„Waverly Advisors“ teigimu, konfliktai dėl išteklių vyksta ne pirmą šimtmetį. Žinoma, ištekliai ne visada būna pirminė karo priežastis, tačiau labai dažnai jie tampa svarbia konflikto dalimi. Siūlome susipažinti su svarbiausiomis praėjusių laikų kovomis dėl žemės turtų.
JAV nepriklausomybės karas
Viena iš priežasčių, lėmusių Amerikos revoliuciją ir JAV nepriklausomybę, – Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos konkurencija dėl turtų ir prekybos kelių.
Amerikiečiai nepriklausomybės karą visuomet piešė rožinėmis spalvomis ir vertino kaip patriotizmo proveržį, tuo tarpu europiečių akimis Amerika tebuvo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos santykių aiškinimosi aikštelė, kurioje vyko ginčas dėl Rytų ir Vakarų Indijos prekybos maršruto. 1778 metais Prancūzai pasiūlė amerikiečiams savo karinio laivyno paramą. Šis žingsnis tikrai nebuvo žengtas vien tik iš didelės tautų draugystės ir begalinės meilės svetimoms užjūrio teritorijoms.
Britai prarado teritorijas Šiaurės Amerikoje, tačiau tuo metu karalystei kur kas svarbesnė atrodė pergalė prieš jungtinį Ispanijos ir Prancūzijos laivyną Seintso mūšyje, po kurio pavyko išsaugoti Jamaikos cukranendrių plantacijas.
JAV pilietinis karas
Oficialiai JAV pilietiniame kare buvo kovojama dėl vergijos panaikinimo. Tačiau didelį vaidmenį kare atliko ir medvilnės bei kitų žemės ūkio produktų gamyba. Pietinių valstijų ekonomikos buvo visiškai priklausomos nuo žemės ūkio, kurio neatsiejama dalimi tuo metu vis dar buvo vergų darbas.
Nieko nuostabaus, kad Pietūs net nenorėjo pagalvoti apie pilietinių teisių suteikimą savo svarbiausiai darbo jėgai. Prasidėjus karui Pietinės valstijos nebeįstengė patenkinti Europos medvilnės paklausos, mat jų uostus blokavo sąjungininkai. Konfederatai karo finansavimui buvo pasitelkę specifines obligacijas, kurias parduodavo europiečiams, atėjus obligacijų išpirkimo laikui buvo galima atsiskaityti auksu arba nustatytu medvilnės kiekiu. Ilgainiui blokada ėmė duoti rezultatų. Konfederatai prarado Europos investuotojų pasitikėjimą ir pajamų šaltinį.
Pasibaigus karui JAV atsisakė apmokėti bet kokias konfederatų skolas Europos investuotojams.
Žiemos karas
Suomija kontroliavo didelę nikelio kasyklą prie Barenco jūros. Sovietų sąjunga siekė perimti Petsamo kasyklas, tačiau Suomija atsisakė paklusti Jozefui Stalinui. Netrukus prasidėjo žiemos karas, kurio pabaigoje Suomija išsaugojo nepriklausomybę tačiau neteko minėtų kasyklų ir didelių teritorijų šalies pietuose.
Japonija smogdama Perl Harborui tikėjosi sunaikinti JAV Ramiojo vandenyno karinį laivyną ir be pasipriešinimo užkariauti Pietų Aziją, kuri turėjo tapti Japonijos išteklių aruodu.
Japonijos kovos dėl išteklių prasidėjo dar prieš antrąjį pasaulinį karą. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje japonai įsiveržė į Mandžiūriją. Viena iš konflikto priežasčių – siekis kontroliuoti metalų kasyklas. Po šio išpuolė JAV ir daugelis aplinkinių valstybių paskelbė Japonijai naftos embargą. Japonijos ekonomika buvo įspeista į kampa, todėl teko pabandyti jėga pasiimti trokštamus išteklius.
Vokietijos invazija į Rusiją
Įsiplieskus antrajam pasauliniam karui Britanijos karinis laivynas sėkmingai blokavo nacistinės Vokietijos jūrų transportą ir atkirto reichą nuo naftos gavybos taškų. Adolfo Hitlerio siekis užvaldyti naftos telkinius Pietvakarių Rusijoje tapo viena iš priežasčių, lėmusių invaziją į Rusiją. Įdomu ir tai, kad pirmojo pasaulinio karo metu tuos pačius naftos telkinius planavo užimti turkai ir britai.
Kuveitas
Irakas apkaltino Kuveitą naftos vagystėmis ir 1990 metais įsiveržė į kaimyninę valstybę. Manoma, kad Irakas siekė užvaldyti didžiulius Kuveito naftos rezervus, padidinti pasaulines naftos kainas ir padegti savo skolas, kurios atsirado dėl ilgalaikio karo su Iranu. Po Irako invazijos buvo baiminamasi, kad netrukus ateis ir Saudo Arabijos eilė. Nepaisydama amerikiečių nepasitenkinimo JAV susitarė su Saudo Arabija dėl karinio atsako ir per trumpą laiką patirdama itin mažus nuostolius sunaikino Saddamo Husseino kariuomenę bei išlaisvino Kuveitą.
Pietų Kinijos jūra
Kinija nesutaria dėl Pietų Kinijos jūros dalybų kone su visomis savo kaimynėmis. Pagrindiniai Kinijos konkurentai – Japonija, Taivanas ir Vietnamas. Neseniai Kinija nutarė šioje teritorijoje sutelkti savo karinį laivyną. Tokie veiksmai netruko papiktinti Pietryčių Azijos valstybes ir jų sąjungininkę JAV, kuri pažadėjo daugiau dėmesio skirti Ramiojo vandenyno regionui.
Nesutarimų priežastis – nafta ir dujos, kurių telkiniai slūgso po Pietų Kinijos jūra.
Folklendų salos
Folklendų salos ne pirmą dešimtmetį kursto įtampa tarp Argentinos ir Didžiosios Britanijos. Prieš kelis dešimtmečius kilęs karas tebuvo teritorinis ir garbės ginčas, tačiau dabar paaiškėjo, kad netoli salų gali slūgsoti naftos telkiniai, todėl 2010 metais Argentina vėl ėmė reikšti pretenzijas į salyną.
