m. draghi

Nors euro zonos ekonomikos perspektyvas ima temdyti debesys, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai užbaigė obligacijų pirkimo programą, kuri atliko svarbaus ekonomikos ramsčio vaidmenį. ECB Valdančioji taryba patvirtino, kad vyriausybių ir bendrovių obligacijų pirkimas, kurio mastas pastaraisiais mėnesiais buvo laipsniškai mažintas, gruodžio pabaigoje bus nutrauktas.

Rinkimų aktualijų netrūksta abipus Atlanto. Jei Lietuvos Parlamento rinkimų viražai artėja prie pabaigos, tai JAV prezidento rinkimų batalijos tik įsisiūbuoja. Nepaisant to, kokiais purvais svaidėsi kandidatai į JAV prezidento postą, sekmadienį antrieji debatai sulaukė kiek mažesnio ekonomistų ir finansų rinkų dalyvių dėmesio nei pirmieji. Panašu, kad nuosekliai nusileisdamas H. Clinton, D. Trumpas suteikia stebėtojams vilties neišvysti jo Baltuosiuose rūmuose.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Jau kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) gali paskelbti apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, tačiau net ir „iš oro“ sukurti pinigai euro zonoje stebuklo nepadarys, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai. Kol kas neaišku, kokių tiksliai ekonomikos skatinimo priemonių bus imtasi, bet keli Centrinio banko valdančiosios tarybos nariai viešai jau yra sakę, kad valstybių obligacijų supirkimas šiuo metu tampa efektyviausiu instrumentu.

Šiandien Lietuvos bankui įteikta Euro žvaigždė – ženklas, tradiciškai dovanojamas Europos Sąjungos bendrąją valiutą įsivedančiai valstybei. Simbolinį narystės euro zonoje ženklą įteikė mūsų šalyje viešintis Europos Centrinio Banko (ECB) Pirmininkas Marijus Dragis (Mario Draghi). 2015 m. sausio 1 d. Lietuva taps devynioliktąja euro zonos, vienijančios beveik 340 milijonų gyventojų, nare.

Finansų rinkų dalyviai puikiai prisimena ECB monetarinio skatinimo priemones, paskelbtas ECB posėdžio metu birželio 5 d. Pats ECB vadovas M. Draghi pastebėjo, kad gali praeiti 3 ketvirčiai kol naujos priemonės pilnai paveiks ekonomiką. Tokioje situacijoje natūralu buvo tikėtis, kad ECB stabtelės ir atidžiai stebės, kaip į monetarinį skatinimą reaguoja rinkos dalyviai, ar keičiasi jų elgsena. Norint įvertinti situaciją ECB reikia daugiau laiko ir daugiau informacijos.

Birželio mėnesio susirinkime Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti esamas palūkanų normas bei nepateikė jokių naujų pinigų politikos priemonių. ECB vadovas M. Draghi įspėjo politikus, jog jei bus atlaidžiai žiūrima į fiskalinės disciplinos pažeidimus, pačios finansų rinkos nubaus tas šalis, kurios pernelyg optimistiškai vertina dabartinę padėtį.

Prognozuojama, kad euro zonos krizės raida sulauks teigiamų pokyčių 2013-aisiais, bet augantį rinkų pasitikėjimą gali priblokšti nuolatinis neigiamų naujienų srautas, teigia vienas „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų – Gillesas Moecas. Pasak analitiko, numatyti euro zonos krizės pabaigą dar anksti, o nuotaikų gerėjimas neturėtų leisti pamiršti Europos valstybių, konkrečiai Kipro, problemų.

 „Super Mario“, „euro gelbėtojas“, „Europos metų žmogus“ – šiais ir kitais epitetais apibūdinamas Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi jau daugiau nei metus laviruoja euro zonos laivu tarp povandeninių krizės srovių. Ir tai daryti jam sekasi. Kai 2011-ųjų lapkričio 1 dieną ECB, vienos svarbiausių dalių euro krizės dėlionėje, prezidentu tapo italų ekonomistas Mario Draghi, skeptikai suabejojo, ar jam pavyks suvaldyti euro zonos ekonomikos laivą.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi prognozuoja, kad jau antrąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomika pradės atsigauti, informuoja BBC. Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (WEF), vykstančiame Davose, Šveicarijoje, M. Draghi atkreipė dėmesį į žymų pagerėjimą Europos finansinėse rinkose. Tačiau kartu perspėjo, kad, norint panašių pasiekimų realiojoje ekonomikoje, prireiks laiko.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį palaikė antikrizinę Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi strategiją ir paragino Europos partnerius kuo greičiau pradėti biudžeto politikų integraciją, pareiškusi, kad laikas senka. Savo vizito Kanados sostinėje Otavoje metu A. Merkel aptarė su Kanados ministru pirmininku Stephenas Harperas Europos krizę, sutartį dėl laisvosios prekybos tarp Europos Sąjungos ir Kanados bei situaciją Sirijoje.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad, esant būtinybei, bankas yra pasiruošęs suteikti tolesnę paramą euro zonos bankų sistemai, informuoja ECB. „Euro sistema ir toliau, prireikus, aprūpins mokius bankus likvidumu“, - per spaudos konferenciją sakė M. Draghi. Dėl artėjančių sekmadienio rinkimų Graikijoje auga investuotojų nerimas dėl šalies ateities bendros valiutos bloke.

Europos regiono nedarbas  pasiekė 15 metų rekordą taip dar labiau pagilindamas ekonomikos nuosmukį, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Kovą 17-os šalių, priklausančių euro zonai, nedarbo rodiklis išaugo iki 10,9 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Tai aukščiausias nedarbo lygis nuo 1997 metų. Remiantis atskirų euro zonos šalių statistika, gamybos sektorius susitraukė labiau nei prognozuota, o Vokietijoje, kuri laikoma didžiausia regiono ekonomika,  nedarbo lygis netikėtai pakilo.

Kovo mėnesį turėjo išaiškėti – žlugs euras ar ne. Pasaulis įtikėjo, kad jei Graikija susitars su skolininkais, krizės šešėlyje skendinčią Europą pasieks pirmieji atsigavimo spinduliai. Graikijos skolų sandoris pavyko ir kai kurie pradėjo skelbti krizės pabaigą. Tačiau kiti tikina, kad tai tik ekonominių sunkumų pradžia. Optimistiškai vertinti situaciją yra linkę politikai. Jie tikina, kad krizės įkarštis jau praėjęs ir ekonomika krypsta į gera.

Dabar euro zona investuotojams yra saugesnė vieta nei buvo vos prieš keletą mėnesių, po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi), informuoja AFP. Anot jo, daugybė susitikimo dalyvių pažymėjo, jog situacija euro zonoje labai pasikeitė po paskutinio susitikimo lapkritį. „Paskutinis praėjusių metų ketvirtis buvo labai silpnas.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Eurui šiais metais seksis geriau, mano Europos centrinio banko vadovas, pažymėdamas, kad jau matoma euro zonos stabilizavimosi ženklų.Tačiau nuosmukio galimybė dar išlieka, skelbia AFP. „Aš esu įsitikinęs teigiamais euro pokyčiais 2012 metais“, – sako Mario Draghi. Jis tvirtina, kad pasiekta pažangos sprendžiant dvi esmines problemas: fiskalinės disciplinos ir struktūrinių reformų trūkumus.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pirmadienį pareiškė neturįs jokių abejonių dėl euro pajėgumo ištverti dabartinę skolų krizę, informuoja AFP. "Nė kiek neabejoju dėl euro stiprumo, pastovumo ir išlikimo", - sakė jis Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariams. Komiteto nariai M. Draghi klausinėjo dėl jo interviu dienraščiui "The Financial Times", kuriame išsakytos jo pastabos buvo suprastos kaip įspėjimas apie galimą bendros valiutos žlugimą.