ECB Valdančioji taryba patvirtino, kad vyriausybių ir bendrovių obligacijų pirkimas, kurio mastas pastaraisiais mėnesiais buvo laipsniškai mažintas, gruodžio pabaigoje bus nutrauktas.
Kaip ir tikėtasi, per paskutinį šiemet posėdį buvo nuspręsta rekordiškai mažų pagrindinių palūkanų normų nekeisti „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“.
Valdančiosios tarybos sprendimas užbaigti turto pirkimą yra svarbus žingsnis po ilgo neeilinių skatinamųjų priemonių įgyvendinimo laikotarpio artėjant prie pinigų politikos normalizavimo. Tačiau jis buvo priimtas tuo metu, kai ima lėtėti euro zonos ekonomikos augimas ir atsiranda vis daugiau regiono ūkiui kylančių grėsmių.
Įgyvendindamas vadinamąją kiekybinio skatinimo programą, euro zonos centrinis bankas į bendros valiutos bloko ekonomiką nuo 2015 metų įliejo apie 2,6 trln. eurų.
Ši programa, kaip plačiai sutinkama, paskatino ekonomikos augimą ir priartino euro zoną prie ECB nustatyto beveik 2 proc. infliacijos tikslo.
2017 metais euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) netikėtai sparčiai augo, tačiau šiemet augimas sulėtėjo ir trečiąjį ketvirtį prieaugis sudarė vos 0,2 procento.
Dabar rinkos dalyviai laukia ECB vadovo Mario Draghi spaudos konferencijos, kurios metu jis greičiausiai pamėgins įtikinti rinkas, kad euro zonos ekonomika yra pakankamai atspari ir galės atlaikyti įvairias grėsmes, įskaitant nuogąstavimus dėl Italijos biudžeto ir „geltonųjų liemenių“ protestus Prancūzijoje, taip pat nerimą dėl netvarkingo „Brexit“ ir JAV prezidento Donaldo Trumpo protekcionistinę prekybos politiką.
Stebėtojai sako, jog M. Draghi greičiausiai pabrėš, jog, nepaisant kiekybinio skatinimo užbaigimo, ECB ir toliau rems euro zonos ekonomiką, taikydamas itin mažas palūkanų normas ir ilgą laiką reinvestuodamas įplaukas iš išperkamų obligacijų.
Bankas taip pat turėtų pristatyti naujausias ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes, į kurias bus pirmą kartą įtrauktos 2021 metų projekcijos.
