Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, kad Lietuvoje 2060 m. bus 2,5 mln. gyventojų, o visuomenė bus viena seniausių Europos Sąjungoje. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad didžioji dalis lietuvių (38 proc.) idealiai senatvei pageidautų 1001-2000 litų mėnesinės pensijos.
Kovą bendrovės „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys atspindi, kad trečdalis likusiųjų respondentų pageidautų 2001-3000 litų mėnesinės pensijos. Tuo tarpu 8 proc. Lietuvos gyventojų idealiai senatvei pakaktų iki 1000 litų ir tik 7 proc. reikėtų 4001-5000 litų, o 5 proc. – daugiau nei 5 tūkst. litų mėnesinės pensijos.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ Draudimo departamento direktorės Aistės Rudžinskytės teigimu, sausio mėnesį „Sodros“ mokėta vidutinė pensija siekė 742,19 litų, o tai reiškia, kad iki vidutinės didžiosios dalies Lietuvos gyventojų pageidaujamos pensijos – 1500 litų – trūksta beveik 758 litų. Pasak jos, kaupiant savanoriškai, trūkstamą sumą būtų galima sutaupyti kasdien atsidedant ne daugiau kaip po 4 litus vyrui ir šiek tiek daugiau nei 5 litus moteriai. Tokią papildomą pensiją preliminariais skaičiavimais galėtų užtikrinti kaupimas savanoriškai su garantuotomis palūkanomis.
Tyrimas atskleidė, kad labiausiai lietuviai, išėję į pensiją, norėtų keliauti aplink pasaulį (55 proc.). Be kelionės, lietuviai svajoja senatvėje daugiau laiko praleisti su šeima (33,5 proc.), įsigyti naują būstą (21 proc.) ir atiduoti pinigus vaikams (20,8 proc.). Vyrų ir moterų svajonių veikla iš esmės sutampa, tačiau pastebėti išryškėję skirtumai skirtingose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, be kelionės aplink pasaulį ir laiko leidimo su šeima iki 39 metų respondentai, dar labai norėtų įsigyti naują būstą, užsiimti savanoryste ar visuomenine veikla, tuo tarpu vyresni nei 60 metų respondentai norėtų pinigus atiduoti vaikams.
2060 m. – mažesnė ir vyresnė lietuvių visuomenė
Demografė dr. Gindra Kasnauskienė atkreipia dėmesį, kad pagal dabartines prognozes, Lietuvoje 2060 m. gyvens 2,5 mln. gyventojų, o tai net 781 tūkst. gyventojų mažiau nei jų buvo 2010 m. pradžioje. Gyventojų skaičiaus mažėjimui ir visuomenės senėjimui įtakos turi didelė emigracija bei maža imigracija, mažas gimstamumas ir dėl technologinės pažangos bei geresnių gyvenimo sąlygų ilgėjanti gyvenimo trukmė.
„2060 m. pagal medianinį amžių Lietuvos visuomenė bus viena seniausių iš visų ES narių. Medianinis amžius – į dvi skaičiumi vienodas jaunesnių ir vyresnių gyventojų grupes visuomenę skirianti amžiaus riba. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo visuomenė yra senesnė. Prognozuojama, kad po 50 metų medianinis amžius Lietuvoje sieks apie 51 metus, tuo tarpu Europos Sąjungos šalių vidurkis bus 47,9 metai. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. lietuvių medianinis amžius nesiekė 40 metų, akivaizdu, kad Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnio ir mažėja jaunesnio amžiaus žmonių. Taigi, jau dabar būtina imtis senėjančios visuomenės padarinius švelninančių kompleksinių priemonių ir numatyti, kokios priemonės turi būti įgyvendintos ateityje“, – teigia dr. G. Kasnauskienė.
Kasdien atidėti keli litai gali atnešti idealią pensiją
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ skaičiavimais, jeigu pasirinkęs pensinį draudimą vyras kasdien atsidėtų 3,83 litus, o moteris – 5,03 litus, po 42 metų kiekvieną mėnesį iki gyvenimo pabaigos jiems būtų išmokami 758 litai. Taigi, užtenka kelių litų per dieną, ir senatvėje, sukauptus pinigus prisidėjus prie „Sodros“ 742,19 litų pensijos, būtų pateisinta vidutinė idealios pensijos lūkesčių riba – 1500 litų.
Skaičiavimai atlikti įtraukus prognozę, kiek bendrovė iš savo pelno skirs pinigų sukauptai sumai didinti. Taip pat buvo įtraukta sąlyga, kad susigrąžintas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis skiriamas draudimo įmokoms, o mirties atveju iki kaupimo laikotarpio pabaigos, sukaupti pinigai būtų sumokami artimiesiems.
„Išėjus į pensiją, siekiant, kad gyvenimo kokybė nesuprastėtų, skaičiuojama, kad reikėtų gauti apie 70 proc. ankstesnių pajamų. Jeigu pensija siektų 1500 litų, prieš tai vidutinį darbo užmokestį (kuris 2009 m. pabaigoje atskaičius mokesčius siekė 1994,90 litus) gavęs pensininkas, užsitikrintų 90 proc. ankstesnių pajamų, taigi gyvenimo kokybė pagerėtų“, – teigia A. Rudžinskytė.
Draudimo ekspertė A. Rudžinskytė atkreipia dėmesį, kad savanoriškas lėšų kaupimas užtikrintų didesnes pajamas senatvėje, būtina paisyti pagrindinės taisyklės. „Pradedant kaupti, reikėtų pasirinkti saugų, garantuotą grąžą suteikiantį produktą. Ir tik paskui vertėtų investuoti į rizikingesnius lėšų kaupimo produktus. Be to, kaupti vertėtų nuolatos – net ir kasdien atidėta maža suma ateityje gali atnešti didelę naudą“, – pastebi ji.
„ERGO Lietuva gyvybės draudimas“
