Jau rašėmė apie bankų klientų galimybes derėtis su bankais: pasiūlyti jiems palankesnes kredito sutarties sąlygas, tinkamai pasirinkti banko teikiamas galimybes ir taip sutaupyti kad ir dešimtadalį paskolų vertės. Pasirodo, kaip tik dabar bankai turėtų būti lankstesni ir linkę išklausyti klientus.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad neretai požiūris į bankus, kaip į patronuojančią ir sąlygas diktuojančią finansų instituciją yra kontroversiškas. Klientai skirstomi į kategorijas, iš pradžių pasiūlius jiems tradicines, standartines paslaugas, o vėliau, anot jo, geriausiems iš jų atsiveria daugiau galimybių pasirinkti palankesnes sąlygas.
„Praktiškai kiekviename versle yra toks dalykas, bankų sektorius nėra niekuo išskirtinis. Pavyzdžiui, jei sukursi naują mažmeninės prekybos verslą ir pradėsi diktuoti savo sąlygas tokiems dideliems prekybos tinklams kaip „Maxima“ ar „Rimi“, į tave labai keistai pažiūrės, – vaizdingai lygina pašnekovas. – Aišku, kad žaidimo taisykles priimi, bet jei išaugi iki didelio žaidėjo, gali kažkiek pradėti tas sąlygas lenkti į savo pusę, jei tik yra poreikis“.
Palankus metas deryboms Jis tikina, kad šiuo metu derybinius gebėjimus gali išnaudoti besiskolinantieji gyventojai ir verslas: kai ekonomikoje randasi pinigų perteklius, o bankuose – indėlių, staiga, skolininkams, o ne indėlininkams lengviau tartis su komerciniais bankais. Tačiau pašnekovas pažymi, kad bankų ir jų klientų santykiuose kiekvienas atvejis yra unikalus.
„Bankininkystė prieš krizę buvo paremta gal net trumpalaikiška perspektyva, nes ekonomika sparčiai augo ir pagrindinis akcentas buvo portfelių didėjimas arba verslo plėtra. O dabar pagrindinis akcentas – nebe kiekybė, o kokybė, – teigia jis. – Taigi, geriausias būdas pasiekti tokį tikslą – palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Jei klientas yra geras, stabilus, neprisiima nereikalingų rizikų, jau spėjo įrodyti, kad sugeba išgyventi krizę, toks klientas tikrai turi geresnes galimybes pasiderėti dėl sąlygų“.
Dėl sąlygų bankų sektoriuje ir rinkos situacijos, ekonomistas teigia, kad dabar – geras metas imti pigesnes paskolas ilgesniam laikotarpiui. Tuo tarpu įgyvendinus „Bazelio III“ kapitalo reikalavimus, padidės banko marža – paskolos brangsiančios.
„Dabar net ir ilgesnio laikotarpio paskolos palūkanos, net ir fiksuotos, labai žemos: jos nesiekia net 1 proc. „Bazelio III“ reikalavimai visiškai įgyvendinti turės būti per artimiausius 7 metus, tada paskolos natūraliai turės pabrangti“,– perspėja Ž. Mauricas.
Ž. Mauricas nepasirboja vien nuolaidomis paskoloms arba didesnėms indėlių palūkanomis: bankai siūlo ir pridėtinės vertės paslaugų. „Grynųjų pinigų valdymo, prekybos finansavimo paskolas, einamųjų sąskaitų valdymo, jei įmonė veikia keliose šalyse, siūlomos paslaugos, kaip optimialiau panaudoti įmonės perteklines lėšas, – vardija jis. – Taip pat draudimo paslaugas – apsidrausti nuo įvairių finansinių rizikų: palūkanų normų, valiutų kursų svyravimų“.
Iš bankų laukia teigiamų ženklų
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidento Mariaus Jansono teigimu, derybose su banku galioja taisyklė „kas pirmesnis, tas gudresnis“ – nereikia laukti, kol bankas grąsins sutarties nutraukimu, prispaudus sunkumams, pasiūlymų situacijai spręsti reikia prašyti patiems. Tokiu atveju išvengiama banko grąsinimų ir derybų sėkmės tikimybė gerokai išauga. Dar vis jaučiamas bankų nenoras derėtis dėl klientui palankesnių sąlygų, bet tikėtina kad dėl kitąmet kovą Lietuvoje įsigaliosiančio Fizinių asmenų bankroto įstatymo, jie turėtų jau noriau priimti ir palaikyti klientų poziciją. Be to, rinka jau kurį laiką persotinta pinigais, kuriuos sunku įdarbinti – bankams trūksta klientų, jie priversti tapti lankstesni.
„Tad yra teigiamų signalų: kai kurie bankai jau atideda kredito ir palūkanų mokėjimą, o anksčiau atidėti palūkanas buvo neįmanoma, nesvarbu, ar liga, ar finansinė krizė žmogų ištiktų. O dabar, bankas, gavęs raštišką kliento prašymą, su informavimu, kad jis, tarkime, jau turi galimybę įsidarbinti, numatomos konkrečios pajamos, galimybė mokėti, leidžia palūkanų mokėjimą atidėti pusei metų. Buvau nustebęs, kai apie tai sužinojau, – pasakoja pašnekovas. – Tai yra didelis žingsnis į priekį“.
FIKVA vadovas sako, kad nors žmonės viską mato tik juodomis spalvomis, kartu su nauju Lietuvos banko (LB) vadovu atsirado teigiamų pokyčių: LB Priežiūros tarnyba ruošiasi rengti mokymus, nagrinėja gyventojų ginčus su finansinėmis institucijomis, asociacijos taip pat teikia informaciją ir pagalbą, taigi, klientai pagaliau turi į ką kreiptis, kad atstovautų jų interesams.
,,Štai vienas iš kredito sutarties nutraukimo pavyzdžių: namui netoli Kauno įsigyti žmonės ėmė 500 tūkst. litų vertės paskolą. Po 5 mokėjimo metų, įmokėjus jau 100 tūkst. litų palūkanų, krizė, deja, padarė savo, ir bankas dėl uždelstų įmokų bei susidariusių delspinigių pateikė didesnę skolą, nei buvo pati kredito vertė. O nuo liepos dėl kredito sutarties nutraukimo nebereikia teismo sprendimo – bankas tiesiog perduoda skolininką notarams ir šie patvirtina banko sprendimą. Taigi, maža to, kad skola buvo didesnė nei kreditas, priskaičiuojamos dar ir išlaidos notarui, o palūkanos, kurios sudaro maždaug 2200 litų kas mėnesį, mokomos toliau, iki kol nebus parduotas namas. Ir tik juo padengus dalį kredito, paliekamos mokėti 5 proc. palūkanos nuo paskolos likučio. Žmonėms neliko nieko kito, kaip tik išvažiuoti į Angliją, kur galėtų bankrutuoti“, – pasakoja M. Jansonas.
Klientų reikalavimai – raštiški įrodymai
M. Jansono teigimu, klientas turi parengti 2 kopijas savo reikalavimų ir vieną iš jų pridėti prie kredito sutarties. Besikeičiant bankų konsultantams tokie reikalavimai raštu gali būti ir gelbėjimosi ratas – kilus kredito sutarties nutraukimo grėsmei naujas darbuotojas, gavęs kliento reikalavimus kad ir el. paštu, žinos, jog skolininkas informavo banką apie savo finansinę situaciją, ieškojo būtų atsiradusioms problemoms spręsti ir, svarbiausia, bandė tartis su banku.
FIKVA prezidentas tikina, kad Lietuvos gyventojai ypač linkę investuoti į NT, tokią tendenciją atskleidė ir banko „Snoro“ bankrotas, po kurio NT rinkoje žymiai padaugėjo pardavimo sandorių. Ano jo, kilus krizei, 2009 metais daugumai skolininkų padėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau tokia pagalba galima pasinaudoti vos vieną kartą, todėl reikšmingi bus ir LB kredito priežiūros ir Būsto paskolos draudimo valdžios sprendimai. Jis sako, kad būsto kainos, ko gero, dugno, apie kurį kalbama, dar nepasieks, tačiau kurpia scenarijų, kas atsitiktų, jei Lietuvai 2014–2015 metais pavyktų įsivesti eurą. Tokiu atveju indėlininkų sukaupti pinigai gali patekti į NT rinką ir pasikartoti ir 2006–2007 metų istorija, kai būsto nuoma, kainoms sparčiai kylant, atsiėjo brangiau nei paskola jam įsigyti.
„Matome, kad iš universtitetų ateina nauja karta, nepajutusi krizės: dabar tie absolventai jau susirado darbą, gauna, palyginus, gerus atlyginims ir daro tas pačias klaidas, kurias darėme mes, – prisimena jis. – Gerai, kad LB nutartimi patvirtinti Atsakingo skolinimosi nuostatai ir būtinas 15 proc. būsto vertės pradinis įnašas stabdo nuo neapskaičiuoto žingsnio daug finansiškai neišprususių žmonių. Anksčiau užtekdavo tik paprašyti banko ir galėjai gauti viską, ko nori net ir be įnašo – butą, namą, kotedžą...“.
Gabija SABALIAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Derybų su Lietuvos bankais gidas (I)
