„Ši problema nėra plačiai žinoma – įvairios kompanijos dažniausiai net nenumano, kad jų paslaugos ar produktas yra pateikiamas šalia melagingo turinio. Didesnė bėda tai, kad kai po atlikto tyrimo informavome melagienų portaluose besireklamuojančias įmones, iš 324 perspėjimų sureagavo tik 5 procentai“, – ketvirtadienį pristatydamas tyrimą sakė Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.
Anot jo, nuo birželio penkis mėnesius Debunk.org stebėjo keturis melagienas skleidžiančius puslapius; Musutv.lt, Bukimevieningi.lt, Ldiena.lt ir Minfo.lt. Per šį laiką surinkta 510 unikalių įrodymų – ekrano nuotraukų, kuriose užfiksuoti 324 reklamuojami prekės ženklai.
„Veikiausiai reklamos pateko į šiuos tinklapius, nes tiek pačios įmonės, tiek juos aptarnaujančios reklamų agentūros nėra įsidiegusios juodųjų portalų sąrašų, o „Google“ dar tik pradeda skirti daugiau dėmesio klaidinančiam turiniui ne anglų kalba“, – teigė V. Daukšas.
Siekiant atskleisti tokių įmonių įvairovę Debunk.org jas suskirstė į 14 kategorijų pagal pagrindinę veiklą: prekyba, gamyba, informacinės technologijos (IT), statybos, sveikatos priežiūra, pramogos, nekilnojamasis turtas, švietimas, poilsis ir laisvalaikis, draudimas ir bankininkystė, automobilių paslaugos, transporto ir logistikos sektorius, komunikacija.
Daugiausiai dezinformaciją skleidžiančiuose portaluose aptikta elektronikos (17 atvejų), drabužių, baldų parduotuvių (po 16 atvejų) ir e. prekybos platformų (11 atvejų).
Juose reklamavosi automobilių pardavėjai (BMW, Citroen, Hyundai, Lexus, Dacia, Opel, Peugeot, Toyota), kelios „Vilniaus prekybos“ grupės“ įmonės – „Maxima“, „Ermitažas“ ir „Eurovaistinė“, taip pat rasta Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos monetų kalyklos, „Švyturio“, „Telia“, „Viados“, Vilniaus universiteto ir kitų įmonių bei įstaigų reklamų.
„Pamatėme, jog dezinformaciją skleidžiančiuose tinklapiuose per automatizuotos vaizdinės reklamos įrankius patenka tiek vietinių, tiek tarptautinių, mažesnių ir didesnių subjektų reklamos. Tai dar kartą parodo problemos mastą, kai skirtingos įmonės ir prekių ženklai netiesiogiai finansiškai remia dezinformacijos skleidėjus, dažniausiai to net nežinodami“, – pabrėžė V. Daukšas.
Pasak jo, remiantis Globalaus dezinformacijos indekso (GDI) duomenimis, aukštos rizikos svetainės galėjo gauti šimtus milijonų JAV dolerių pajamų kasmet, o lietuviškų melagienų kanalai galėjo pasipelnyti „dešimtimis tūkstančių eurų“.
Sprendžiant šią problemą Debunk.org siūlo didinti įmonių informuotumą, skatinti jas imtis iniciatyvos ir koreguoti reklamų nustatymus sudarant juoduosius portalų sąrašus, kad reklamos negalėtų būti rodomos melagienas skleidžiančiuose puslapiuose.