Dzūkijoje ne tik mažėja turistų, pageidaujančių plaukti baidarėmis, bet trumpėja ir poilsiautojų maršrutai. Brangiai kainuojantys leidimai plaukti Ūlos upe atbaido Lietuvos turistus, nors kaimynai lenkai ir toliau renkasi penkių dienų maršrutus Dzūkijos upėmis, praneša LTV naujienų tarnyba.
Viena gražiausių Lietuvoje 84 kilometrų Ūla, ištekanti Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse, per Dzūkiją teka vienur siaura vaga, aukštupyje – plačiomis pievomis, vingiuoja pro Gudų girioje pasislėpusius senuosius dzūkų kaimus.
Kadangi upė teka Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje ir abipus jos tęsiasi kraštovaizdžio draustinis, plaukimas baidarėmis ribojamas ir mokamas.
Per dieną Ūla gali aplaukti ne daugiau kai 200 žmonių. Plaukti baidare asmeniui vienai dienai leidimas kainuoja 20 litų.
„Aš manau, kad turėtų būti pigiau, tada plauktų daugiau žmonių. Nes čia labai gražios vietos, būtų daugiau norinčių. Mes su draugais praplaukiame gal du kartus per metus, gal vieną kartą per metus. Renkamės šį maršrutą todėl, kad labai mėgstame gamtą“, – kalbėjo turistė Violeta Polok.
„Plaukiame, nes čia ramu ir gražu. Aišku, infrastruktūra galėtų būti geresnė, bet nieko“, – tvirtina turistas Mariuszas Oszustowiczius.
Kad šiemet sumažėjo plaukiančiųjų upe turistų pripažįsta ir baidarių nuomotojai. Nors ir vasara, tačiau darbo dienomis baidarių paklausa nėra didelė, o ir jos nuoma kainuoja kartais mažiau nei pats leidimas. Tačiau šeštadienį viena baidarė gali atsieiti netgi 60–70 litų.
„Dabar sumažėjo žmonių. Prapuolusi jau ta šeimų grandis. Seniau plaukė šeimomis dvi, tris dienas. Šiandien tokių plaukėjų nėra. Jeigu ir atvažiuoja, tai plaukia vieną dieną“, – pasakojo baidarių nuomotoja Virginija Petrauskienė.
„20 litų dienai siekiantis mokestis suaugusiam žmogui yra daug. Ypač tai atsiliepia šeimoms, žmonės pasiskaičiuoja ir atsisako. Turime pastovius savo klientus, kurie daugiausiai ir plaukia“, – teigė Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos vadovas Artūras Svirnelis.
Tuo metu lenkai, ypač pamėgę plaukti baidarėmis Dzūkijos upėmis, neatsisako savo įpročių. Jie dažniausiai renkasi penkių dienų maršrutą, kartais atsiveža net savo baidares ir kilnojamąją virtuvę. Nes maitinimo paslaugų ar parduotuvių čia nėra, ir baidarių nuomotojai pripažįsta dėl to sulaukiantys nemažai nusiskundimų.
Rūta Lankininkaitė
