Nors trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų sako, kad per pastarąjį mėnesį jų šeimos pajamos nesumažėjo, tik mažiau nei pusė visų respondentų atidėjo pinigų santaupoms ar pasirengimui „juodai dienai“, tam skirdami vidutiniškai dešimtadalį uždirbtų lėšų. Artimiausioje ateityje dauguma gyventojų ketina taupyti mažindami išlaidas pramogoms, maistui, aprangai ir avalynei, rodo gyventojų finansinės elgsenos tyrimas – DnB NORD barometras.
Kaip parodė DnB NORD banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, 74 proc. respondentų teigia, kad jų šeimos pajamos per paskutinį mėnesį išliko stabilios. Daugiau nei penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų pripažino, kad jų pajamos sumažėjo (vidutiniškai 24 procentais) ir tik 4 proc. namų ūkių džiaugėsi didėjusiomis (vidutiniškai 14 procentų) pajamomis. Daugiau nei pusė (55 proc.) apklausos dalyvių visas uždirbtas pajamas išleido nieko nesutaupydami.
„Nors jau daugiau nei pusmetį statistiniai rodikliai akivaizdžiai rodo, kad ekonomikos nuosmukis įsibėgėja, atrodo, kad daugelis respondentų tiesioginės sunkmečio įtakos savo šeimos pajamoms dar nepajuto. Dėl to dauguma žmonių vis dar vangiai ruošiasi tam atvejui, jei ekonominė, o tuo pačiu ir jų finansinė situacija, taptų blogesnė nei šiandien. Tačiau taupyti reikėtų ne tuomet, kai finansinės problemos įspraus į kampą, o būtent dabar, kai tam dar yra realių galimybių“, - sako DnB NORD banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė.
Pasak Genytės – Pikčienės, vasaros sezonas yra dėkingas tuo, kad neslegia mokesčio už šildymą našta, atsiveria laikinojo sezoninio darbo galimybės (pvz. žemės ūkio, statybos ir pan. sektoriuose) net ir tiems kurie jau buvo darbą praradę.
„Finansinę namų ūkių padėtį šiandien gerina ir dėl smukusio vartojimo krentančios būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, taip pat mažėja ir didžiausią išlaidų dalį sudarančių maisto prekių kainos. Ir nors DnB NORD barometras rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų per praėjusį mėnesį nesutaupė, būtent dabar reikėtų tai daryti“, - sako I.Genytė – Pikčienė.
Taupantieji tyrimo respondentai nurodė vidutiniškai praėjusį mėnesį taupymui skyrę apie dešimtadalį uždirbtų pajamų. Pasak finansų ekspertų, kiekvienam namų ūkiui vertėtų turėti santaupų, kurios prilygtų trijų – šešių mėnesių pajamoms, už kurias, pavyzdžiui, netekus darbo, būtų galima pragyventi per daug nekeičiant šeimos įpročių, kol bus rasta išeitis iš susidariusios situacijos.
Dažniausias santaupų laikymo būdas, tarp 45 proc. taupančių tyrimo respondentų, yra pinigų saugojimas banko kortelės sąskaitoje. Taip taupo 16 iš 45 procentų, kuriems pavyko sutaupyti per paskutinį mėnesį. 10 proc. apklaustųjų teigė, jog atidėtą sumą laiko namuose, 7 proc. teigia sutaupytą sumą padėję kaip indėlį banke. Santaupas saugantys banko kortelės einamojoje sąskaitoje dažniau nurodė aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai.
„Gyventojai, laikantys pinigus einamojoje banko kortelės sąskaitoje gauna mažiausias palūkanas, todėl vertinant iš asmeninių finansų perspektyvos, tai nėra racionalus ir naudingas žmogui sprendimas. Taip nepakankamai griežtai prižiūrimos ir planuojamos išlaidos, pinigai lengvai pasiekiami spontaniškų pirkinių atveju, be to, jie „nedirba“. Sąlygos „įdarbinti“ pinigus šiandien yra itin palankios, o gautas rezultatas sumažintų finansinę įtampą tvarkant asmeninį biudžetą“, - teigia ekspertė.
Pavyzdžiui, esant dabartinėms sąlygoms pervedus 5000 litų iš einamosios sąskaitos į 5 mėnesių laikotarpio terminuotąjį indėlį, žiemą gautų palūkanų visiškai pakaktų apmokėti dviejų kambarių naujos statybos buto mėnesio šildymo išlaidas, arba pusei metų apsidrausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
Artimiausioje ateityje daugiausiai apklaustųjų ketina taupyti mažiau išleisdami pramogoms (48 proc.) bei maistui (47 proc.). 44 proc. apklaustųjų nurodė, jog ketina taupyti naujos aprangos ir avalynės sąskaita, 36 proc. – komunikacijos priemonių sąskaita. Išlaidas automobilio priežiūrai ir degalams ketina mažinti 30 proc. tyrimo dalyvių, savęs priežiūrai (kirpyklos, kosmetologo paslaugoms ir pan.) – 28 procentai.
Išlaidas pramogoms dažniau nusiteikę mažinti 18 - 55 m. amžiaus miestiečiai. Išlaidas maistui – žemiausio išsimokslinimo apklaustieji, didžiųjų miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Išlaidas aprangai – moterys, miestiečiai. Mažesnių pajamų grupės atstovai bendrai įvardino daugiau išlaidų mažinimo priemonių.
Birželio antroje pusėje atliktame tyrime dalyvavo 18 – 75 metų gyventojai iš visos Lietuvos. Iš viso buvo apklausti 1003 respondentai.
DnB NORD
