Europos Sąjungos viršūnės Briuselyje susitarė dėl plataus finansų drausmę visame bloke griežtinančio plano, kuris laikomas didžiausia permaina nuo to laiko, kai buvo įvestas euras. Europos Sąjungos šalių lyderiai taip pat sutarė, jog būtina įkurti nuolatinį fondą krizės ištiktoms eurozonos šalims gelbėti.
Tai sistemą drebinanti reforma. Iki šiol sankcijos galėjo būti taikomos tik toms eurozonos narėms, kurių biudžeto deficitas peržengdavo 3 proc. ribą. Dabar jų bus imamasi, jeigu atsiras požymių, kad šalies ekonominė politika yra pavojinga.
Šaliai bus suteikti šeši mėnesiai padėčiai ištaisyti, po to bus taikomos sankcijos – gali būti nutrauktos Europos Sąjungos subsidijos. Europos Sąjunga tikrins kiekvienos šalies biudžetų projektus – tam, kad nebūtų perdaug nukrypta nuo normos.
Liūto dalį į euro zonos ir apskritai į Europos Sąjungos bendrą aruodą įnešanti Vokietija diktavo savo sąlygas.
„Aš taip pat kelsiu balsavimo teisės atėmimo klausimą šalims, kurios nesilaiko finansų drausmės. Lisabonos sutartyje užsimenama apie tokias priemones šalims, kurios pažeidžia Europos Sąjungos principus. Mano nuomone, kai keliamas pavojus eurui, mūsų ekonomikai, taip pat pažeidžiamos Europos Sąjungos vertybės“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Kad sutiktų dėl nuolatinio fondo krizės ištiktoms šalims gelbėti, Vokietija kėlė Lisabonos sutarties pataisų sąlygą. Ją palaiko Prancūzija.
Lietuvos Prezidentė sakė, jog jei paaiškėtų, kad kito teisinio kelio nėra ir dėl to sutartų visos šalys, Lietuva taip pat palaikys tokį siūlymą.
Nors visos šalys sutiko, kad būtinos naujos taisyklės, kad nepasikartotų tokia krizė kaip Graikijos, netrūko aštrių pareiškimų, kol galop pritarta Europos Sąjungos prezidento Hermano van Rompuy parengtam veiksmų planui, kuris numato griežtas sankcijas ir kontrolę.
Nors susitikimo Briuselyje darbotvarkėje biudžeto klausimas nebuvo numatytas, Didžiosios Britanijos premjeras atvyko su savo siūlymu.
„Europos Komisijos ir Europos Parlamento nuomone, kitų metų biudžetą reikia didinti 6 proc. Manau, tai visai nepriimtina, kai Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Jungtinė Karalystė, turi priimti sudėtingus sprendimus dėl savo biudžetų“, – teigė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas.
Didžiosios Britanijos premjeras buria bendraminčius, kad paremtų jo siūlymą – savaitgalį į savo užmiesčio rezidenciją kviečia Vokietijos kanclerę, kitą savaitę į Londoną atvyks Prancūzijos prezidentas. Šiemetinis Europos Sąjungos biudžetas – 123 milijardai eurų.
