Lietuvos ekonomika atsigauna gana sparčiai, tačiau trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad atsigavimas praranda pagreitį. Tokią nuomonę penktadienį pateikė „Danske" banko analitikai.
Vertindami trečioji ketvirčio BVP įvertį, jie pastebėjo, kad geresnius rezultatus rodė tik pramonės ir paslaugų sektoriaus bendrovės, tuo tarpu statybos, žemės ūkio ir mažmeninės prekybos sektoriai geresniais rezultatais pasidžiaugti negalėjo.
„Mus nuvylė šio ketvirčio rezultatai, kurie buvo blogesni nei mes tikėjomės. Pagrindinis veiksnys, lėmęs prastus rezultatus – gana prasta žemės ūkio veikla. Tuo tarpu nežymiai padidinome kitų metų BVP augimo prognozę, o 2012 m. – šiek tiek sumažinome. Akivaizdu, kad per ateinančius dvejus metus augsime savo potencialiaus augimo ribose", - teigė „Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Banko analitikai sumažino šių metų BVP augimo prognozę iki 0,5 proc. per metus. Prieš tai jie skaičiavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 1,2 proc. Tuo tarpu ateinančių metų prognozė buvo šiek tiek kilstelėta – nuo 3,6 iki 3,7 proc. per metus, o 2012 m. prognozuoja, kad šalies BVP augs 3,3 proc.
Visgi bankas optimizo nepraranda. „Į pasaulio ekonomiką taip optimistiškai nežiūrėjau nuo 2004 metų. Manau, kad esame gana geroje situacijoje. 2011 metai gali būti geresni metai, nei daugelis šiandien tikisi", - teigė banko vyriausias analitikas Larsas Christensenas.
Geriausi kaimynai
V. Klyvienė pastebėjo, kad išorinės aplinkos tendencijos Lietuvai išlieka palankios. „Rusijos ir Lenkijos ekonomikos auga sparčiau nei euro zonos vidurkis. Tai suteikia vilčių, kad mūsų eksporto augimas išliks toks koks yra. Tai geroji naujiena, rodanti, kad Lietuvos eksporto sektorius yra konkurencingas", - sakė ji.
„Lietuva turi geriausius kaimynus Europoje. Gal ne geopolitiškai, bet ekonomiškai. Rusijos ir Lenkijos prognozės yra itin geros naujienos. Matome stiprų augimą Suomijoje, Švedijoje, tai tikrai pagelbės Lietuvos eksportui", - antrino L. Christensenas.
Jokių kalėdinių dovanų
Jis pastebėjo, kad šiuo metu labai svarbu, kad būtų priimtas subalansuotas ateinančių metų biudžetas.
„Vyriausybė, ypač finansų ministrė Ingrida Šimonytė, dirba itin sunkiai. Labai svarbu, kad biudžetas atsižvelgtų į ilgalaikes Lietuvos ekonomines problemas, o ne būtų kalėdinis – iš biudžeto reikia išimti visas kalėdines dovanas ir užtikrinti, kad skolos mažėtų", - sakė analitikas.
Anot jo, finansų ministrei reikia suteikti daugiau galios, sudarant biudžetą, nes šiandien politikai pareiškia kiek kam pinigų reikia, o finansų ministerijai tenka kaišyti likusias skyles: „Turėtų būti priešingai."
„Iš politikų pasigirsta užuominų, kad norint stimuliuoti ekonomiką reikia pradėti taikyti laisvesnę fiskalinę politiką. Norėčiau pabrėžti, kad tai ne tik neveikia, bet ir yra itin pavojingas kelias. Kiekvieną kartą, kai kas nors pasiūlo ekonomikos stimuliavimui išleisti dar vieną litą, I. Šimonytė turi tai daryti didindama mokesčius ar skristi į Londoną, Niujorką, Stokholmą ir prašyti pinigų iš tų, kas nori jų duoti", - teigė L. Christensenas.
Valiutų karo nesibaimina
Analitikas iš Danijos dabar vykstančio taip vadinamo valiutų karo nesibaimina.
„Jei tai tikras karas – tai pats geriausias karas, kokį tik galime turėti. Akcijų kursai kyla, investuotojai daugiau rizikuoja, visi nusiteikę optimistiškai", - sakė jis.
L. Christensenas valiutų karą apibūna, kaip procesą, kada šalys savo konkurencingumą bando didinti nuvertindamos valiutas arba tiesiog vadina lenktynėmis prispausdinti kuo daugiau pinigų.
„Pavojinga bus tuomet, jei valiutų karas pereis prie protekcionizmo, tačiau šiandien pasaulio Vyriausybės jau yra pasimokę, kad protekcionizmas yra gana pavojingas kelias, - dėstė analitikas.
Stebina infliacija
„Danske" bankas pastebi infliacijos paspartėjimo tendencijas. Šiemet ji turėtų siekti 1,3 proc., ateinančiais metais – 1,8 proc., o 2012 m. – 1,7 proc. „Mus nustebino Estijos infliacijos įvertis, kurie pasiekė 4,7 proc. Tai daugiausia lėmė maisto produktų kainų augimas. Panašias tendencijas matysime ir Lietuvoje, tačiau tai trumpalaikio pobūdžio veiksnys", - dėstė V. Klyvienė.
„Danske" bankas prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet Lietuvoje sieks 18,4 proc., o 2011 m. – 17 proc. Atlyginimų didėjimo bankas tikisi tik 2012 m. – tuomet šis rodiklis turėtų didėti 1,5 proc. Tuo tarpu šiemet darbo užmokestis turėtų mažėti 5,2 proc., kitąmet – 1,9 proc.
- Martynas Pasiliauskas