„Patvirtinus „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą Lietuva yra gavusi 13 proc. (289,145 mln. eurų) avanso mokėjimą iš subsidijos lėšų ir 557,19 mln. eurų už pirmame subsidijos lėšų mokėjimo prašyme deklaruotus pasiektus ir Europos Komisijos (EK) patvirtintus rodiklius (patvirtint 32 rodikliai iš 33 pilnai ir vienas 50 proc.)“, – Eltai perduotame komentare aiškino ministerija.
„Taip pat po NKL plano keitimo 2023 m. gruodžio mėnesio pabaigoje Lietuva yra gavusi 39,7 mln. eurų RepowerEU subsidijos lėšų dalies ir 109,8 mln. eurų paskolos lėšų dalies avanso mokėjimus“, pažymima komentare.
Tvirtinama, kad šių metų kovo mėnesį Lietuva gavo 360 mln. eurų lėšų už pirmame paskolos lėšų mokėjimo prašyme deklaruotus pasiekimus ir Europos Komisijos (EK) patvirtintus 5 iš 5 rodiklių.
„Iš viso gauta 886,021 mln. eurų pagal subsidijos lėšas, o pagal paskolos lėšas – 470,288 mln. eurų“, – teigia Finansų ministerija.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Lietuva taip pat pasikreipuisi į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą (ESBT), reaguodama į EK pritaikytą dalinę 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.
