Tačiau ir darbinantis per agentūras JK, reikia žinoti savo teises ir nesileisti būti išnaudojamiems. O. Kairytė tikina iš patirties žinanti, jog tokių situacijų, kai darbininkai yra išnaudojami Anglijos darbdavių, tikrai pasitaiko.
„Asmeniškai užjaučiu ir suprantu nukentėjusiuosius nuo sukčių, kurie paima pinigus, bet nepadeda nei įsidarbinti, nei apgyvendina žmoniškomis sąlygomis. Prieš 12 metų pati taip nudegiau. 1999-aisiais, atvykusi į Britaniją, kaip daugelis kitų, dirbau po 16 valandų per parą – ryte laukuose, paskui dar naktinę pamainą fabrike. Penktadalį atlyginimo atiduodavome tarpininkams, kurie mus įdarbino. Tuo pačiu metu mokiausi koledže anglų kalbos. Buvo beprotiškai sunku, tiek fiziškai, tiek morališkai. Dabar, aišku, laikai pasikeitė, nuo 2004-ųjų turime teisę gyventi ir dirbti Europoje be apribojimų. Tačiau kodėl žmonės toliau naudojasi sukčių paslaugomis?“, – klausė Anglija.lt pašnekovė.
Nukentėjus – į Darbo tribunolą
Praėjus metams moteris gavo pasiūlymą dirbti vienos įdarbinimo agentūros biure. „Fiziškai tapo lengviau, bet morališkai dar sunkiau, kadangi dabar buvau pačiame įkarštyje, kur išnaudojo ir apgaudinėjo žmones, atvykusius dirbti. Aš buvau tarp vadovo ir darbininkų, kuriems nesumokėdavo taip, kaip dera, kurie buvo verčiami gyventi prastomis sąlygomis. Nesutikdavau su vadovu, bet nieko negalėjau pakeisti“, – prisiminė O. Kairytė, vėliau įsteigusi savo įdarbinimo agentūrą. „Vienas ūkininkas sudarė su manimi sutartį, bet pakilus minimaliam atlyginimui, jis nenorėjo kelti užmokesčio ir gerinti sąlygų, todėl atsisakiau bendradarbiavimo su juo ir iškėliau bylą dėl sutarties nesilaikymo“, – kovą už teisybę pasakojo O. Kairytė.
O. Kairytė tikina, darbdaviai bei agentūros Britanijoje taip pat ne visada atsižvelgia į darbininkų teises. „Šiuo metu aš atstovauju nukentėjusiesiems Darbo Tribunole (angl. „Employment Tribunal“), jei žmonės išdrįsta kovoti ir kreipiasi dėl jų teisių pažeidimų“, – kalbėjo O. Kairytė. Pasak jos, darbuotojų teisės pažeidžiamos, kai neišmokami atostogų pinigai, neteisėtai atleidžiama, diskriminuojama.
Teisės – nevienodos
Tam, kad žmogus suprastų, ar su juo yra elgiamasi teisingai, visų pirma svarbu žinoti Didžiojoje Britanijoje veikiančias įdarbinimo agentūras reguliuojančius įstatymus.
Agentūros veikiančios JK yra dviejų tipų, kurie yra apibrėžiami Darbo santykių akte (angl. „Employment Relations Act 1999“).
Įdarbinimo agentūros (angl. „Employment agency“) tik suranda darbą, o darbuotojai dirba tiesiogiai įmonėje ir gauna atlyginimą iš darbdavio. Antrasis tipas – vadinamieji įdarbinimo verslai (angl. „employment business“) įdarbina darbuotojus laikinai ir atlyginimą darbininkas gauna iš agentūros.
Dažniausiai įdarbinimo srityje veikiančios įmonės užsiima tiek laikinu įdarbinimu, tiek nuolatinių darbų paieška, todėl abi veiklos sritys vadinamos įdarbinimo agentūromis.
Visų pirmiausia, ieškant ar radus darbą per agentūrą, svarbu išsiaiškinti, koks bus tavo statusas – ar būsi įdarbintas laikinai agentūroje, ar tiesiogiai per darbdavį, kadangi jiems galioja nevienodi įstatymai.
Laikiniems darbininkams – naujos teisės
Laikini darbuotojai pasirašo sutartis su agentūromis. Sutartyje dažniausiai yra nurodyta, kad tai – laikinas darbas (angl. „temporary work“, „temping“ arba „agency work“).
Samdanti įmonė sumoka agentūrai mokestį už darbininko suradimą, tačiau atlyginimą moka agentūra. Atlyginimas laikinajam darbininkui privalo būti sumokėtas net jei darbdavys agentūrai nesumokėjo. Svarbu prisiminti, jog agentūros negali imti mokesčio iš darbininko už darbo suradimą. Išimtys taikomos tik ieškant modelio darbo bei kitose pramogų sferose. Beje, skirtingai nuo tiesiogiai įmonėje įdarbinto asmens (angl. „employee“), laikiniems agentūros darbininkams apibūdinti anglai vartoja žodį „worker“.
Teigiama, jog vienas iš tokio laikino darbo privalumų tiek darbdaviui, tiek darbininkui – lankstumas, nė viena pusė neprivalo pranešti apie sutarties nutraukimą prieš dvi savaites ar mėnesį, kas galioja tiesioginiams įmonių darbuotojams.
Agentūrų darbininkai turi teisę į apmokamas atostogas, pertraukas darbo metu, nustatytą darbo valandų skaičių, gauti bent minimalią algą (6,08 £ per valandą), dirbti saugioje aplinkoje ir nebūti diskriminuojami.
Nuo praėjusių metų spalio 1 dienos įsigaliojo įstatymų pakeitimai agentūrų darbininkams. Nuo tos dienos asmuo turi teisę gauti informaciją apie laisvas tiesiogines darbo vietas samdančioje įmonėje, o toje pačioje vietoje išdirbęs 12 savaičių, darbininkas gali turėti tokias pat teises ir darbo sąlygas kaip ir tiesioginis įmonės darbuotojas. Pavyzdžiui, besilaukiančios darbininkės, išdirbusios 12 savaičių, turi būti išleidžiamos vizitams pas gydytoją ir už tai privalo būti apmokama. Plačiau apie šiuos pakeitimus galima sužinoti Direct.gov.uk skyriuje „Employment“.
Ar tikrai įdarbins?
Su darbu susijusius įstatymus žinoti svarbu, kad galėtum tai parodyti ir darbdaviui – dažnai jis nenorės rizikuoti ir apgaudinėti žmogaus, kuris žino, kas jam teisėtai priklauso. Tačiau darbinantis svarbu ir neužkibti ant sukčių, kurie ne tik neįdarbina, bet ir išvilioję nemažas sumas iš darbo ieškančiųjų, dingsta kaip į vandenį. Bedarbiai įspėjami saugotis vadinamųjų įdarbinimo apgavysčių (angl. „recruitment scams“). Vienos iš populiariausių – siūlyti darbą užsienyje ir iš įsidarbinti siekiančiojo prašyti pinigų už kelionės ir apgyvendinimo išlaidas arba prašyti išankstinio mokesčio už kokias nors įdarbinimo ar dokumentų tvarkymo paslaugas darbui Britanijoje. Netgi tai, kad yra sukurtas agentūros internetinis tinklalapis, nėra pakankamas įrodymas, kad tai – legali įdarbinimo įmonė.
Dažnai tokios apgaulingos agentūros savo puslapyje skelbia daugybę puikių darbų skelbimų, siūlomas labai didelis atlyginimas, tereikia nusiųsti savo gyvenimo aprašymą. Gali būti, kad vėliau „agentūra“ paskambins, pasakys, kad tu – idealus kandidatas, tačiau kas nors netinka – galbūt gyvenimo aprašymas, kurį jie pasisiūlys perrašyti už atitinkamą mokestį, arba pasiūlys užsirašyti į specialius mokamus kursus, kurių nauda – abejotina. Be to, tavo gyvenimo aprašyme yra nemažai asmeninės informacijos – vardas, pavardė, adresas, gimimo data, o šiais duomenimis sumanūs sukčiai gali pasinaudoti. Plačiau apie asmeninių duomenų vagystes gali paskaityti Anglija.lt straipsnyje „Saugok savo vardą ir pavardę!“.
Dėl šių priežasčių, prieš pradedant bet kokius ryšius, būtina įsitikinti, ar agentūra užsiima tikra, legalia įdarbinimo veikla. Tikros agentūros pinigus uždirba tuomet, kai suranda tinkamą darbininką samdančiai įmonei – jos pinigus gauna iš darbdavių. Todėl tikros įdarbinimo agentūros mokesčių (ypač išankstinių) iš įsidarbinti norinčiųjų neima. Paieškok atsiliepimų apie agentūras internete, įsitikink, kad tai nėra tokia agentūra, kurios niekas nežino. Daugiau informacijos apie tokias apgavystes įsidarbinant gali rasti internete. Čia galima ir pranešti apie įtartina veikla užsiimančią įmonę ir taip padėti kitiems neužkibti ant sukčių kabliuko.
Į Darbo tribunolą (angl. „Employment Tribunal“) gali kreiptis, jei:
- Gauni mažiau nei minimalų darbo užmokestį, t. y. 6,08 £.
- Be savo sutikimo dirbi daugiau nei 48 val. per savaitę ir neturi poilsio dienų.
- Negauni atostoginių arba kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
- Esi diskriminuojamas arba prie tavęs darbe priekabiauja.
- Daugiau informacijos: http://www.employmenttribunals.gov.uk
Kitos naudingos nuorodos:
• Sąrašas žmonių, kuriems draudžiama užsiimti įdarbinimo verslu.
• Pasiteirauti apie savo darbo ir užmokesčio teises gali paskambinęs Užmokesčio ir darbo teisių pagalbos linija 0800 917 2368 arba užpildęs formą internetu.
• Jei dirbi šviežią produkciją gaminančioje įmonėje (ar dirbi tokioje įmonėje per agentūrą) ir manai, kad įdarbintojas elgiasi neteisingai, pranešk Įdarbintojų licencijavimo tarnybai GLA (angl. „Gangmasters Licencing Authority“). Savo nusiskundimus gali pateikti anonimiškai arba susisiekti telefonu 0845 6025 020 arba e. paštu [email protected].
Jolanta TERMINAITĖ
