danukas arlauskas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nukėlė sprendimo paskelbimą byloje, kurioje Danukas Arlauskas apskundė pašalinimą iš Seimo rinkimų. Sprendimą teismas paskelbs penktadienį ryte.

Iš Seimo rinkimų kovos pašalintas Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas teigia niekada neslėpęs savo darbo Sovietų Sąjungos KGB, todėl jį žeidžia pripažinimas, kad jis neva nuslėpė tą faktą. „Niekada neslėpiau, kad dirbau specialiojoje tarnyboje, kuri vadinosi Valstybės saugumo komitetas, rusiškai KGB“, – trečiadienį per Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį sakė jis.

Su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) dėl pašalinimo iš Seimo rinkimų nusprendusį bylinėtis „Taikos koalicijos“ atstovą Danuką Arlauską teisme pasitiko protestuoja. Teismo koridoriuje su plakatu buvusių „Buvusių KGBistų nebūna“ D. Arlauską pasitiko politinio disidento Stanislovo Jako dukra, medikė Dalia Jakaitė. „Visi disidentai jau baigia išmirti, aš už juos atėjau“, – sakė D. Jakaitė, ji piktinosi D. Arlausko noru kandidatuoti į Seimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nagrinėti „Taikos koalicijos“ atstovo Danuko Arlausko ir „Nemuno aušros“ deleguoto Kęstučio Biliaus skundus dėl jų registracijos panaikinimo kitą mėnesį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Abu minėti asmenys savo anketose nenurodė buvusių ryšių su SSRS tarnybomis, todėl praeitą penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino jų registraciją.

Danukas Arlauskas ir Kęstutis Bilius apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą pašalintu juos iš Seimo rinkimų kovos, nes kandidato anketoje nenurodė savo bendradarbiavimo su KGB. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus patarėja Kristina Bielinienė antradienį BNS informavo, kad abu politikai prašo panaikinti VRK sprendimą kaip nepagrįstą.

Iš Seimo rinkimų pašalintas „Taikos koalicijos“ atstovas Danukas Arlauskas Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą panaikinti jo kaip kandidato registraciją. LVAT Eltą informavo, kad pirmadienį buvo gautas D. Arlausko skundas, jį nagrinės teisėjų kolegija.

Penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) iš Seimo rinkimų pašalintas „Taikos koalicijos“ atstovas Danukas Arlauskas bei „Nemuno aušros“ deleguotas Kęstutis Bilius nusprendė kreiptis į teismą. Anketoje fakto apie bendradarbiavimą  su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nenurodę dviejų partijų atstovai yra įsitikinę, kad rinkimus prižiūrinti institucija priėmė neteisingą sprendimą, todėl abu prašys, kad šiuo klausimu pasisakytų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Kilus klausimų, kodėl su Taikos koalicija kandidatuojančio Danuko Arlausko anketoje nenurodytas ryšys su SSRS tarnybomis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC) sako tikrinantis tik slaptuosius šių struktūrų bendradarbius. Visgi, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) medžiagą šiuo klausimu teikiantis centras neatmeta, kad buvusio KGB darbuotojo sprendimas prisidėti prie sovietinės sistemos galėjo būti sąmoningas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė džiaugėsi, kad keturių darbo dienų savaitės klausimas Lietuvoje skamba vis dažniau. Pasak pašnekovės, kai ji prieš ketverius metus iškėlė šią idėją, dauguma tik sukiojo pirštus prie smilkinio. Dabar ekspertai sutaria, kad tai – tik laiko klausimas. Kaip artimiausiu metu gali pasikeisti darbo kultūra, I. Ruginienė teigė, kad keturių darbo dienų savaitė yra realu jau dabar, tačiau tai patinka ne visiems darbdaviams.

Atostogų eiti tiek, kiek panorėsite. Tai ne svajonė, o tokią politiką savo darbuotojams leidžia kelios Lietuvos įmonės. Vienos iš jų atstovai aiškina: darbuotojai patys geriau žino, kiek jiems reikia atostogų. Profsąjungų atstovai sako, kad šalyje net ir minimalių atostogų dalis darbuotojų negauna, tad kalbėti apie lanksčias ir ilgesnes atostogas – dar per anksti. Darbdavių atstovai sako: bet kada išleisti darbuotojus atostogų gali tik daug pajamų generuojančios bendrovės.

Kylanti infliacija nepatogumų kelia ne tik darbuotojams ir paprastiems žmonės, o ir darbdaviams, kurie vis skatinami kelti atlyginimus. Tačiau dėl infliacijos kaltos būtent profsąjungos, teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas. Kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė su tokiu teiginiu nesutiko ir sakė, kad tai – absurdas.

Koronaviruso krizė formuoja naujus vartotojų įpročius, įspėja Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas. Danas Arlauskas sako, kad jei karantinas užsitęs, smulkusis verslas bus sunaikintas.   „Jūs kalbate apie teisinius dalykus, o mes sakome, kad ne viskas, kas teisėta yra teisinga, mes gi matome, kad formuojasi vartotojų įpročiai. Prekybos tinkluose ir kokią lemputę nusiperku, ir knygą. Tai formuoja mano įpročius. Visame versle sako: įprotis svarbus dalykas.

Pirmadienį skubiai sušauktas Vyriausybės posėdis dėl privalomo galimai sergančių asmenų ir darbuotojų testavimo baigėsi nė neįsibėgėjęs. Pristatant įstatymo pataisas buvo panaudota sąvoka „priverstinis testavimas“. Tarp ministrų kilo diskusija, posėdis netrukus buvo nutrauktas. Šalies sveikatos priežiūros ekspertai ir darbdaviai sako nusivylę Vyriausybės komunikacija.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.

Profsąjungų atstovai ragina darbuotojus tartis su darbdaviais dėl galimybės dirbti iš namų, jei Lietuvoje daugėtų koronaviruso atvejų. Tačiau pats verslas nežino, kaip reaguos, jei darbuotojai ims masiškai neateiti į darbą. Dėl to, pasak darbdavių, gali sutrikti ne tik privatus, bet ir viešasis sektorius. Vyriausybė pranešė, kad koronaviruso prevencijai iš valstybės rezervo skyrė 1,24 mln. eurų.

Darbdaviams Trišalėje taryboje pareiškus norą neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), finansų viceministrė sako, jog tai biudžetui per metus papildomai kainuotų 0,5 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį tvirtino, kad darbdaviai sutiks su MMA didinimu iki 420 eurų tik tuo atveju, jei tokio dydžio bus ir NPD.

Vyriausybei pristačius mokesčių sistemos pertvarkos gaires kilo arši diskusija, kam iš tiesų jas įgyvendinus gyvenimas pagerėtų. Vienoje barikadų pusėje teigiama, kad darbdaviams nauda – didesnė ir, vargu, ar jie ja dalinsis. Kitoje – tikimasi, kad tai leistų darbdaviams kelti atlyginimus. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pasakoja, kad kai kurioms nuostatos įsigaliojus, darbdavių nauda būtų matuojama 90 proc., o darbuotojų – tik 10 proc.

Darbdavių atstovai norėtų, kad naujasis Darbo kodeksas Seime būtų patvirtintas balandį, nes tai leistų verslui iki liepos pradžios prisitaikyti prie naujų darbo santykių. Darbdaviai taip pat tikisi, kad parlamentarai nekeis Trišalėje taryboje sutartų nuostatų. „Esame girdėję daug pažadų, kad tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, nebus keičiama svarstymuose Seime. Mes labai tikimės, kad Seimo nariai ir valstybės vadovai laikysis duoto žodžio bei galėsime ramiai laukti liepos 1 dienos.

Darbdavių atstovai norėtų, kad naujasis Darbo kodeksas Seime būtų patvirtintas balandį, nes tai leistų verslui iki liepos pradžios prisitaikyti prie naujų darbo santykių. Darbdaviai taip pat tikisi, kad parlamentarai nekeis Trišalėje taryboje sutartų nuostatų. „Esame girdėję daug pažadų, kad tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, nebus keičiama svarstymuose Seime. Mes labai tikimės, kad Seimo nariai ir valstybės vadovai laikysis duoto žodžio bei galėsime ramiai laukti liepos 1 dienos.

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis.

„Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovas Danukas Arlauskas po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi teigė, kad keli Lietuvos verslininkai, kurių įmonių lėšos yra pasilikusios nacionalizuotame banke „Snoras“, pasiūlė imtis gelbėti šį banką. Tokią idėją, esą,  siūlo aštuoni verslininkai, tarp jų – Šarūnas Kliokys, Martinas Gusiatinas. Jie svarsto banke „įšaldytus“ indėlius paversti banko akcijomis, taip pat investuotų papildomų pinigų, rašo lrytas.lt.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientai įkūrė  „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociaciją“, kuri  visus nukentėjusiuosius kvies vienyti jėgas sprendžiant klausimus,  susijusius su banko restruktūrizavimu ir teiks savo pasiūlymus Lietuvos bankui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybe.