Kaimynės Latvija ir Estija Europoje pirmauja pagal šešėlinės ekonomikos dydį. Lietuvoje skaičiuojama kiek mažesnė šešėlinė ekonomika, tačiau joje, kaip ir daugelyje valstybių, pilkoji zona sunkmečiu auga.
Friedrichas Schneideris, Johanneso Keplerio universiteto Lince (Austrija) ekonomikos profesorius, tiriantis šešėlinę ekonomiką, skaičiuoja, kad iki 2008 m. daug kur ėmusi mažėti šešėlinė ekonomika per pastaruosius dvejus metus augo kone visose šalyse, rašoma dienraštyje "Verslo žinios".
To priežastis – sunkmetis, dėl kurio mokesčio slėpimas tampa tarsi pagalve, sušvelninančia staigų pajamų sumažėjimą.
Jis pabrėžia, kad šešėlis apima ne nelegalia veikla gaunamas pajamas, o teisėtą ekonominę veiklą, už kurą tiesiog nesumokami mokesčiai, būtent tokios pilkosios zonos sparčiai daugėja.
Skaičiavimai rodo, kad galimybe išgyventi nemokant mokesčių labiausiai naudojasi Baltijos valstybės.
Pagal p. Schneiderio VŽ suteiktus duomenis, iš 31 Europos šalies didžiausią šešėlinę ekonomiką skaičiuoja Latvija, šiemet, anot profesoriaus skaičiavimų, joje šešėlis sudaro 42 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Estija, kurioje šis skaičius siekia 39,9 proc. BVP – sąraše antra. Už Baltijos kaimynių rikiuojasi Bulgarija, Rumunija bei ES kandidatės Kroatija, Turkija.
Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dydį nuo kaimynių kiek atsilieka. Čia šešėlis šiemet esą sudaro 32,4 proc. BVP. Iš 31 tirtos valstybės Lietuvai tenka 7-oji vieta (skaičiuojant tik ES šalis – 5).
