Tyrimas atskleidė, kad dauguma daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nežino, kad laiptinė, stogas ar kitas bendro naudojimo turtas – tai visų namo gyventojų nuosavybė, už kurią yra atsakingi. Be to, bendro naudojimo turtą suniokojus stichinei nelaimei, gaisrui ar įvykus inžinerinių sistemų avarijai, gyventojai visiškai neturėtų galimybių jį atkurti. Didelius nuostolius patyrę gyventojai paramos ieško savivaldybėse, tačiau užsienio patirtis rodo, kad tokia praktika ydinga ir neskatina atsakingai žiūrėti į savo turto saugumą. Gyventojai iki šiol savo daugiabučių tinkamai apdrausti galimybės neturėjo, tačiau dabar draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ siūlo problemos sprendimą – pristato pirmąjį Lietuvoje daugiabučių bendro naudojimo turto draudimą.
Bendras turtas – niekieno turtas
Bendro naudojimo turtas daugiabučiuose namuose – tai laiptinės, stogas, sienos, pamatai, inžinerinė įranga (pvz., vandentiekis, šildymas) ir pan. Įstatymuose numatyta, kad už bendro naudojimo turtą atsakingi visi namo gyventojai – patyrus nuostolių, juos padengti turi visi gyventojai kartu.
Pasak draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, draudimo bendrovės užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta reprezentatyvi daugiabučių gyventojų apklausa atskleidė, kad savu turtu gyventojai laiko tik kasdien naudojamą turtą, t.y. butą, asmeninius daiktus ir pan. Toks klaidingas suvokimas lemia, kad apdegus laiptinei, stogui ar praradus kitą daugiabučio namo bendrą turtą, nėra kam atlyginti nuostolių.
„Gyventojų buvo klausiama, kas jų manymu turėtų atlyginti nuostolius, patirtus dėl vienoje iš namo laiptinių kilusio gaisro. Rezultatai nustebino – nė vienas nepasirinko teisingo atsakymo, kad nuostolius turi atlyginti visi namo gyventojai kartu. Daugiau nei pusė gyventojų teigė, kad nuostolius turi atlyginti tik laiptinės, kurioje kilo gaisras, gyventojai, 14,3 proc. manė, kad tokius nuostolius turėtų padengti savivaldybė, o 27,6 proc. – kad pirmiausia turi būti surastas kaltininkas, nes būtent jis yra atsakingas už žalos atlyginimą“, – pasakoja T. Nenartavičius. Jis atkreipia dėmesį, kad kaltininkas nuostolius atlyginti turėtų, tačiau kaltininko paieškos dažnai gali užtrukti, jis išvis gali būti nerastas arba nemokus. Tuo tarpu su sudegusiu stogu gyventojai gyventi negali, todėl yra priversti remontą atlikti savo lėšomis.
Lietuvoje – jokių bendro turto apsaugos pamatų
Pasak Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, Lietuvoje apie 2,5 mln. gyventojų gyvena daugiabučiuose. „Dauguma daugiabučių namų, ypač senesnės statybos, nėra tinkamai apsaugoti, todėl bendrojo naudojimo patalpos dažnai nukenčia nuo vagių, benamių. O priešgaisrinių signalizacijų nebuvimas kelia pavojų ne tik turto, bet ir žmonių saugumui. Dabar daugumos daugiabučių apsaugos lygis toks, koks buvo prieš 50 metų, tuo tarpu nusikaltėliai tobulėja kasdien“, – teigia J. Antanaitis.
Tyrimas atskleidė, kad net pusė šalies gyventojų yra patyrę bendro naudojimo turto nuostolių dėl vagysčių, kiek mažiau (40 proc.) – dėl užliejimų, trūkus vamzdžiams, sugedus kanalizacijos sistemai ir pan. 28,7 proc. gyventojų nurodė, kad jiems nuostolių yra sukėlusios katės, graužikai, taip pat žala buvo patirta dėl pačių gyventojų aplaidumo, kaimynų užpylimo, benamių invazijos, užpuolimų ir pan. Gaisrą sakosi patyrę 0,3 proc. daugiabučiuose gyvenančių gyventojų – šios žalos skaudžiausios ir sudėtingiausiai atstatomos.
J. Antanaičio teigimu, patirtis rodo, kad gyventojai, patyrę didesnę žalą, nėra pajėgūs vieningai atkurti turtą, todėl kreipiasi pagalbos į savivaldybę. Be to, ne visi gyventojai pajėgūs prisidėti didele suma prie turto atkūrimo, todėl prasideda nesutarimai tarp kaimynų, turto atkūrimo procesas užsitęsia. „Šalyje neišspręstas teisinis būsto reglamentavimas, įstatymuose nėra numatyta jokia bendro naudojimo turto apsauga – gyventojai savo bendrą turtą gali apsaugoti tik savo iniciatyva ir jiems priimtinu būdu. Taip pat trūksta ir renovuotų daugiabučių apsaugos: jeigu sudegtų renovuotas daugiabutis, jo gyventojams reikėtų ne tik patiems jį atstatyti, bet ir toliau mokėti paskolos įmokas už jau sudegusį turtą. Čia Lietuvai kitų šalių kontekste yra kur pasitempti – užsienyje sėkmingai veikia turto apsaugos mechanizmai, suteikiantys galimybę užtikrinti, kad gyventojai savo turto apsauga galėtų patys pasirūpinti, o skaudžios nelaimės netaptų našta savivaldybėms, t.y. visiems mokesčių mokėtojams“, – teigia J. Antanaitis.
Kas septintas gyventojas išvis neturėtų lėšų turto atstatymui
Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė gyventojų po laiptinėje kilusio gaisro ar vandentiekio avarijos remontui galėtų skirti tik mažiau nei 50 litų, trečdalis gyventojų galėtų skirti 50-100 litų, 11 proc. – 100-200 litų, tik 2 proc. – 200-500 litų. Net kas septintas gyventojas laiptinės remontui lėšų skirti išvis negalėtų. „Vienoje laiptinėje gaisro nuostoliai gali siekti, pavyzdžiui, 150 tūkst. litų. Tai vienam butui trijų aukštų name (kuriame iš viso būtų 20 butų) sudarytų 7,5 tūkst. litų. Akivaizdu, kad gyventojai susidurtų su didele problema, jeigu jų turtui būtų padaryta didesnė žala“, – pastebi T. Nenartavičius.
Anksčiau gyventojai bendro naudojimo turto tinkamai apsidrausti negalėjo, tačiau dabar draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ siūlo rinkoje naują produktą – daugiabučių bendro naudojimo turto draudimą. Gyventojai bendro naudojimo turtą galės apdrausti nuo gaisro, vagystės, užliejimų, inžinerinių įrengimų avarijos, stichinių nelaimių sukeltų nuostolių ir t.t.
„Įvertinus pastato nusidėvėjimą turtas gali būti apdraustas ir nauja verte. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, sudegus keliolikos metų senumo namo stogui, draudimas išmokės tokio dydžio išmoką, už kurią bus galima padengti naują stogą – turto nusidėvėjimas nebus vertinamas. Preliminariai toks draudimas priklausomai nuo pasirinktų draudimo rizikų bei draudimo sumos, gali kainuoti iki 10 litų vienam butui per mėnesį. Ankstesniame pavyzdyje pateikto gaisro atveju 7,5 tūkst. litų nuostoliai vienam butui atitiktų daugiau kaip 53 metus galiojančią draudimo apsaugą“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Daugiabučiuose namuose gyvenančių gyventojų apklausa buvo atlikta šių metų vasarį. Jos metu 1.007 respondentai buvo apklausti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.
