Darbdaviai rašte kritikuoja priimtus sprendimus, kuriais supaprastinama prastova ir numatoma galimybė jos laikotarpiu padengti dalį prastovoje esančių darbuotojų algos.
„Nors ši priemonė viešai pozicionuojama kaip paramos verslui dalis, tačiau savo prigimtimi tai yra ne tiek verslo, kiek darbuotojų paramos priemonė, kadangi skatina verslą nenaikinti darbo vietų ir su valstybės pagalba užtikrinti žmonėms bent minimalų pragyvenimo šaltinį“, – rašoma darbdavių rašte.
Verslo organizacijos nurodo, kad yra būtinos papildomos priemonės, daugiau orientuotos į verslo poreikius:
„Verslui gyvybiškai svarbu karantino laikotarpiu sumažinti išlaidas ir stabilizuoti finansinius srautus, pvz., panaudojant tam Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšas.
Be to, turime nemeluoti visuomenei, kad pavyks išsaugoti visas darbo vietas – deja reikės atleisti dalį darbuotojų tam, kad išsaugotume bent dalį darbo vietų.“
Taigi, darbdavius vienijančios organizacijos siūlo pusę metų netaikyti 10 nuostatų, kurios palankios darbuotojams.
Pavyzdžiui, siūloma atsisakyti kodekso straipsnio, numatančio, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės ir jam delsiama išmokėti darbo užmokestį, tuomet darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis lygus vienam darbo užmokesčiui, padaugintam iš tiek mėnesių, kiek delsiama atsiskaityti.
Darbdaviai nori, kad savo iniciatyva nutraukia sutartį be darbuotojo kaltės, įspėjimo terminas būtų 14 d., nepriklausomai nuo darbuotojo stažo. Dabar reikia įspėti prieš mėnesį, jei darbuotojas dirbo bent metus.
Be to, terminai dvigubinami tiems, kam iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.
Darbdaviai taip pat nori teisės vienašališkai keisti darbuotojo funkcijas. Numatyti, kad darbo dienos trukmė būtų 12 val., o vidutinė darbo savaitės trukmė – 48 val.
Taip pat siūloma, kad darbdaviai galėtų išleisti darbuotojus nepanaudotų kasmetinių atostogų be jų sutikimo.
Raštą pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius, taip pat Investuotojų forumo, Darbdavių konfederacijos, Pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Verslo konfederacijos, Žemės ūkio rūmų vadovai: Rūta Skyrienė, Danukas Arlauskas, Giedrė Ražinskienė, Valdas Sutkus, Sigitas Dimaitis.
Ragina nustoti verkšlenti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LSPK) pirmininkė Inga Ruginienė portalui tv3.lt sakė kritiškai vertinantį tokius darbdavių pasiūlymus.
„LPSK kategoriškai nesutinka, keisti esamą Darbo kodeksą. Darbdaviai net nepabandę tartis su savo darbuotojais puola atšaukinėti jo nuostatas. Primename, kad susiklosčius šalyje sudėtingai situacijai atsakomybę turi visi dalyti vienodai: valstybė prisiėmė atsakomybę skirdama paramą verslui, darbuotojai – netekę didžiosios dalies pajamų ir nuėję į kompromisus su darbdaviais, o darbdaviai ką?
Jie lygiai taip pat turi prisiimti atsakomybę. Reikia nustoti verkšlenti, o imti pavyzdį iš tų įmonių, kurios jau susitarė su savo darbuotojais“, – ragino I. Ruginienė.
Anot jos, dabar susidaro toks įspūdis, kad tam tikra žmonių grupelė sugalvojo pasinaudoti esama sunkia padėtimi ir nukelti visą atsakomybę ir ant taip vargstančių darbuotojų:
„Verslai, kurie naudojasi situacija žmonių sąskaita vien tik greitam pelnui uždirbti turi būti netoleruojami.“
