martynas nagevičius

Darbo skelbimų portaluose įvairaus profilio energetikų ieškančios kompanijos siūlo nuo 3 000 iki 9 000 tūkst. per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ekspertai teigia, kad jau dabar kai kurie energetikos sektoriaus projektai stoja ne dėl finansų, o specialistų trūkumo. Universitetų atstovai pastebi, kad abiturientai neretai šią specialybę aplenkia turėdami klaidingą įsitikinimą, kad tai sausa ir neįdomi sritis.

Šiuo metu litras dyzelinio kurio Lietuvos degalinėse kainuoja vidutiniškai apie 1,62 euro. Tačiau jau už metų kitų ši kaina gali išaugti kone dvigubai. Taip prognozuoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, lobistas Martynas Nagevičius. „Dyzelinas Lietuvoje 2030 metais kainuos virš 3 eurų/litrą, net jei nafta nebrangs ir infliacija nemažins euro vertės“, – taip jis prognozuoja asmeninėje socialinio tinklo paskyroje. Du trečdaliai iš maždaug 1,6 mln.

Nors elektromobilių skaičius per ketverius pastaruosius metus Lietuvoje procentaliai išaugo beveik 10 kartų, realaus jų proveržio nematyti. Anot ekspertų, viena pagrindinių priežasčių – neišplėtotas jų įkrovos stotelių tinklas, nepakankama elektros tinklų infrastruktūra, pernelyg pasyvus požiūris į paramą įkrovos stotelių vystymo projektams. Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių, vietoje šiuo metu esančių 12 tūkst.

Nors elektromobilių skaičius per ketverius pastaruosius metus šalyje išaugo beveik dešimt kartų, taip laukiamos jų revoliucijos vis dar nematome. Viena pagrindinių priežasčių yra neišplėtotas jų įkrovos stotelių tinklas ir įvairūs stabdžiai jį plėsti: nepakankama elektros tinklų infrastruktūra, pernelyg pasyvus požiūris į paramą įkrovos stotelių vystymo projektams. Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių vietoje šiuo metu esančių 12 tūkst.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pernai iki 2 gigavatų (GW) apribotos komercinių saulės jėgainių galios leidžia vystytojams tikėtis nuostolių, patirtų sustabdžius projektų plėtrą, kompensavimo, sako rinkos dalyviai.   KT antradienį paskelbė, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant, kaip toliau turėtų būti reguliuojama pradėtų projektų plėtra, prieštarauja Konstitucijai.

Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių plėtra Lietuvoje nebus tokia sparti, kaip prognozuoja energetikos ministras, mano Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Europos Sąjungos šalyse keliami ekologiniai tikslai dažnai atrodo itin ambicingi ir kartu sunkiai įgyvendinami. Tiesa, laikui bėgant vis garsiau imama kalbėti apie įvairius būdus, kuriais, tikėtina, taps lengviau juos pasiekti. Vienas tokių – biometano dujų gavyba bei naudojimas įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui, transporte.

Saulės energetikos verslininkai valdančiuosius vis atkakliau spaudžia skubiai naikinti ribojimus plėstis komerciniams saulės parkams. Verslininkus ginti stoja jau ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdantieji. Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui liejasi kritikos lavina, tačiau šis į raginimus diskutuoti nereaguoja ir šiandien atostogauja.

Kalbant apie spartesnį perėjimą prie švarios energijos, tarp kitų atsinaujinančių išteklių vis dažniau minimas vandenilis. Europoje daugėja vandeniliu varomų transporto priemonių, o bandomojo traukinio kelionė jau įvyko Vokietijoje.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys per artimiausius 8 metus Lietuvai žada energetinę revoliuciją. Esą nuo kito dešimtmečio Lietuva visą elektrą pasigamins pati ir didžiąją dalį jos sudarys atsinaujinantys šaltiniai. Ministras ragina visus statytis saulės elektrines, pirkti nutolusias elektrines ir žada iki trečdalio išlaidų kompensuoti. Žmonės skaičiuoja, per kiek laiko atsipirks jų saulės elektrinės.

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais.

Valdžia užsimojo visus jūsų elektros skaitiklius pakeisti išmaniaisiais. Aišku, dėl to truputį pabrangs elektra. Vėliau sektų ir dujų bei vandens skaitiklių pakeitimas. Valdantieji piešia patogesnę ateitį su išmaniaisiais skaitikliais, tuo metu žmonės piktinasi, kad brangstant elektrai, teks dar papildomai mokėti ir už naujus skaitiklius. TV3 žinių kalbintas elektros inžinierius Petras naujos statybos daugiabutyje montuoja modernius ir elektroninius skaitiklius.

Iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei savaitei, dauguma kandidatų į Vilniaus merus stojo kartu debatuoti apie svarbiausias sostinės problemas: darželių trūkumą, viešąjį transportą, spūstis, miesto viziją ir kt. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su svarbiausiais kandidatų planais Vilniui.

Šilumos tiekėjams pastaruoju metu perspėjant, kad dėl augančios biokuro kainos gyventojams brangs šiluma, biokuro tiekėjai tikina, kad šilumos kaina dėl šio kuro brangimo augs palyginti nedaug. Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas. Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 metais išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai.

Vokietijos energijos gamybos bendrovei „Danpower“ pasirašius taikos sutartį su Energetikos ministerija, pagal kurią ji gautų didesnį elektros tarifą Kauno jėgainėje, ekspertai ir verslininkai teigia, kad miesto šilumos vartotojai dėl to turėtų laimėti, tuo metu elektra gali kiek pabrangti.

Dar neseniai griovusi energetikų klanus, valstybė gimdo naują gigantą – Lietuvos energiją, kuri netrukus pradės už 500 milijonų eurų statyti dvi atliekų deginimo gamyklas, kurioms, ekspertų teigimu, vietinių šiukšlių gali nepakakti, be to, tai gali reikšti didesnius mokesčius už atliekas vidurio Lietuvai. Štai čia Vilniuje netrukus prasidės atliekų deginimo jėgainės, kuri gamins šilumą ir elektrą, statybos.

Europos Komisija (EK) suabejojo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ planais Vilniuje ir Kaune pastatyti dvi naujas atliekas deginančias kogeneracines jėgaines. Komisijos teigimu, dviejų naujų jėgainių atsiradimas gali neskatinti rūšiuoti atliekų. „Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina kad EK nuogastavimai yra nepagrįsti, nes ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos.

Lietuvos teisėsauga, tirianti iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusios bendrovės Lietuvos elektrinė (dabar - „Lietuvos energijos gamyba“) prekybą apyvartiniais taršos leidimais (ATL) 2009-2011 metais, prašo Didžiosios Britanijos ir Olandijos teisėsaugos pagalbos. Tai, kad pateikti tarptautiniai teisinės pagalbos prašymai šių šalių institucijoms, BNS patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

Energetikos ministerijai pristatant naują nacionalinės energetikos strategijos gaires, pramonininkai nori daugiau aiškumo dėl išteklių vartojimo ateityje ir jų kainų. „Jeigu mes iššokam virš mūsų kaimynų, tai praktiškai tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas yra didžiulis klausimas. Manau, kad čia nuo to reikėtų pradėti pešti scenarijų.

 ilniaus meras vakar sudarė darbo grupę sostinės vartotojams tiekiamos šilumos kainų galimų pakitimų iki 2016 m. tendencijoms nustatyti. Grupės vadovu paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėjas Martynas Nagevičius, o vienu iš grupės nariu tapo buvęs ilgametis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas, energetikos ekonomistas Vidmantas Jankauskas.

Šių dienų žmonių gyvenimo būdas ir veikla daro įtaką klimato kaitai – pavasaris ateina vis ankščiau, žiemos darosi šiltesnės, o sniegą keičia lietus. Energiją gaminančios ir elektros energiją bei šilumą mūsų būstams teikiančios jėgainės – vienas veiksnių, kuris daro didžiulę įtaką klimato kaitai dėl išskiriamų vadinamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Mokslininkai nuolat ragina ieškoti naujų energijos gavimo būdų, vienas jų – saulės energija – galingiausias atsinaujinančios energijos ...

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, dabartinis parlamentaras Linas Balsys, vadovaujantis Lietuvos žaliųjų partijai, žada kandidatuoti prezidento rinkimuose. Savaitgalį vykusiame posėdyje Lietuvos žaliųjų partijos taryba priėmė sprendimą dalyvauti artėjančiuose Prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose, pranešė partija. „Pritarta partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio išsikėlimui kandidatu Prezidento rinkimuose“, – nurodoma pranešime.

Vyriausybės planuojamą šilumos ūkio pertvarką vykdyti turėsiančios savivaldybės tvirtina nežinančios, kaip gauti pinigų jai įgyvendinti, o ekspertai svajoja, kad prie reformos savo indėliais galėtų prisidėti šalies gyventojai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius leidiniui teigė, kad šiuo metu su vyriausybės atstovais neformaliai diskutuojame galimybė kurti visuomeninį fondą šilumos ūkio pertvarkos projektams finansu...

Balandžio 24 d. Seime įvyko Lietuvos ir Vokietijos energetikos konferencija „Tvaraus energijos tiekimo pramoninėje valstybėje užtikrinimas — Vokietijos energetikos sistemos pertvarkymas: už ir prieš. Pasekmės Lietuvai?“, kurią organizavo Seimo Energetikos komisija, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupė.

Finansų ministerija paskelbė, kad valstybinės įmonės per 9 šių metų mėnesius į šalies biudžetą pervedė 159,383 mln. litų dividendų, nors tikėtasi gerokai daugiau. Vien iš „Visagino atominės elektrinės“ tikimasi iki spalio 21-osios gauti 275 mln. litų. Ji galės tai padaryti, nes vien per pirmą šių metų pusę uždirbo net 501,8 mln. litų grynojo pelno. Energetikos ekspertai tvirtina, kad tokį pelną bendrovei sukrovė elektros vartotojai, gerokai permokėdami už elektrą.

Kartu su rinkimais vykęs referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje kelia vis daugiau šurmulio. Tauta pasisakė prieš planuojamas statybas, bet valdžios atstovai atkerta – referendumas buvo patariamasis. Todėl manoma, kad politikai gali likti kurti Lietuvos žmonių balsui ir vadovautis savo pačių išankstinėmis nuostatomis.

„Labai pavojinga koncentruotis į kurią nors vieną kuro rūšį. Dabar formuojama nauja nuomonė – kad biokuras, mediena, atliekos gali mus išgelbėti. Bet kalbant apie energetiką, visuomet reikia kalbėti apie „krepšelį“. Mes turėtume turėti kelis šaltinius ir naudotis jais, atsižvelgdami į tai, ką naudoti tuo metu naudingiausia“, – apskritojo stalo diskusijoje „Kodėl Lietuvos energetikoje biokuras yra pamestinuko vietoje“ sakė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas.

Energija, išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių, galėtų atpigti, jeigu Lietuvoje būtų mažiau biurokratijos. Ją atpigintų ir gausus specifinių jėgainių skaičius, mano Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. „Aukštas supirkimo tarifas – dar ne viskas.

Vertinant alternatyvas, branduolinė jėgainė Lietuvai naudinga nebent tuo, kad šalis turės medžiagos atominei bombai pagaminti ir šitaip galės pagąsdinti pasaulį, šaiposi Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto kritikai. Vis dėlto Lietuvai nėra kito būdo pasigaminti pigios bazinės energijos ir dar tapti elektros eksportuotoja, atšauna projekto vykdytojai.

„Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą atominė elektrinė užgoš – nors valdžia tikina, kad visos rūšys išsiteks ir sutars rinkoje. Apie Lietuvos energetiką diskutavo ekonomistas Raimondas Kuodis, „4Energia“ vadovas Tadas Navickas bei Lietuvos energetikos asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas Navickas. Jo įsitikinimu, Lietuvoje esantis vėjo potencialas praktiškai neatsilieka nuo kitų Europos valstybių. „Lietuvoje vėjo yra – gerose šalies vietose vėjo potencialas yra toks, kaip ir kitose Europos valstybėse“, - pasakojo T. Navickas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Kelios Vilniaus bendruomenės reiškia susirūpinimą dėl atliekų deginimo stoties mieste statybų. Miestiečiai baiminasi, kad greitai jiems teks uostyti deginamų komunalinių atliekų dūmus. Pagal projektą numatoma Vilniuje pastatyti modernią atliekų deginimo stotį, kurioje būtų deginamos komunalinės atliekos, dumblas ir taip gaminama elektros ir šilumos energija.

Vilniaus Lazdynų rajono gyventojai protestuoja prieš ketinimus prie Vilniaus statyti atliekų deginimo įmonę. Nors Vyriausybės patvirtintas Atliekų tvarkymo strateginis planas numato, kad dalis perdirbti netinkančių atliekų gali būti deginamos energijai gauti, kiek ir kur tokių jėgainių reikėtų pastatyti, nenumatyta, praneša LTV naujienų tarnyba. Greta Vilniaus Termofikacinės elektrinės ketinama pastatyti jėgainę, kuri degintų atliekas ir gamintų šilumą sostinei.