inga ruginienė

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad kelis mėnesius nedarbo išmokas gaunantys žmonės nepiktnaudžiauja sistema – anot jos, vidutinis trijų mėnesių buvimo bedarbiu laikotarpis yra normalus. Ministrė tikina nematanti nieko bloga, kad dalis darbuotojų, pavyzdžiui, patyrusių perdegimą, nusprendžia ilgesnį laiką pabūti bedarbiais. „Vidutiniškai žmogus užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prabūna apie tris mėnesius, didžioji dauguma susiranda darbą.

Siekdama didinti pensijas, Vyriausybė ketina daugiau svorio suteikti individualiajai jos daliai, didinant dirbančiųjų paskatas kaupti, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.   „Esame rimtai įsitraukę į (Vyriausybės – ELTA) priemonių planą peržiūrėti pirmos pakopos pensijas – tiek bazinę dalį, tiek individualią, skiriant galbūt šį politinį sezoną daugiau individualiai daliai.

Valdantieji gniuždo priešrinkiminių savo pažadų pakurstytas žmonių viltis atgauti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus. Patekę į valdžią jie keičia plokštelę ir kalba, kad didelę dalį pinigų teks palikti valstybei ir mokesčiams. Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.

Pavasarį ketinant pradėti diskusijas dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Trišalę Tarybą ragina sutarti dėl konkrečių formulės nustatymo principų.

Politikams ir visuomenei svarstant, ar į antros pakopos pensijų kaupimą reikia įtraukti darbdavius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad skatinant darbdavius labiau prisidėti prie orios darbuotojų senatvės esama daugiau būdų, kaip tai padaryti. Ministrė užsimena, jog reikėtų peržiūrėti pirmos pakopos, arba „Sodros“ pensijų finansavimą, kuris dabar yra per menkas. Be to, ji kalba apie galimą valstybės įnašo į antros pakopos fondus peržiūrą.

Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina verslo bendruomenės atstovai – jie pabrėžia, kad darbdaviai turėtų patys nuspręsti dėl papildomų laisvų dienų skyrimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ketvirtadienį pristatys situaciją dėl beveik 240 tūkst. eurų paramos skyrimo už nelegalų darbą baustam Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondui, vykdančiam „Sidabrinės linijos“ projektą. Buvusi Vyriausybė, prieš baigdama kadenciją, gruodžio 11 dieną su M. Čiuželio fondu pasirašė sutartį, pagal kurią pinigai fondą turėtų pasiekti sausio 20 dieną. Fondo projektą, skirtą palaikyti su vienišumu susiduriančius senjorus, vis dar finansuoja SADM.

Seimui svarstant apie galimybę Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena bei atsisakyti vieno iš dabartinių laisvadienių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tikina, jog gegužės 1-osios statuso niekas nekeis. „Mes laikomės pozicijos, kad gegužės 1 dienos tikrai niekas nekeis. Jeigu yra iniciatyva padaryti papildomą poilsio dieną, Sausio 13-ąją, tai tą galima svarstyti. Pirmiausia turėtų svarstyti Trišalė taryba, nes yra labai svarbi socialinių partnerių nuomonė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako svarstysianti, ar skirti beveik 240 tūkst. eurų Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondui.  Anot jos, ministerijai yra kilę abejonių dėl „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio fondo lėšų panaudojimo, todėl, prieš skiriant finansavimą, situacija yra vertinama iš naujo. „Fondas yra paskelbtas ir įdėtas į nepatikimų įmonių sąrašą. Tai yra pakankamai rimta aplinkybė peržiūrėti situaciją iš naujo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė baigė formuoti savo politinę komandą – nuo sausio pradžios prie jos prisijungė viceministrė Rita Grigalienė ir ministrės patarėja Jekaterina Navickė, pranešė ministerija.  Be to, artimiausiu metu prie komandos prisijungs viceministrė Deimantė Bukeikaitė, o kitą pirmadienį darbą pradeda ministrės patarėjas viešiesiems ryšiams Ignas Algirdas Dobrovolskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) siūlymai į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, taip pat steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytini. Ji pakartojo, kad konkretūs pasiūlymai dėl pensijų kaupimo sistemos pokyčių bus pateikti pavasario sesijoje po diskusijų su ekspertais ir socialiniais partneriais.

Premjeras su prezidentu tariasi, kaip suteikti lietuviams daugiau galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Socialdemokratai kalba, kad likus 10 metų iki pensinio amžiaus, nesukaupę 10 tūkst. eurų galėtų atsiimti pinigus, o nusprendę likti antroje pakopoje, turėtų daugiau galimybių pasirinkti išmokų dydį.

Vis dažniau užsimenama, kad ateityje didinti pensijų Lietuvoje nebebus iš ko. Todėl svarstomi būdai, kaip ir iš kur joms gauti papildomų pinigų. Viena iš rekomendacijų yra apmokestinti pensijas. Lietuva yra bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje neapmokestinamos jokios senatvės pensijos.  Apie tai, ar socialdemokratai apmokestins pensijas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginienė.

Lietuvoje susiduriant su socialinių darbuotojų trūkumu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, jog vienintelis sprendinys – darbo sąlygų gerinimas. „Darbuotojų trūkumas yra labai didelis ir tai susiję ne tik su finansiniais poreikiais, darbo sąlygomis, bet ir su tuo, kad šis darbas reikalauja didžiulio atsidavimo, atjautos ir didelių pastangų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministrė. „Kitos išeities, turbūt, ir negali būti, kaip gerinti darbo sąlygas, didinti atlyginimą.

Socdemų rinkiminiai pažadai apie dosnias pensijas ir antroje pensijų pakopoje įkalintų santaupų dalybas ima bliūkšti. Jie šių pažadų neatsisako, tačiau jau regi vargiai įveIkiamas kliūtis. Iš profsąjungų atėjusi naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė prieš rinkimus ryžtingai kalbėjo apie galimybę pasitraukti iš antros pensijų pakopos, o dabar prabyla apie kompromisus. Tuo metu žmonės reikalauja bent dvigubai didesnių pensijų ir skubiai atiduoti pinigus iš 2 pakopos fondų.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai minima naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė (43 m.). Anot moters, pasikeitus pareigoms jos kasdienybė apsivertė aukštyn kojomis – susitikimas veja susitikimą, o spręstinų problemų tiek, kad sunku įvardinti opiausias.  Gruodžio pradžioje patvirtinus naują Vyriausybės sudėtį, savo darbą pradėjo ir naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. „Po truputį derinuosi prie naujo posto.

Kylant diskusijoms dėl beveik 3 mlrd. eurų siekiančio „Sodros“ rezervo dalies lėšų panaudojimo, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad būtina išsiaiškinti, kuri rezervo lėšų dalis negali būti liečiama.  „Tai daugiau susitarimo reikalas, bet man visą laiką buvo nuostabu, kad niekas negali įvardyti, koks tas rezervas turi būti.

Naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo antros pakopos santaupas leisti būstui įsigyti. Ministrės teigimu, lietuviai patys geriausiai žino, kur verta išleisti senatvei kaupiamus pinigus ir esą būstas turi būti viena iš galimybių. Tokiu siūlymu džiaugiasi gyventojai. Tačiau panašu, kad ministrės siūlymui gali pritrūkti paramos, mat jį peikia ne tik dešinioji opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad svarstant kaupimo antrojoje pensijų sistemoje pokyčius, bus siekiama suteikti laisvės gyventojams patiems pasirinkti, kur jie norėtų investuoti atsiimamas lėšas. Ministrės teigimu, žmonės patys turėtų galėti apsispręsti, ar, pavyzdžiui, lėšas investuoti į naują būstą, padengti dalį turimos paskolos. „Mums reikėtų nusimatyti, kokiais atvejais leidžiame išeiti ir su kokia suma ir kokiomis sąlygomis.

Naujieji ministrai jau mina Vyriausybės slenkstį – renkasi į pirmą posėdį. Kai kuriems apsilankymas Vyriausybės rūmuose pirmas, tad ir koridoriai, pasak ministrų, dar klaidūs. Vis dėlto naujieji ministerijų vadovai vardija, kaip įvyko valdžios perdavimas. Vieni dovanų iš buvusių ministrų gavo portfelį, kiti – lentelę su užrašu netrukdyti. O po pirmo posėdžio finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad kitąmet Lietuva galės pasiskolinti beveik 6 milijardus eurų.

Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tikina, kad jos darbo Vyriausybėje metu jos sutuoktinio verslai nebus susiję su viešaisiais pinigais.   „Visi verslai, kurie susiję su mano šeima, nėra susiję su viešais pinigais.

Valdžioje – nauji ministrai. Ką apie juos žinome ir ko iš jų tikėtis? Vyriausybės planai skamba gerai, bet labai nekonkrečiai. Visiems visko žadama daugiau, tačiau kieno sąskaita? Naujos valdžios būsimi darbai „Specialioje diskusijų laidoje“ šįvakar 19.30 val.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas užsimanė padidinti išmoką gimus vaikui – kone dvigubai, nuo dabar esančių 600 iki 1100 eurų „į rankas“. Tačiau toks įstatymo projektas sulaukė opozicijos kritikos, mat tai kainuos valstybei kone 12 milijonų eurų kasmet ir neskatins gimstamumo. Lietuvos demografinius procesus nagrinėjantys sociologai tokią iniciatyvą palaiko, tačiau siūlo skirti daug didesnes lėšas gimstamumui didinti. Tačiau dalis tėvų atkerta, kad gimdo vaikus ne dėl pinigų.

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas pateikė Seimui Vyriausybės programą, kuri nemažai daliai žmonių sukėlė klausimų, neva ji nėra labai konkreti. Kaip sugebės Vyriausybė laikytis savo pažadų ir kokie klausimai yra aktualiausi visuomenei? Apie tai, kaip seksis dirbti premjero Gintauto Palucko Vyriausybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministres, socialdemokratė Inga Ruginienė ir Seimo narys, konservatorių frakcijos seniūnas Min...

Ketvirtadienį Seime įvyko susitikimas tarp parlamento liberalų frakcijos bei kandidatės į socialinės apsaugos ir darbo ministres Ingos Ruginienės ir kandidato į finansų ministrus Rimanto Šadžiaus. Kaip teigė frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pokalbio metu ypatingai išsiskyrė liberalų ir I. Ruginienės požiūris į antrąją pensijų pakopą, kuriai opozicijos partija mato riziką.

Būsimoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tvirtina, kad naujoji valdžia peržiūrės „Sodros“ rezervą ir nustatys tam tikrą neliečiamą sumą, o likusias lėšas naudos pensijų indeksavimui. Anot jos, neliečiama rezervo dalis turėtų būti apskaičiuota remiantis, kiek lėšų reikėtų mokant pensijas krizės atveju. „Pirmiausia man pačiai norėtųsi pirmus žingsnius padaryti inventorizuojant, kurioje padėtyje mes esame.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Inga Ruginienė sako, kad sausio ir vasario mėnesiais burs koalicijos partnerius diskusijoms, kaip keisti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Jos teigimu, naujoji valdžia pirmąjį kitų metų pusmetį intensyviai dirbs, kad pavasarį jau paruoštų kaupimo sistemos pakeitimus. „Noriu sausį ir vasarį padaryti praplėstas diskusijas su visomis suinteresuotomis pusėmis. Tiek prijungti ir mūsų frakcijos narius, tiek koalicijos partnerius.

Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprendimus. I. Ruginienė interviu BNS sako esanti pasiryžusi keisti dabartinės Vyriausybės parengtą tvarką, kaip būtų galima pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų, tačiau teks rasti balansą tarp norinčiųjų likti ir norinčiųjų pasitraukti.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Inga Ruginienė sako, kad per artimiausius keturis metus didelį dėmesį skirs institucijų bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bei gerinant vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo lygį ir galimybes. „Mes su prezidentu turime vienodą matymą NVO stiprinime ir įtraukime į sprendimų priėmimą. Tai reiškia, kad ateina naujas sezonas, kai mes formuodami svarbiausius sprendimus.

Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja.

Kandidate į socialinės apsaugos ir darbo ministres premjero Gintauto Palucko įvardinta Inga Ruginienė sako, kad pirmieji darbai, kuriuos ji planuoja įgyvendinti tapusi Ministrų kabineto nare – antros pensijų pakopos peržiūra bei spartesnis pensijų indeksavimas. Ji taip pat pažymėjo, kad prioritetus teiks visoms sritims.

Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje.

Potencialia socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina – jeigu socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pasiūlytų jai dirbti Vyriausybėje, ji tokios atsakomybės nesikratytų. Vis tik buvusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė nurodo gerbianti G. Palucko sprendimus bei lauks momento, kada apie kandidatūras į ministrų postus pasisakys jis pats. „Aš norėčiau gerbti būsimo premjero sprendimus.

Už darbą, kuris šventinių dienų išvakarėse nesutrumpinamas viena valanda, darbdavius siūloma įpareigoti su darbuotojais atsiskaityti kaip už viršvalandžius.    Dėl tai numatančios Darbo kodekso pataisos Seimas balsuos spalio viduryje. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerijos parengtomis pataisomis siūloma prieš šventes viena valanda darbo dienos netrumpinti dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos.

Į šalies parlamentą su Lietuvos socialdemokratų partija kandidatuojanti Inga Ruginienė sako, kad Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo naujojo Seimo kadencijoje galima išvengti. „Mes matome, kad tai yra išvengiama. Kai valdančioji dauguma nenori priimti kitų sprendimų, tai tada visąlaik ranka yra įkišta į eilinio piliečio kišenę“, – teigė I. Ruginienė. Pasak jos, pagrindinė problema sveikatos sistemos problema yra eilės bei per mažas valstybinio sektoriaus finansavimas.

Kol dalis pasaulio valstybių įvedė keturių dienų darbo savaitę, Graikijoje dėl darbuotojų trūkumo tam tikruose sektoriuose įsigaliojo šešių dienų darbo savaitė. Lietuva taip pat susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, tad scenarijus, kad paseksime Graikijos pavyzdžiu, atrodo vis realesnis. Penkių dienų darbo savaitė dažnam žmogui atrodo kaip įprasta ir nepakeičiama darbo dalis.

Bręstant dar vienai antros pakopos reformai, pensijų fondai jau bando malšinti nusivylusiuosius kaupimu ir atskleidžia praėjusio pusmečio prieaugį. Fondai kaupiantiesiems uždirbo 10 proc. grąžą. Tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad antra pakopa apsaugo tik nuo infliacijos ir labai atsilieka nuo „Sodros“ pensijų augimo. O naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras žada svarstyti pasitraukimo iš antros pakopos sąlygas, tačiau 300 mln.

Verslas ir profesinės sąjungos nesugebėjo susitarti, kokia kitais metais bus minimali alga. Darbdaviai pritartų, kad ji augtų dešimčia procentų ir į rankas pasiektų 755 eurus, o profsąjungos reikalauja beveik 16 procentų augimo. Verslas grasina, kad tokiu atveju dalis įmonių turės skelbti bankrotus. Darbuotojų atstovai aiškina, kad verslas perlenkia lazdą. Trišalei tarybai sutarimo neradus, dėl minimalios algos dydžio nuspręs Vyriausybė.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Atostogauti – bet kokia kaina. Kai kurie darbuotojai, norėdami vasarą atostogauti, apsimeta sergančiais ir paėmę nedarbingumo pažymėjimą dumia prie ežero ar jūros. Ir dar nepelnytą ligos išmoką gauna. „Sodra“ perspėja – ji tokius sukčiautojus medžioja ir randa. Kartais tokie „ligoniai“ prisiduoda ir patys – keliasi nuotraukas į socialinius tinklus iš kelionių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Atšilus orams dažnas mieliau laiką leidžia prie ežero, nei darbe.

Su socialdemokratais į Seimą nutarusi kandidatuoti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė neatmeta galimybės tapti oficialia partijos nare. Visgi, kandidatė į parlamentą tikina, jog kol kas – tai ankstyvas klausimas. „Kol kas labai ankstyvas žingsnis – leiskite apsiprasti su man labai dideliu posūkiu. Vis dėlto, tai yra pirmas žingsnis į politinę karjerą“, – šeštadienį LSDP konferencijoje žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvos verslo įmonėse per mažai vadovių moterų ir siūlo įvesti kvotas. Jei Seimas pritars, didelių įmonių vadovybėje viena lytis turės turėti mažiausiai trečdalį vietų. Pažeidėjams bausmių vyriausybė nesiūlo, tik viešą pasmerkimą Lygių galimybių kontrolieriaus gėdos lentoje. Panevėžio įmonėje „Lietkabelis“ moterys ne tik valdo gamybos įrenginius ir rūpinasi kabelių kokybe, bet ir užima vadovaujančias pareigas.

Kai kurių parlamentarų idėją įpareigoti dideles įmones į valdybas skirti darbuotojų atstovus verslas vadina bandymu kištis į privačių įmonių akcininkų reikalus, o profsąjungos siūlo tokią tvarką visų pirma įvesti valstybinėse įmonėse.  Vienas idėjos iniciatorių, Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis sako, kad nauja tvarka leistų darbuotojams aktyviau ir efektyviau ginti savo teises.

Darbdaviai ir profsąjungos ginčijasi dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Darbuotojų atstovai norėtų, kad kitąmet vadinamasis „minimumas“ padidėtų iki beveik 800 eurų į rankas, tačiau verslas tam priešinasi, esą Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to šalis praranda savo konkurencingumą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šiuo metu atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 708 eurus.

Finansų ministerijai pateikus konkrečius siūlymus didinti krašto apsaugos finansavimą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė kritikuoja siūlymą didinti akcizą kurui bei per mažą pelno mokesčio didinimą.  Be to, pasak Ingos Ruginienės, galėtų būti didinamas ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) daugiau uždirbantiems. „Yra neblogų pasiūlymų, yra ir mums visai nepriimtinų, kaip kuro akcizas ir per mažas pelno mokestis“, – antradienį BNS sakė I. Ruginienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjo diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviams ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramumų. „Jeigu priimsime nesubalansuotus sprendimus, tokius kaip regresiniai mokesčiai, t. y. PVM, kalbėjome ir apie kuro akcizą, ir tas pats regresinis mokestis, tuomet mes dar labiau didinsime pajamų nelygybę ir sukelsime socialinių neramumų mūsų visuomenėje.

Verslo siūlymas susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai yra atskira iniciatyva, ji neturės įtakos socialinių partnerių diskusijoms dėl papildomų jos finansavimo šaltinių, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė. „Čia yra verslo iniciatyva ir kol kas tai niekaip neįtakoja ir nekeičia mūsų susitikimo ir pokalbio dėl gynybos mokesčio.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Kol ekonomistai kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, kai kur siūlomas atlyginimas pribloškia ne vieną – už 5 ar 6 darbo dienų savaitę žada 100 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją. „Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.