JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ penktadienį pranešė, jog „Danske Bank“ viduje atliekamas tyrimas dėl Estijos filialo veiklos buvo išplėstas ir dabar į jį įtrauktos visos operacijos su ne Estijos klientų lėšomis, kurios buvo atliktos nuo 2007 iki 2015 metų.
Leidinio duomenimis, per tuos metus per „Danske Bank“ Estijos filialą „perėjo“ iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš bendrovių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“.
Banko akcijų kursas penktadienį krito 4,11 proc. iki 177,15 kronos. Nuo metų pradžios banko kapitalizacija sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu.
„Danske Bank“ ekspertai dar nenusprendė, ar visas šias operacijas reikėtų laikyti įtartinomis.
Tuo tarpu „The Wall Street Journal“ primena, kad bendra indėlių Estijos bankų sistemoje suma sudaro tik apie 17 mlrd. eurų.
Pasak leidinio šaltinių, susipažinusių su tyrimo medžiaga, didžioji dalis pinigų, kurie „keliavo“ per Estiją, buvo pervedami iš Rusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Tokie pinigai Estijoje paprastai neužsibūdavo ir greitai buvo pervedami į kitas šalis, kad nebūtų įtraukti į oficialią statistiką.
Vos kilus skandalui dėl „Danske Bank“, įtartinos operacijos, kurios per devynerius metus – nuo 2007 iki 2015 metų – buvo atliktos per banko Estijos filialą, buvo įvertintos 3,9 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau liepos mėnesį Danijos žiniasklaida pranešė, jog per filialą galėjo būti išplauta 8,3 mlrd. JAV dolerių.
O šią savaitę britų verslo dienraštis „The Financial Times“ pranešė, jog vien 2013 metais per „Danske Bank“ Estijos filialą iš Rusijos buvo nukreipta iki 30 mlrd. JAV dolerių.
„Bet kokias išvadas reikia daryti remiantis patikrintais faktais, o ne atskirais iš konteksto išplėštais informacijos trupiniais“, – pareiškė „Danske Bank“ valdybos pirmininkas Ole Andersenas, komentuodamas „The Wall Street Journal“ straipsnį.
