Suderinus šį projektą, jį svarstys Vyriausybė. Jeigu Ministrų kabinetas pritars siūlymams, jis bus teikiamas Seimui.
Įstatymo projekte nurodoma, kad būtų apmokestinamos draudimo įmokos ne pagal gyvybės draudimo sutartis, išskyrus privalomąjį transporto priemonių draudimą. Tai reiškia, kad būtų paliestas būsto, kasko automobilių ir papildomasis sveikatos draudimas.
Įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.
Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Institucijos svetainėje pateikta informacija, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
Ministrė G. Skaistė: esame atviri pasiūlymams
Kaip akcentuoja finansų ministrė Gintarė Skaistė, šiuo metu derinamas Saugumo įnašo įstatymo projektas yra atviras tiems pasiūlymams, kurie didintų palaikymą jam Seime. Anot politikės, konkretų projektą tiek Vyriausybei, tiek parlamentui planuojama pateikti rudenį.
„Rinkimai ne rinkimai, bet apie šalies gynybą mes turime galvoti nuolat“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Jeigu tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovai ir visi suinteresuoti asmenys, kurie mato, kaip galima patobulinti įstatymo projektą, kad jis taptų tokiu, už kurį jie būtų labiau linkę balsuoti, esame atviri diskusijoms, bet nesinorėtų mažinti ambicijos“, – aiškino politikė.
Anot ministrės, diskusijos neturėtų pakenkti pagrindiniam derinamo įstatymo tikslui – išlaikyti tvarų, 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį krašto gynybos finansavimą kasmet.
„Kaimynai nelaukia, Rusija didina tiek mokesčius, tiek savo krašto apsaugos, puolamosios ginkluotės finansavimą. Natūralu, kad mes taip pat turime daryti principinius sprendimus. Jeigu yra principinis sutarimas dėl divizijos, nacionalinės divizijos steigimo, vokiečių brigados priėmimo, šaukimo reformos įgyvendinimo, tam turi būti deramas finansavimas“, – pažymėjo G. Skaistė.
Kaip pridūrė politikė, ruošdama šį projektą, Finansų ministerija jau konsultavosi su draudimo rinkos atstovais, tokius susitikimus planuoja ir po atostogų.
„Viceministrė (...) buvo susitikusi su daugeliu rinkos dalyvių – tiek ir tiesiogiai dirbančių su draudimo sektoriumi, tiek ir su profesinėmis sąjungomis, su vartotojų atstovais. Tai tų pokalbių buvo nemažai, jie vis dar yra tęsiami“, – tvirtino G. Skaistė.
„Matyt, natūralu, kad tos nuomonės šiek tiek išsiskiria. (...) Bet visgi galutinis tikslas finansuoti gynybą, skiriant 3 proc. bendrojo vidaus produkto, jis yra susijęs su šiuo įstatymo projektu“, – pridūrė ji.
Kaip yra sakęs Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, 10 proc. apmokestinimas daliai draudimo sutarčių turi būti vertinamas kaip vartojimo mokestis. Draudikų atstovo teigimu, tokio įstatymo priėmimas papildomai brangintų skirtingų sektorių paslaugos – ypač transporto.
