Tai buvo antras kartas iš eilės, kai euro zonos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų po to, kai ne kartą jas didino siekdamas pažaboti sparčiai kylančias kainas.
ECB: skelbti pergalę dar anksti
Frankfurte įsikūrusi institucija pažymėjo, kad pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei „bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės“ pasiekti tikslinį infliacijos lygį – 2 procentų.
Infliacija euro zonoje, pernai pasiekusi maždaug 10 proc. piką, šių metų lapkritį sumažėjo labiau negu tikėtasi ir pasiekė 2,4 proc. – žemiausią per dvejus metus lygį.
Tačiau ECB įspėjo, kad skelbti pergalę dar anksti.
„Nors pastaraisiais mėnesiais infliacija sumažėjo, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu ji trumpam vėl padidės“, – rašoma po posėdžio paskelbtame ECB Valdančiosios tarybos sprendime.
Pasak ekspertų, ECB tokiu įspėjimu veikiausiai nori sumažinti investuotojų lūkesčius dėl palūkanų normų mažinimo 2024 metais.
Nors daugelis analitikų iš pradžių tikėjosi, kad ECB palūkanų normas pradės mažinti 2024 metų birželį, dėl pastaruoju metu smarkiai sumažėjusios infliacijos kai kurie ėmė prognozuoti, kad palūkanų normos pirmą kartą bus sumažintos jau kovo arba balandžio mėnesį.
Silpstanti ekonomika suteikė papildomų argumentų tiems, kurie pasisako už tai, kad palūkanų normos būtų pradėtos mažinti anksčiau, o ne vėliau.
Naujausios ekonominės prognozės
Pristatydamas savo naujausias ekonomines prognozes, ECB pakartotinai pabrėžė, kad tolesni jo veiksmai „priklausys nuo duomenų“.
Eurosistemos ekspertai numato, kad 2023 metais infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, bus vidutiniškai 5,0 proc., 2024 metais – 2,7 proc., 2025 metais – 2,3 proc., o 2026-aisiais – 2,1 procento.
Jų vertinimais, 2023 metais bendroji infliacija bus vidutiniškai 5,4 proc., 2024 metais – 2,7 proc., 2025 metais – 2,1 proc., o 2026-aisiais – 1,9 procento.
Palyginti su rugsėjo mėnesį skelbtomis ekspertų prognozėmis, 2023 m. ir ypač 2024 metų prognozės yra sumažintos.
Euro zonos centrinis bankas taip pat kiek pablogino ekonomikos augimo prognozes.
Banko pranešime rašoma, jog „tebejuntamas stiprus ankstesnių palūkanų normų didinimų poveikis ekonomikai“.
„Griežtesnės finansavimo sąlygos slopina paklausą, o tai padeda dar sumažinti infliaciją. Pagal Eurosistemos ekspertų vertinimą, ekonomikos augimas artimiausiu laikotarpiu vis dar bus vangus. Vėliau ekonomika turėtų atsigauti, nes didėja realiosios pajamos – mažėjanti infliacija ir kylantis darbo užmokestis yra naudingi žmonėms – ir gerėja užsienio paklausa.“
Atitinkamai, Eurosistemos ekspertai numato, kad ekonomikos augimas padidės nuo vidutiniškai 0,6 proc. 2023 metais iki 0,8 proc. 2024 metais ir iki 1,5 proc. tiek 2025, tiek 2026 metais.
Anksčiau šiemet buvo tikėtasi 0,7 proc. ūkio prieaugio, o 2024-aisiais – 1 proc. augimo.
