rūta skyrienė

Lietuvoje tęsiasi diskusijos ar nereikėtų nustatyti taisyklės, kad jaunesniems darbuotojams būtų galima mokėti mažesnį minimumą nei kitiems darbuotojams. Antradienį apie tai diskutuota Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje tikino, kad pasiūlymas nustatyti mažesnę minimalią algą (MMA) jauniems darbuotojams remiasi užsienio šalių patirtimi.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Lobizmo taisyklės ir ribos tarp teisėtos bei neteisėtos lobistinės veiklos Lietuvoje yra neaiškios ir kartais nelogiškos, sako asociacijos „Investors' Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomoji direktorė. Taip Rūta Skyrienė, komentuodama Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus sulaikymą įtarus neteisėtu poveikiu teisėkūrai sakė, kad tai turės neigiamos įtakos verslo ir lobistinėms organizacijoms.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.

Lietuvos verslas kol kas išvengė didelių problemų dėl visame pasaulyje plintančio koronaviruso, tačiau prašytų valstybės pagalbos, įskaitant mokesčių atidėjimą ar valstybės garantijas, jeigu padėtis pablogėtų.  BNS paklausė verslo asociacijų vadovų, kokios pagalbos jie tikėtųsi, jei dėl koronaviruso verslas labiau nukentėtų.

Tarptautinę antikorupcijos dieną skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ ir asociacija „Investors‘ Forum“ pristatė naują „Mėslitos“ direktoriaus Sauliaus Poškos interviu. Šis personažas vaizdo įraše pasisakė apie korupciją, kontrabandines prekes ir tai, kad lietuviai – knygnešių tauta. Ką nors gabenti per sieną jiems tiesiog įaugę į kraują, cituojamas jis pranešime spaudai.

Prezidento pareigas priimant Gitanui Nausėdai, BNS paklausė ekonomistų, verslo ir profesinių sąjungų atstovų, ką, jų nuomone, ekonominėje Lietuvos politikoje naujasis šalies vadovas turėtų daryti kitaip nei 10 metų prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: „Mes manome, kad ekonominė diplomatija turėtų būti pakelta į visiškai kitą lygį.

Valstiečio Stasio Jakeliūno užmojis tirti finansinį startuolį „Revolut“ ir Lietuvos banko dešimtmečio senumo veiklą gali sugriauti Lietuvos reputaciją prieš investuotojus, mano užsienio įmones į Lietuvą traukiantys specialistai bei Seimo nariai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs – S. Jakeliūno žingsniai tik pagelbės viliojant investicijas.

Vyriausybė palaimino valstybinių vaistinių steigimą. Aurelijus Veryga žada, kad vaistai jose bus pigesni nei dabar komercinėse vaistinėse. Tuo metu piestu prieš tokius planus stojasi privatūs vaistininkai ir net konkurencijos taryba. Pastaroji abejoja, ar nebus pažeistos vienodos konkurencijos sąlygos. Ieškodami pigesnių vaistų daug gyventojų medžioja akcijas panašiai kaip prekybos centruose.

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ekonomistai ir darbdaviai pažymi, kad šis rodiklis – tik „popierinis“, kur kas geriau būtų, jei Lietuva pirmautų pagal vidutinį darbo užmokestį.

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su tuo pasiginčyti gali jų svarstymą stebėję ekonomikos ir finansų ekspertai. Seimo komitetai ėmėsi svarstyti valdančiųjų inicijuotas mokesčių ir pensijų reformas.

 Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai yra nukentės švietimas ir sveikatos apsauga. Tai ypač pasijaus gyvenantiems regione.

Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams išvadųm sunerimo ne tik patys verslininkai bet ir jų atstovai įvairiose asociacijose. Baiminamasi, kokias pasekmės gali turėti šie kaltinimai. D. Arlauskas: NSGK kaltinimai pakankamai grėsmingi, esame sutrikę Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad NSGK išvados meta šešėlį ant viso šalies verslo, o pats tyrimas turėjo būti išsamesnis.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Skaidrų verslą vienijančios iniciatyvos „Baltoji banga“ prašymu „Transparency International“ Lietuvos skyrius šiais metais atliko jos narių skaidrumo vertinimą.

Ūkio ministro socialdemokrato Mindaugos Sinkevičiaus pasitraukimas iš Vyriausybės sukurs neapibrėžtumą verslui, gali strigti europinis finansavimas kai kuriems projektams, mano verslo asociacijų atstovai. „Tas netikrumas nėra geras politikoje, ir tai daro įtaką verslo aplinkai. Visi paprastai nori aiškumo ir tada jaučiasi geriau. Lauksime žinių apie potencialius kandidatus, tada bus galima spręsti, kaip tas perdavimas vyks.

Seimui pradėjus rudens sesiją, BNS pateikia ekonomistų ir verslo atstovų lūkesčius bei numatomus priimti sprendimus. Dauguma ekspertų pasigenda didesnio dėmesio švietimo sistemai, kurios reformą vadina viena svarbiausių, siekiant sėkmingos šalies plėtros ateityje. Taip pat akcentuojama nežinia dėl tolesnės mokesčių sistemos pertvarkos ir veiksmų, skatinančių regionų plėtrą.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai teigia, kad naujos sudėties Seimas pirmąjį darbo pusmetį pademonstravo sugebantis priimti ryžtingus sprendimus verslo aplinkai gerinti.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėje kalboje neskirta dėmesio verslui bei ekonomikai, tačiau taikliai įvardinta, kad Lietuvoje trūksta reformų, teigia užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė. „Prezidentė yra politikė, dėl kurios man nebūna svetimos gėdos, tai tą kalboje išlaikė. Kalba buvo griežta ir pamokanti, bet verslui dėmesio skirta mažai.

Priėmus naująjį Darbo kodeksą valstiečiai puolė girti savo darbą. Tačiau kiti politikai pastebėjo, kad veikiau šis pusmetis buvo politinis šou nei reikšmingų pokyčių Darbo kodekse metas. Naujienų portalas tv3.lt palygino reikšmingiausias Darbo kodekso pataisas priimtas premjeru būnant Algirdui Butkevičiui ir įsigaliojusias Vyriausybės galvai esant Sauliui Skverneliui.

Seimui antradienį patobulinus nuo liepos įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą, permainų darbo santykių lankstumo prasme tikėtis neverta, sako ekonomistai. Anot jų, iš pradžių kelti ambicingi tikslai liberalizuoti darbo santykius, tačiau iš tikrųjų naujasis įstatymas tiesiog labiau atspindės realią situaciją darbo rinkoje. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad pakoreguotas Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams, nei ankstesnis jo variantas.

Seimui beliko vienas žingsnis ir atnaujintas, beveik visus darbuotojus paveiksiantis Darbo kodeksas bus priimtas. Valdantieji giriasi per pusmetį nuvertę kalnus, Lietuva dabar taps patraukli investuotojams, o darbdavių ir darbuotojų santykiai taps lankstesni. Tačiau profsąjungos šaukia, kad kompromisai priimti jų sąskaita, darbuotojai taps labiau pažeidžiami. Savo ruožtu verslo atstovai ironizuoja, kad Kodeksas paseno dar nespėtas priimti.

Trišalė taryba pradėjo nagrinėti paskutinius naujojo Darbo kodekso punktus, keliančius ginčų tarp darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų. Antradienį vyksiančiame posėdyje daugiausia dėmesio buvo skiriama kol kas nesuderintiems darbo ir atostogų laiko klausimams.

Teisėsaugos pareikšti įtarimai politikų papirkimu ir prekyba poveikiu koncernui „MG Baltic“ turės ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių Lietuvos verslo aplinkai, sako užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ vadovė. Tuo metu už skaidrų verslą kovojančios iniciatyvos „Baltoji banga“ projekto koordinatorė teigia, jog tai yra aiškus signalas nesąžiningoms įmonės, kad jos yra stebimos teisėsaugos.   „Verslo aplinką tai gali paveikti teigiamai ir neigiamai.

Iki Seimo pavasario sesijos pradžios Trišalei tarybai beliko du oficialūs susitikai, o dauguma darbuotojams aktualių klausimų – vis nukeliami. Kai kurie jau nebeslepia, kad susitarti dėl visų klausimų nepavyks, o kiti įvardija, kas kalti dėl atidėliojimo. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną. Būtent iki tada Trišalei tarybai yra nurodyta susitarti dėl diskusijas sukėlusių punktų ir prezidentės vetuotų. Tarp jų itin darbuotojams aktualus – atostogų trukmė.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis su darbdaviais aptarė galimybę pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriame būtų valstybės ir verslo įsipareigojimai susiję su naujuoju Darbo kodeksu ir visu socialiniu modeliu. Valdžia pažadėtų liberalizuoti darbo rinką, o darbdaviai įsipareigotų didinti darbuotojų atlyginimus. „Mes norime susitarimą padaryti, kad darbdaviai įsipareigotų algų kėlimą. Manome, kad mums pavyks pasirašyti ar nacionalinį susitarimą, ar kitokia forma.

Investicijų pritraukimas į Lietuvą – vienas svarbiausių veiksnių nulemiantis ir atlyginimus kiekvienam gyventojui. Kuo daugiau didelių, sėkmingų verslų, tuo didesnė konkurencija ir galimybė žmonėms dirbti norimą darbą su didžiuliu atlygiu. Tačiau ne visi regionai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas investuotojams. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė ir paskelbtas savivaldybių indeksas atskleidžia, kur palankiausios sąlygas ateiti investuotojams.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ ragina Seimą leisti naujajam Darbo kodeksui pradėti veikti nuo kitų metų sausio pirmosios. Pasak asociacijos vadovų, vieši rinkimus laimėjusių politikų pareiškimai dėl galimybės pusmečiui atidėti naujojo įstatymo įsigaliojimą neišvengiamai turės neigiamos įtakos tiek verslui, tiek tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.

Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė sako kol kas nežinanti, ko tikėtis iš Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), tačiau ji neigiamai vertina partijos lyderių kalbas apie galimybę stabdyti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. „Girdėjome pakankamai tokių kontroversiškų pasisakymų, taip pat labai sunku suvokti, kokia bus koalicija - gal jos apskritai nebus.

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas perpjauna šalių ekonomiką ir apžvelgia, kokios vidinės problemos kamuoja vietos verslininkus. Šie įvardino ir Lietuvos didžiausias ydas. Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti. Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Nors konkurencingumo reitinge Lietuva palaipsniui kyla, finansų centrų titulo Vilniui nematyti. O dėl pastarojo šiuo metu kovoja daugybė šalių, siekiančių jį nugvelbti iš Londono. Tarptautinė konsultacijų ir analizės bendrovė „Z/Yen Group“ paskelbė naujausią didžiausių pasaulio finansų centrų sąrašą. Į jį įtrauktos 87 šalys – be Vilniaus. Gal ir nebūtų ko labai stebėtis, jei ne faktas, kad tiek Talinas, tiek Ryga į šį reitingą įtraukiami ir kopia laipteliais aukštyn.

Prieš kiekvienus rinkimus partijos paruošia ilgiausias programas, ko imsis patekę į valdžią. Vis dėlto dažniausiai jose nurodomi tik abstraktūs pažadai viską gerinti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama – nepaaiškinama. Dėl to dalis punktų taip ir lieka dulkėti priešrinkiminiuose planuose. Naujienų portalas tv3.lt pažvelgė į 2012 metų partijų programose aprašomą mokestinę ir verslo aplinką. Deja, ką tenka pastebėti pirmiausia, strategija sudaryta bendriniais žodžiais.

Artėja diena, kada seimūnai galutinai turės apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso (DK) likimo. Profesinės sąjungoms siekiant įtvirtinto DK su prezidentės pataisomis, 200 investuotojų, verslų vadovų ir visuomenės veikėjų susivienijo reikalaudami atmesti prezidentės pataisas ir palikti Seimo patvirtintą DK. Jų nuomone, pataisos įteisintų sovietinį mąstymą. Kalbant apie Kodeksą nuolatos pabrėžiama, kad jis turėtų sukurti lankstesnius darbo santykius, priartinti Lietuvą prie modernių valstybių.

Investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ ir finansų ministrė Rasa Budbergytė sutaria, jog artimiausiu metu būtų galima suorganizuoti čekių loteriją ir tokiu būdu skatinti gyventojus pirkti prekes bei paslaugas skaidriai, mažinant šešėlinę ekonomiką. „Natūralu, kad iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko ir kažkokių didelių darbų Finansų ministerija nenudirbs. Reikšminga dalis šešėlinės ekonomikos vis dar egzistuoja.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas grąžinti Darbo kodeksą Seimui, kad šis pataisytų daugiausiai prieštaravimų sulaukusius sprendimus, yra trumparegiškas požiūris, tvirtina Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė. „Reikia keistis, nes mes nesulauksime investicijų, nes investuotojai visada lygina visas šalis, skaičiuoja kiek atostogų, kiek nedarbo dienų ir visą tai pamatuoja.

Seimas antradienį galiausiai priėmė įvairių nuomonių sulaukusį naująjį Darbo kodeksą, kuris palies kiekvieno dirbančiojo gyvenimą. Siūlome jums susipažinti su tuo, kas konkrečiai keisis ir kaip tai paveiks dirbančiuosius. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė, kad labiausiai jį džiugina tai, kad su naujuoju Kodeksu atsiranda daugiau darbo sutarčių rūšių ir suminė darbo laiko apskaita.

VMI informuoja, kad per 10 metų  į valstybės biudežtą pavyko grąžinti keliasdešimt milijonų eurų. Tai įvyko pačių Lietuvos gyventojų iniciatyva, pranešant apie galimus sukčiavimo bei mokesčių slėpimo veiksmus.  „Prieš 10 metų (2006 m. birželio 5 d.) startavo VMI pasitikėjimo telefonas 1882, kuriuo galima pranešti apie algas „vokeliuose“ ir kitus mokestinius sukčiavimus. Sąžiningi gyventojai, pranešę VMI apie daromus pažeidimus, grąžino į biudžetą 32 mln. eurų.

Reikėtų pasidžiaugti, kad Pasaulio Ekonomikos forumo skelbiamuose rodikliuose, ne visur atsiduriame gale. Pasirodo verslą pas mus įkurti itin lengva ir patenkame į 140 šalių dešimtuką. Visgi, pašnekovai atskleidžia, kad tokią aukštą poziciją užimame tik dėl teorinių, bet ne praktinių galimybių.

Žymusis Vijūnėlės dvaras ir įtarimai dėl nelegalių statybų sudrebino socialdemokratų partiją, „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui europarlamentarui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Vienas po kito pasirodantys politiniai skandalai turi įtakos ne tik partijų reitingams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui baigus svarstyti naująjį Darbo kodekso projektą, sukėlusį tiek diskusijų visuomenėje, ima ryškėti tam tikros tendencijos. Profsąjungų, parlamentarų ir verslininkų atstovai skirtingai vertina, kaip pasikeis darbuotojų ir darbdavių padėtis, tad tv3.lt siūlo jums tai įvertinti patiems. Išeitinės išmokos mažėja Trumpiau nei metus dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka mažėja nuo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iki pusės mėnesio VDU.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ pristatė investuotojų lūkesčius šiam politiniam sezonui. Svarbiausias jų – naujo socialinio modelio priėmimas. „Pasenęs, nelankstus darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų.

Mokslininkų grupė, rengianti pasiūlymus, kaip reformuoti socialinę sistemą, kalba apie naujus mokesčius ir esamų kėlimą. LNK „Žinios“ informuoja, kad norima gelbėti skolose skęstančią „Sodrą“ ir siūloma, kad bazinės pensijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto. Tam reikėtų papildomų pajamų - 1,5 mlrd. litų.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ skelbiamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso duomenimis, užsienio kapitalo bendrovės verslo sąlygas Lietuvoje ir toliau vertina palankiai. Palyginus su praėjusio ketvirčio rezultatais, 2014 m. trečiąjį ketvirtį šio indekso absoliuti vertė padidėjo nuo 1,101 iki 1,167 balo iš 2 galimų. Tokį kilimą daugiausia lėmė teigiami lūkesčiai dėl augančių eksporto apimčių, naujų darbo vietų kūrimo ir planuojamų investicijų į kapitalą.

  Laura Juozaitytė Ketvirtadienio vakarą Vilniaus Rotušėje naujienų portalo ir savaitraščio „Ekonomika.lt“ rengiamuose „Verslo švyturių“ apdovanojimuose jau trečią kartą pagerbti verslo sėkmingiausieji.   „Labai džiaugiuosi, kad šiandien Lietuvos verslo bendruomenėje nušvis dar šeši nauji švyturiai. Vieni iš nugalėtojų versle nėra labai matomi, tačiau jų kuriamais produktais kiekvienas mūsų naudojasi kone kasdien.

Nors 2013-ieji džiugino pritrauktais užsienio kompanijų investiciniais projektais ir augančiu tiesioginių užsienio investicijų srautu, Lietuvai būtina ir toliau nuosekliai gerinti verslo sąlygas bei investicinį klimatą.

Siekdama įvertinti konkurencijos užtikrinimo sąlygas Lietuvoje, didžiausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ atliko asociacijos narių apklausą. „Investors‘ Forum“ tyrimas atskleidė, kad dauguma bendrovių yra nepatenkintos konkurencijos užtikrinimu šalyje ir pateikė siūlymus šios srities tobulinimui. Daugiau nei pusė – 52 proc. – apklaustų bendrovių dabartinį konkurencijos politikos įgyvendinimą Lietuvoje įvertino patenkinamai, 16 proc.