Neseniai į akcijų biržas įžengė gerai žinomas „Facebook“. Buvo prognozuojama didelė šio socialinio projekto akcijų paklausa ir nuolat kylanti jų kaina, tačiau realybė šiuo metu kiek kitokia. Na, bet projektas ir toliau sėkmingai gyvuoja, kuris jau tapo daugelio pasaulio žmonių gyvenimo dalimi.
Facebook'ą galima būtų prilyginti pramogai-paslaugai, tačiau yra nemažai žmonių, kurie Facebook'o pagalba parduoda savo gaminius ir didina savo klientų skaičių. Pats geriausias pavyzdys būtų tokių Lietuvos žiniasklaidos gigantų kaip LNK, LTV buvimas „Facebook'e“. Neseniai net Klaipėdos Akropolį teko girdėti reklamą, kad norintys dalyvauti renginyje ant ledo turi registruotis Akropolio anketoje, kuri yra „Facebook'e“. Taigi, „Facebook'o“ ženkliuko turėjimas internetiniame puslapyje tapo svarbiu atributu, nes reikia pripažinti, kad tai vienintelis žinomiausias ir populiariausias globalinis socialinis tinklas, ir galima jį mėgti ar nekęsti, tačiau realybės paneigti neįmanoma. Niekam ne paslaptis, kad net Arabų revoliucijų metu buvo pasitelkti „Facebook“ ir „Twitter“. O po neramumų Didžiojoje Britanijoje, kur nemažą vaidmenį taip pat suvaidino „Facebook'as“, 2011 m. Didžiojo aštuoneto aukščiausiojo lygio susitikime Dovilyje Mark'as Zuckerberg'as buvo paprašytas cenzūruoti ar kitaip apriboti „Facebook'o“ sklaidą.
Beje, kalbant apie finansų rinkas norėčiau pasidalinti vieno jūrininko pasakojimu, kuris dar sovietiniais laikais plaukiojo po pasaulį. Tai štai, jo teigimu jis savo akimis matė kaip užsienio šalių krovininiai laivai viduryje vandenyno pylė grūdus į vandenį, kad grūdų perteklius nenumuštų grūdų kainų rinkoje. Šis pavyzdys iliustruoja, kad net ir esant per daug prispausdintų pinigų rinkoje galima reguliuoti derliaus ir kitos produkcijos kainas kad ir tokiais metodais. Bet mano manymu šį perteklių geriau būtų paskirstyti badaujančių šalių žmonėms nei tiesiog sunaikinti. Tačiau pats netikėčiausias faktas, kaip teigia finansų analitikas Max'as Keiser'is (kuris dirbo finansų rinkose), kad JAV, Wall Street'e mokami kyšiai, jei darbuotojas nori pakilti karjeros laiptais. Tai tiesiogiai reiškia, kad gabumai ir analitinis mąstymas čia nėra svarbiausias dalykas, nes finansų rinkos gali veikti savarankiškai dažnai tik iš dalies atsižvelgdamos į šalių ekonominius rodiklius.
Kitas nemažiau svarbus dalykas yra Lietuvoje veikiantys švedų bankai (mažesnių neminėsiu, nes jų įtaka nėra itin didelė). Panašu, kad nei „Swedbank“, nei SEB Lietuvoje nebeturi savo nekilnojamojo turto, o patalpas tiesiog nuomojasi. Esmė tame, kad tas nekilnojamas turtas, kurį turėjo švedų nupirkti buvę lietuviški bankai, paprasčiausiai buvo išparduotas. Paskutiniu metu pastebimas ir švedų bankų filialų uždarymas, o iš Rusijos „Swedbank“ visiškai pasitraukė, nes nesugebėjo įsitvirtinti (gal dėl to, kad nebuvo jam sukurtos tokios išskirtinės veiklos sąlygos kaip Lietuvoje?). Įdomu, ką dabar išpardavinėtų „Snoro“ bankroto administratorius (gaunantis nerealaus dydžio atlyginimus), jei „Snoro“ bankas būtų išsipardavęs visą savo nekilnojamą turtą prieš kelis metus? Kitas pastebėjimas. Ar daug žmonių Lietuvoje žino, kad gyvybės draudimą Lietuvoje siūlantys švedai savo šalyje jį siūlo kitokį, t.y. visiškai kitokios draudimo sąlygos, koeficientai, išmokos ir garantijos.
Dar vienas faktas. Ar kas nors prisimena šiandien, kad krizę Lietuvoje išprovokavo Lietuvoje veikiantys bankai, kurie griežtai atsisakė verslui skolinti pinigų? Vienas žinomas Lietuvoje verslininkas jaunimo verslumo skatinimo renginyje minėjo, kad jis net buvo nuvykęs į Didžiąją Britaniją su prašymu paskolinti jo verslui pinigų ir gavo atsakymą, kad Lietuva yra švedų bankų įtakos zonoje ir jis dėl to negaus jokių pinigų. Būtent tada Lietuvos Vyriausybės vadovas ir nuvyko į JAV skolintis pinigų. Panašu, kad po „Snoro“ bankroto (galimai išprovokuoto) Lietuva bus įtraukta į Anglijos bankų interesų zoną. Taip pat norėčiau užsiminti apie vieno banko savininko netikėtai sukurtą partiją. Neturiu jokių faktų ir nežinau tikrųjų jo savininko motyvų kodėl jis nusprendė pasukti į politiką, tačiau ta partija susikūrė iškart po „Snoro“ nacionalizavimo ir bankroto, todėl panašu kad tai tiesiog bandymas turėti savo žmonių Seime, kad neatsitiktų tokia pati istorija kaip su „Snoro“ banku, kurią iki šiol gaubia nesutapimų ir neaiškumų migla.
Pabaigai galiu tik priminti, kad pastaruoju metu vis dažniau iš aukščiausių valdžios sluoksnių pasigirsta kalbos apie artėjančią antrąją krizės bangą. Eilinį kartą tai išgirdęs susimąstau, kad gal čia priešrinkiminis triukas, jog vėl reikės „krizių premjero“, nes tik jis esą išgelbėjo Lietuvą ir tik jis galės vėl ją išgelbėti, todėl būtina tik jį rinkti. Kažkaip mūsų valdantieji pamiršta apie tai, kad Europoje esanti ir artima mūsų kaimynė Lenkija ne tik, kad nepatyrė krizės, bet per ją sugebėjo metinį šalies ūkio augimą išlaikyti 1 procento ribose (tai ne kokia išsivysčiusi Švedija ar kita Vakarų valstybė, o tokia pati postkomunistinė šalis kaip ir Lietuva). Pats prieš metus buvau Lenkijoje ir be galo nustebau pamatęs, kad ten ne tik, kad nesustojo statybos, bet įgavo neregėtus mastus, o ir patys projektai grandioziniai. Gal pagaliau būtų laikas nustoti žmones gąsdinti krizėmis ir pasimokyti iš gerų pavyzdžių kaip reikia tvarkyti šalies ūkį?
Egidijus Rumša
http://www.demokratija.eu/
