ergo lietuva

Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui. Taip gali nutikti tuomet, kai eismo įvykį padaręs vairuotojas nelaimę sukelia neblaivus, pasišalina iš avarijos vietos ar netgi laiku nesumoka draudimo įmokos.

Nors vagysčių skaičius Lietuvoje ir mažėja, ilgapirščiai vidutiniškai pasisavina penktadaliu didesnės vertės turto – tokius faktus atskleidė draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika. Žalas administruojančių ekspertų vertinimu, dėl nepakankamų turto apsaugos priemonių įvyksta iki 90 proc. vagysčių.

Sostinės Užupio rajone antradienį per pietus įvykdyta įžūli žaibiška vagystė. Nedidukas, kauke veidą prisidengęs vyrukas pribėgo prie vienos įmonės biuro pastato ir švystelėjo į langą plytgalį. Šaižus dūžtančio stiklo garsas, per akimirką suktelėta lango rankena ir vagišius vikriai striktelėjo į vidų. Vogti tikrai buvo ką, tačiau šįkart apsieita be nuostolių. Pasisekė, kad prieš šią įžūlią „vagystę“ į Užupio gatvę suvažiavo gausus būrys žiniasklaidos atstovų. Tiesa, neatsitiktinai.

Dėl automobilių susidūrimų su žvėrimis keliuose šiemet draudimo kompanijų nuostoliai padidėjo maždaug 25 proc., nors Policijos departamentas tokių susidūrimų užfiksuoja tik maždaug dešimtadaliu daugiau. Pareigūnų statistikoje jie vadinami „užvažiavimais ant gyvūnų“. Draudiminių įvykių – beveik tūkstantis „PZU Lietuva“ ekspertai šių metų rudenį ir žiemą fiksuoja daugiau įvykių, kuriuose avarijų sukelia ar automobilius apgadina gyvūnai.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ekspertai pastaruoju metu susidūrė su keliomis eismo įvykio deklaracijomis, kuriose avarijos kaltininko duomenys – išgalvoti. Tokiais atvejais, kai kaltininko neįmanoma identifikuoti ir nukentėjusysis nėra apsidraudęs kasko draudimu, automobilį remontuotis turi iš savo kišenės. Draudimo bendrovė ragina vairuotojus būti budriais ir tikrinti, ar kaltininkas pateikia teisingus duomenis.

Po penktadienį praūžusios audros draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ jau rezervavo 550 tūkst. litų turto ir kasko draudimo klientų žaloms padengti. Didžiausias pranešimų apie patirtus draudžiamuosius įvykius skaičius registruotas šeštadienį, tačiau dar ir šiandien sulaukiama nemažai skambučių. Klientams jau pervestos pirmosios draudimo išmokos. Prognozuojama, jog draudimo bendrovės išmokų suma gali siekti  900 tūkst. litų ir daugiau.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, jog Lietuvos gyventojai mano miegą ganėtinai jautriai – dažniausiai budėjimo rėžimu naktimis besiilsinčios teigė moterys, vyresnio amžiaus žmonės. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, gyventojų apklausa atskleidė, jog nedideli aplinkiniai garsai naktį pabudina 58 proc.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, birželį ir liepą eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, skaičius pasiekė šių metų rekordą. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, vasarą daugiausiai eismo įvykių įvyksta dėl viršyto greičio. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų birželio ir liepos mėnesį vidutiniškai buvo registruota po 300 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, – 30 proc. daugiau nei šių metų žiemą ar pavasarį.

Draudikai jau skaičiuoja nuostolius, kurių pridarė sekmadienio pavakare ir pirmadienio naktį Lietuvoje praūžusi audra. (Papildyta  14:49 val.) Šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ šiandien iki vidurdienio užregistravo daugiau nei 100 gyventojų pranešimų dėl sekmadienį vakare pamaryje ir kitur Lietuvoje prasiautusios audros. Nuostoliams atlyginti bendrovė rezervavo beveik 130 tūkst. litų.

Kokios žinios apie mus klaidžioja įvairių žinybų kompiuteriuose, sužinoti sunku, o dar sunkiau aptikti ir ištaisyti pasitaikančias klaidas. Šiauliečiui statybininkui Vaidui S. bėdos prasidėjo 2008-ųjų pabaigoje. Vieną tų metų rudens dieną savo pašto dėžutėje jis rado asmeniškai jam adresuotą laišką su raginimu skubiai grąžinti uždelstą skolą smulkiųjų kreditų bendrovei. Vaidas S. visai nebuvo kreipęsis į tą paskolų bendrovę, todėl, pamanęs, jog klaida, laišką paprasčiausiai išmetė.

Nuo klaidų nesame apsaugotas nė vienas – draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ žalų administravimo ekspertų nestebina pranešimai apie patirtas žalas, kuomet į požeminę aikštelę važiuodamas vairuotojas pamiršta, jog prie automobilio stogo yra pritvirtinti dviračiai ir juos atsimena tik išgirdęs nemalonų garsą. Visgi net ir daug mačiusiems draudimo ekspertams tenka susidurti su nuostabą keliančiomis klientų patirtomis žalomis.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, vienas dažniausiai pasitaikančių susirgimų besisvečiuojant užsienio šalyse yra apsinuodijimas maistu. Statistika rodo, kad apsinuodijimai ypač dažnai kelionių planus griauna išvykusiems į Turkiją bei Egiptą.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovai pastebi, kad avarijų priežastimis tampa ne tik vairuotojų išsiblaškymas, vairavimo kultūros stoka, bet ir vairuojant avima netinkama avalynė. Draudikai įspėja, kad atšilus orams, išauga šlepetes, aukštakulnius avinčių ar net basakojų vairuotojų sukeliamų eismo įvykių skaičius. Pasak draudimo bendrovės Žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio, aukštakulniai ir šlepetės – pavojingiausia vairuotojų avalynė.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, išėjus iš namų dažniausiai netenkama rankinių, o kartu su jomis ir viduje esančių išmaniųjų telefonų, akinių, netgi maldaknygių. Draudimo bendrovės atstovai pastebi, kad pastaruoju metu vagys gatvėse dažniausiai daiktus atima iš vyresnio amžiaus moterų bei paauglių. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pernai vien viešose Vilniaus vietose buvo užregistruota 335 vagystės ir apiplėšimo atvejų.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ per savaitę užregistravo keliasdešimt kasko draudimo klientų pranešimų apie žalas, patirtas įvažiavus į duobę kelyje. Vakar vakare tokio pobūdžio žalų skaičius ženkliai ūgtelėjo – per porą valandų užregistruota 10 pranešimų. Klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė išmokėjo ir rezervavo apie 40 tūkst. litų.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ kelionės draudimo žalų statistika atspindi, kad brangiausiai sloga kainuoja Egipte ir Turkijoje, o pigiausiai – Taivane. Keliautojams rekomenduojama kreiptis į patikimas medicinos įstaigas, kadangi pasitaiko atvejų, kuomet siekiant išrašyti didesnes sąskaitas, turistams skiriama nereikalingų, kartais net kitoms ligoms gydyti skirtų vaistų, tyrimų bei paslaugų.

Tame pačiame daugiabutyje ir net vienoje laiptinėje gyvenantys žmonės dažnai nė nepažįsta vieni kitų ir net nekreipia dėmesio, kai vagys krausto svetimą butą. Butų vagys Panevėžyje toli gražu dar neišnyko. Bet, kad jų tikrai sumažėjo, byloja iškalbingi faktai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės Danguolės Žiaugrienės duomenimis, per praėjusius 2011 metus užregistruoti 96 apvogti butai.

Apie pusė daugiabučių gyventojų nepažįsta savo kaimynų, apie 70 proc. niekada nepasidomi, ką jų laiptinėje veikia nepažįstamas žmogus. Tai rodo draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta apklausa.

Trumpai tariant, tai situacija buvo tokia, kad apsidraudžiau automobilį kasko. 2011 m. gruodžio 07 d., įmoka už draudimą sumokėjau 2011 m. gruodžio 10 d.(per tris dienas nuo gauto poliso) ir tą pačią 10 dieną įvyko auto įvykis. Kreipiausi į draudimą, o jie man pasakė, kad draudimo polisas įsigalioja, tik po 3 dienų nuo tada kai sumokama įmoka t.y. 2011 m. gruodžio 13d. Nors polise nurodyta, kad draudimo galiojimo pradžia yra 2011 m. gruodžio 07d. apie jokias 3 dienas ten nėra užsiminta.

Drausdamas sveikatą ar turtą žmogus paprastai tikisi, kad įvykus nelaimei ar draudžiamajam įvykiui draudimo bendrovė atskubės į pagalbą ir taip bus paprasčiau išspręsti problemas. Bet taip būna ne visuomet: kartais net atsargūs ir atsakingi šių bendrovių klientai tampa painios tvarkos ir taisyklių aukomis. Į naujienų portalą Balsas.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta vairuotojų apklausa parodė, kad vairuotojai kelyje ne tik kalba mobiliuoju telefonu, užkandžiauja ir geria, bet valosi batus, skaito laikraščius, siuvasi sagas ir t.t. Draudimo bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, kad pašalinius darbus vertėtų atidėti, kadangi būtent dėl išsiblaškymo eismo įvykiai kyla dažniausiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per šių metų pirmus devynis mėnesius gaisrai jau spėjo sugadinti ir sunaikinti apie 20,5 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto, o tai prilygsta net 341 standartiniam dviejų kambarių butui. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ekspertai paspaudus šaltukui pataria patikrinti, ar krosnys, židiniai ir dažnai naudojami elektriniai šildytuvai atitinka visus saugumo reikalavimus, kadangi pradėjus juos intensyviai eksploatuoti gaisrų skaičius dvigubėja.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis,  automobilių detalių vagysčių skaičius vis muša naujus rekordus – šiemet lyginant su praėjusiais metais jų skaičius išaugo pusantro karto. Draudikai įspėja, kad rizika netekti detalių vis auga, kadangi rudenį ir žiemą ilgiau besitęsiantis tamsusis paros metas – karščiausias darbymetis ilgapirščiams.

Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje eismo įvykių registruojama penktadaliu daugiau. Todėl vairuotojai turėtų būti budrūs, ypač tuose miestuose, kuriuose yra daugiausiai įsikūrusių aukštųjų mokyklų. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis pasakoja, kad įprastai per dieną bendrovė registruoja apie 100 vairuotojų žalų, patirtų eismo įvykio metu.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ per kelias dienas užregistravo penkių Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų fermų žalas, kurias įmonės patyrė dėl karščio uždusus paukščiams. Draudimo bendrovė rezervavo daugiau kaip 200 tūkst. litų šių klientų žaloms padengti.

Ketvirtadienio pavakarę Lietuvoje praūžusi audra ne tik laužė medžius, paliko miegamuosius rajonus be elektros, bet ir pridarė nuostolių gyventojų būstams, automobiliams bei verslo įmonių turtui. Lietuvos draudikų asociacija (LDA) skaičiuoja, kad patirti nuostoliai jau dabar siekia pusantro milijono litų. Nuo nuplėštų stogų iki išdaužtų balkonų Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ teigė jau užregistravusi apie 30 pranešimų apie klientų turtui sukeltas žalas.

Didžiausia gaisro rizika gresia vieno ar dviejų aukštų mediniam arba karkasiniam namui, vagišius labiausiai masina juvelyriniai dirbiniai, vandalai dažniausiai niokoja šviesias komercinių patalpų sienas, apsaugines žaliuzes miegamuosiuose rajonuose, o gamta – 1965-1967 metų statybos pastatų išorines konstrukcijas, taip pat tvoras. Tokios rizikingiausio turto charakteristikos išryškėjo, draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ išnagrinėjus žalų statistiką.

Tiek vyrams, tiek moterims, apsidraudus ir patyrus žalą, svarbiausia kuo greičiau gauti draudimo išmoką. Tačiau kalbant apie aptarnavimo kokybę, jiems rūpi skirtingi aspektai. Tokius faktus atskleidė draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį beveik dvigubai išaugo vagišių sukeliama žala. Draudikai pastebi, kad ilgapirščiai vagia viską, kas papuola po ranka, ir įspėja apie pavojus, prasidėjus atostogų sezonui. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius teigia, kad šių metų pirmą ketvirtį vidutinė žala, kurią sukėlė ilgapirščiai, siekė net 8,3 tūkst. litų – 76 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nežino, kad laiptinė, stogas ar kitas bendro naudojimo turtas – tai visų namo gyventojų nuosavybė, už kurią yra atsakingi. Be to, bendro naudojimo turtą suniokojus stichinei nelaimei, gaisrui ar įvykus inžinerinių sistemų avarijai, gyventojai visiškai neturėtų galimybių jį atkurti.

Kas šeštas vairuotojas didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra rizikavęs ir bent kartą važiavęs be draudimo – tokį faktą atskleidė draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, vieną kartą be draudimo yra važiavę 9,2 proc. vairuotojų, kelis kartus – 6,9 proc., o be draudimo važinėja dažnai arba visuomet – 0,4 proc. vairuotojų.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ pradėjo registruoti klientų, dėl audros patyrusių nuostolių, pranešimus. Per valandą dėl patirtų žalų į bendrovę jau kreipėsi 11 klientų, kurių nuostoliams padengti rezervuota 40 tūkst. litų. Audrai vis labiau įsisiautėjant, draudikai prognozuoja, kad žalų skaičius gali augti iki 70, o išmokų suma siekti 300 tūkst. litų.

Nors lapkritis džiugino sausais ir saulėtais orais, paskutinė mėnesio diena daugumai sostinės vairuotojų pridarė daug problemų kelyje. Iškritęs sniegas, vėjo gūsiai ir labai šalta naktis sukūrė išties sudėtingas eismo sąlygas. Vilniaus vairuotojai, slidžiais ir apsnigtais keliais vykstantys į darbą, turėjo išlieti nemažai prakaito, kad suvaldytų slystančius ir nestabilius automobilius.

Šiandien dėl siautėjusios liūties draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ jau sulaukė 60 pranešimų apie klientų turtui sukeltas žalas. Išmokoms jau rezervuota 300 tūkst. litų. Bendrovė prognozuoja, kad turto ir kasko draudimo bendri nuostoliai sieks apie 1 mln. litų. Daugiausia pranešimų sulaukiama iš Kauno, kiek mažiau – iš Vilniaus bei Utenos miestų. Vidutinė šios liūties sukelta žala gali siekti daugiau nei 3 tūkst. litų turto draudimo klientams ir apie 8 tūkst. litų kasko draudimo klientams.

Draudimo bendrovė  „Ergo Lietuva“ prognozuoja, kad dėl potvynio sukeltų nuostolių klientams išmokės 750 tūkst. litų. Į bendrovę dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi  77 klientai, jiems rezervuota 195 tūkst. litų. Prognozuojama, kad žalų, patirtų per savaitgalį, skaičius viršys 140. „Ergo Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, dėl patirtų nuostolių jau kreipėsi 42 turto draudimo ir 35 kasko draudimo klientai.

Draudikai pastebi naują automobilių vagių taktiką – beveik visų automobilio detalių vagystę, automobilį išardant dar aikštelėje. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai profesionalių vagių braižas: automobiliai išmontuojami turint specialią įrangą, dirbama kryptingai. Pasak draudimo bendrovės  departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, pastaruoju metu jau buvo užregistruotos trys tokio pobūdžio automobilių detalių vagystės.

Smarkėjant šalčiams, draudikai sulaukia vis daugiau pranešimų apie patirtas žalas dėl krosnių ar židinių sukeltų gaisrų. Tokių gaisrų priežastimi tampa ne tik žmonių neatsargumas, bet ir tai, kad neretai eksploatuojamos netvarkingos krosnys ir židiniai. Taip pat nemenkų nuostolių sukelia ir nuo šalčio sproginėjantys vamzdžiai. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, pastarosiomis dienomis iškvietimų skaičius ženkliai išaugo.

Draudikai ragina vairuotojus pasirūpinti saugia kelione automobiliu ir primena, kad laiku vasarinių padangų nepasikeitę vairuotojai gali sulaukti baudos iš policijos pareigūnų, o įvykus eismo įvykiui, rizikuoja prarasti teisę į draudimo bendrovės žalos atlyginimą.

Dėl gaisro, kuris šiandien ryte kilo restorane „Čili Kinija“, Vilniaus prekybos ir pramogų sostinė „Akropolis“, spalio 6 dieną, nedirbs. Lankytojams duris Vilnius „Akropolis“ atvers rytoj. Manoma, kad nuostoliai gali viršyti pusę milijono litų. Preliminariais duomenimis, gaisro židinys restorane kilo po 10 val. ryto. Įsijungus priešgaisrinės pasaugos sistemoms iš pastato buvo evakuoti visi lankytojai ir darbuotojai.

Sunkmečiu sumažėjo dauguma paslaugų ir prekių kainų, tačiau Transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVPCAD), atrodo, ne tik nesiruošia pigti, bet netgi šiek tiek pabrangs. Ateityje kainos tik didės Draudimo verslas, kaip ir visas kitas verslas Lietuvoje, patiria nemažų sunkumų. Mažėjant gyventojų perkamajai galiai, didėjant nedarbui, kai kurie vairuotojai linkę rizikuoti ir nesidrausti.

Draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ skelbia akciją draudžiant moksleivius nuo nelaimingų atsitikimų ir ragina tėvus pasirūpinti vaikų saugumu: patikrinti mokyklose esančias patalpas ir aikšteles, pasirūpinti saugia kelione iki mokyklos ir atgal, tinkama mokyklai apranga. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės duomenimis, į traumatologijos punktą praėjusiais metais kreipėsi 14 tūkst. ligonių, daugiausia Vilniaus miesto ir rajono gyventojų.

Vagysčių skaičius vasarą tradiciškai išauga, tačiau šįmet jis auga sparčiau nei įprastai, teigia draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“. Neabejotinai tam įtakos turi ekonominis sunkmetis, visų sezonų įprastinį vagysčių skaičių koreguojantis į didesniąją pusę. Vien per pirmąjį šių pusmetį „Ergo Lietuva“ gyventojams už vagystės metu patirtus nuostolius atlygino daugiau nei 500 tūkst. litų. Palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, žalų skaičius išaugo net 37 procentais.

Šiandien Lietuvos Nacionaliniame muziejuje įvyko „Tūkstantmečio odisėjos“ kompaktinės plokštelės „Tautiška giesmė - aplink pasaulį“ perdavimo ceremonija. Šis vaizdo kūrinys, kuris yra sukurtas iš unikalių faktinių „Tautiškos giesmės“ giedojimo akimirkų aplink pasaulį, nuo šiol bus saugomas šiame Lietuvos muziejuje. Kompaktinę  plokštelę Lietuvos Nacionaliniam muziejui saugoti perdavė projekto „Tūkstantmečio odisėja“ vadovas Raimundas Daubaras.

Šiandien Lietuvos Nacionaliniame muziejuje įvyko „Tūkstantmečio odisėjos“ kompaktinės plokštelės „Tautiška giesmė - aplink pasaulį“ perdavimo ceremonija. Šis vaizdo kūrinys, kuris yra sukurtas iš unikalių faktinių „Tautiškos giesmės“ giedojimo akimirkų aplink pasaulį, nuo šiol bus saugomas šiame Lietuvos muziejuje. Kompaktinę plokštelę Lietuvos Nacionaliniam muziejui saugoti perdavė projekto „Tūkstantmečio odisėja“ vadovas Raimundas Daubaras.

Dėl sekmadienį Lietuvą siaubusios audros draudimo bendrovė "Ergo Lietuva" savo klientams išmokės apie 300 tūkstančių litų. Pirmadienį dėl žalos į bendrovę jau kreipėsi daugiau kaip 42 gyventojai ir įmonės. Galutiniai audros nuostoliai bus žinomi ketvirtadienį, nes klientai dėl patirtų žalų turi kreiptis per tris darbo dienas. UADB "Ergo Lietuva" Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, daugiausia žalų turtui užregistruota Vilniuje, Panevėžyje bei Šiauliuose.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ baigė išmokėti „Klaipėdos mėsinei“ gaisro padarytą žalą. Nuostoliai siekė daugiau kaip 11 mln. litų. Tai yra didžiausia žala išmokėta įmonei bendrovės istorijoje ir viena didžiausių Lietuvoje. Gaisro nuostoliai įmonės savininkams ir vadovams sukėlė rimtų rūpesčių, kuriam laikui teko visiškai sustabdyti įmonės veiklą, o ir dabar labiausiai nuo gaisro nukentėjęs šviežios mėsos padalinys dirba tik penktadaliu savo pajėgumo.

Šių metų pabaiga gali būti nelinksma tiems vairuotojams, kurie drausis privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimu po gruodžio 10 dienos. Būtent tą dieną net penkis kartus padidės TPVCA draudimo sumos.   Pagal naująją tvarką, draudimo išmokos dėl žalos asmeniui ir jo sveikatai padidėja nuo 1,72 mln. Lt iki 8,62 mln. Lt, išmokos už automobilio padarytą žalą turtui išauga nuo 345 tūkst. Lt iki 1,72 mln.

Štai Denis Volovskij parodymai. Jis dvidešimties metų amžiaus čečėnas. Gatajevų šeimoje gyvena daugiau nei 11-a metų. Tad Chadižat ir  Maliką kuo puikiausiai pažįsta.   Pasak D.Volovskij, Gatajevai buvo tvarkingi, rūpestingi, padorūs tėvai. Jų gausioje šeimoje pasitaikydavę nesutarimų. Tačiau dėl tų barnių kalti tik jie, vaikai, kartais tingėdavę mokytis ar sumanę per vėlai grįžti namo iš susitikimų su draugais. Jam nepasiverčia liežuvis kaltinti Gatajevus nepadorumu.

Draudimo bendrovės mato, kad sunkėjant ekonomikos situacijai jų klientai vis dažniau ryžtasi sukčiauti. Vieni „režisuoja“ automobilių vagystes, kiti - fiktyvius eismo įvykius, dar kiti savo automobilius tiesiog sudegina. Tokiais atvejais sukčių tikslas vienas - pasipelnyti draudimo bendrovių sąskaita. Turite brangų automobilį ir nebeišgalite kas mėnesį mokėti išperkamosios nuomos mokesčio? Galite rizikuoti.