Ragina įvertinti dujų poreikį
Energetikos ekspertas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas teigia, kad sprendimą dėl „Independence“ išpirkimo buvo galima priimti ir po kelerių metų.
„Mano supratimu, geriausias variantas buvo palaukti, nes matome, kas dedasi – dujų poreikis mažėja, neaiškus klausimas su pagrindiniu dujų vartotoju „Achema“. Labai priklauso, kaip jai seksis. Nėra labai logikos, kodėl dabar reikėjo nuspręsti (...) Visą laiką sprendimai buvo skuboti. Dabar bandome su tomis pasekmėmis susidoroti“, – BNS sakė V. Jankauskas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pripažįsta, kad laivo išpirkimas suteikia daugiau lankstumo nei ilgalaikė nuoma, tačiau toks sprendimas, anot jo, priimtas per anksti.
„Reikėjo palaukti iki sutarties pasibaigimo ir pasižiūrėti, kaip toliau kinta dujų vartojimas Lietuvoje ir jeigu jis toliau mažėja, tai tada padaryti gal kitokį sprendimą, o jeigu ne, tai tada tokį patį – (...) nusipirkti geriau, nei išsinuomoti dar labai ilgam laikui, nes nusipirkimas yra likvidesnis, galima lengviau pakeisti sprendimą pardavus (laivą – BNS) (...) Pas mus viskas, kas susiję su terminalu, yra politiniai sprendimai“, – BNS sakė M. Nagevičius.
Jo teigimu, dujų vartojimas Lietuvoje mažės vien dėl pokyčių Vilniaus šilumos ūkyje, kur dujas keičia biokuras, o po kelerių metų pakeis ir atliekos.
„Dujų vartojimo augimas – nerealus. Vilnius pereina į biokurą ir atliekas. Vilnius suvartoja du trečdalius visų šilumos gamybos dujų. Taršos leidimų kaina kyla. Dujas vartoti neapsimoka Lietuvoje. Koks iš viso motyvas, kodėl Lietuvoje galėtų augti dujų vartojimas? Dujų vartojimas galėtų augti Europos Sąjungoje, kur dujos galėtų keisti akmens anglį, pas mus nėra ką pakeisti. Pas mus vienareikšmiškai mažės dujų vartojimas, klausimas, kaip greitai“, – aiškino M. Nagevičius.
V. Jankausko teigimu, dujų vartojimo mažėjimas Lietuvoje – akivaizdi tendencija.
„Matome, kad dujų poreikis mažėja. Tuo labiau, kai buvo nuspręsta neberemti termofikacinių elektrinių Vilniuje ir Kaune, kai buvo nuspręsta, kad šiuose miestuose bus statomos mediena ir atliekomis kūrenamos kogeneracinės jėgainės“, – dėstė ekspertas.
Gamtinių dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys anksčiau yra pripažinęs, kad dujų vartojimas mažėja, tačiau jų vaidmuo energetikoje keičiasi. Pasak jo, dujos vaidina naują vaidmenį kaip elektros sektorių balansuojantis ir kainas reguliuojantis faktorius, „dujos keičiasi ir taps neatsiejama žalios energetikos dalimi“.
„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas liepą sakė, kad šaliai orientuojantis į žaliąją energetiką, dujos vaidins didelį vaidmenį. Pasak jo, vienintelis būdas subalansuoti, kad saugiau vystytųsi atsinaujinanti gamyba, yra turėti saugius ir patikimus įrenginius, paremtus greita dujine gamyba.
Pasak V. Jankausko, dujų vartojimas vargu, ar išaugtų, net ir nusprendus statyti naujas dujomis kūrenamas elektros jėgaines.
„Buvo kalbų, kad gal reikės statyti Baltijos šalyse ar Lietuvoje dujomis kūrenamą elektrinę, dėl to, kad mes turėsime tik vieną patikimą liniją su Lenkija („LitPol Link“ – BNS), ir kada sinchronizuosimės su kontinentine Europa, mums reikės patikimos generacijos. Bet ta generacija būtų tokia avarinė – ji stovėtų, vartotų mažai dujų“, – argumentavo V. Jankauskas.
Energetikos ministerijai mėginant surasti kompromisą su „Achemos grupe“, kurios valdoma Jonavos trąšų gamykla „Achema“ sumoka didelę dalį SGD terminalo kaštų, M. Nagevičius teigia, kad rizika stabdyti jos gamybą gali būti reali, o tai lemtų terminalo išlaikymo kaštų augimą kitiems vartotojams.
„Dujos yra iš esmės „Achemos“ galvos skausmas – 60 proc. dujų vartoja viena įmonė. Dabar keista situacija, kai visi kartu postringaujame, ar reikia aprūpinti saugumu vieną įmonę ir iš jos po to pasiimti pinigų už tą saugumą. Galbūt logiškiausia būtų atiduoti „Achemai“ tą sprendimą – tegul jie patys išsipirkinėja ar ne, jeigu jiems reikia. Nes jiems reikia arba nereikia labiausiai“, – BNS sakė M. Nagevičius.
Skirtinga Lenkijos planų interpretacija
Terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius yra sakęs, kad nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį (GIPL), gali atsirasti naujų galimybių ir SGD terminalui Klaipėdoje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius, energetikos ekspertas Romas Švedas anksčiau sakė BNS, kad šiuo metu SGD terminalui Klaipėdoje yra ypač palankios galimybės. Jo teigimu, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per artimiausius du dešimtmečius dujų vartojimas pasaulyje beveik padvigubės, o jų transportavimas per SGD terminalus sudarys 60 proc., „tai yra labai rimtas signalas mūsų SGD terminalui, „Klaipėdos naftai“, Vyriausybei, Energetikos ministerijai“.
R. Švedo teigimu, atsiradus dujų jungčiai su Lenkija, per Lietuvos terminalą Klaipėdoje atsiranda galimybė tiekti dujas visai vidurio Europai, taip pat ir Ukrainai.
Su Europos Sąjungos energetikos projektais šiuo metu dirbantis V. Jankauskas įsitikinęs, kad būtent Lenkijos laipsniškas persiorientavimas į dujas gali sumažinti Klaipėdos SGD naudą.
„Europos Komisijos užsakymu dar 2012 metais buvo padaryta „Booz-Allen“ studija, buvo svarstomi įvairūs variantai, kur galima būtų statyti terminalai. Ten buvo aiškiai paskaičiuota, kad turint jungtį su Lenkija, praktiškai terminalas praranda reikšmę kaip toks regioninis, kaip konkurencijos padidintojas ir tiekimo garantija – kadangi tai užtikrintų jungtis“, – BNS sakė V. Jankauskas.
Pasak jo, Lenkijos planai dujų sektoriuje ypač ambicingi.
„Žiūrint į dabartinę situaciją mes galime įsivaizduoti, kad galime dalyvauti tarptautinėse rinkose. Bet matau kasdien stiprėjančią Lenkijos poziciją, Lenkija nebuvo labai didelė dujų vartotoja, bet veikiausiai jie galvoja dujų vartojimą padidinti, kadangi jie turi problemų su anglimis. Dabar jie pasistatė tikrai nemažą terminalą (Svinouiscyje – BNS), planuojasi ir turbūt statysis povandeninę dujų jungtį su Danija ir toliau su Norvegija „Baltic Pipe“, – kalbėjo V. Jankauskas.
Ekspertas vardija įvairius Europoje vykstančius su dujų sektoriumi susijusius planus, ketinimus jungti dujotiekius nuo Baltijos iki Adrijos jūros, planuojamą SGD terminalą Krkos saloje Kroatijoje, šio mėnesio susitarimus dėl Kaspijos jūros, leidžiančius Turkmėnijai nutiesti dujotiekį iki Azerbaidžano ir tiekti dujas Europai.
„Vykstant tokiems labai dideliems projektams, Lietuva labai nežymus žaidėjas. Nežinau, ar galime prisijungti. Galbūt buvo logiškiau, kaip kažkas sakė, paleisti tą laivą laisvai prekiauti“, – komentavo V. Jankauskas.
Komisijos sprendimas – išpirkti laivą
Vyriausybinė Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija pirmadienį nutarė, kad valstybė po 2024 metų iš „Hoegh LNG“ išpirks terminalo laivą–saugyklą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tai sumažintų jo išlaikymo kaštus maždaug trečdaliu.
„Dėl sutaupymo kalbame apie labai aiškius skaičius: jeigu šiuo metu SGD infrastruktūrai sumokame 66 mln. eurų, tai minimum mažintų 23 mln. eurų“, – pirmadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
Bendri terminalo išlaikymo kaštai 2018 metais sieks apie 86 mln. eurų, tuo metu 66 mln. eurų yra skaičiuojami be „Litgas“ dalies – vadinamojo paskirtojo tiekimo – iš „Equinor“ perkamų dujų ir kitų išlaidų.
Ž. Vaičiūnas užsiminė, kad išpirkusi laivą, Lietuva galėtų jį parduoti, jeigu susiklostytų nepalankios sąlygos dujų rinkoje. Pasak jo, tai buvo vienas papildomų kriterijų, apsisprendžiant dėl išpirkimo, o ne nuomos.
„Klaipėdos naftos“ vadovas M. Jusius pabrėžė, kad nors pats laivo išpirkimas įvyks ne anksčiau 2024 metų, kai baigsis sutartis su norvegais, vis dėlto išankstiniai sprendimai įgalina terminalo saugumo dedamąją peržiūrėti dabar ir išdėlioti ją ilgesniam laikotarpiui.
„Išankstinio išpirkimo alternatyva sudaro galimybes sumažinti saugumo dedamąją jau nuo 2019 metų antros pusės“, – sakė M. Jusius.
Jis pridūrė besitikintis, kad perkant laivą tai bus tas pats „Independence“. Tačiau šiuo atveju tikslas esąs „atsiriboti nuo jausmų ir pasirinkti patį racionaliausią sprendimą“. Tad jeigu rinkoje bus geresnių pasiūlymų, bus renkamasi pagal geriausią kainą.
Su SGD terminalu susijusių teisės aktų projektų pakeitimai Vyriausybei turėtų būti pateikti spalio mėnesį, tikimasi, kad galutiniai sprendimai Seime bus priimti dar rudens sesijoje.
