Viešumas yra kaip narkotikai. Kai tik duoda vieną dozę, po kiek laiko norisi kitos. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau nežinai.
Šiandien Lietuvos bankas pradėjo skelbti VILIBORą ir darys tai kiekvieną darbo dieną.
VZ.lt palygino pirmąsias paskelbtas palūkanų normas ir pranešė, kad brangiausiai skolina “Nordea”.
Tačiau kažkaip pamiršo, kad 2009 m. sausio pradžioje būtent šis bankas buvo išmestas iš barščių:
„Pirmą kartą sumažėjo (palūkanos – aut. past.), kai sumažinom privalomas atsargas, o dabar peržiūrėjom tuos bankus. Faktiškai buvo remiamasi šešių bankų kotiruotėmis, kurias jie skelbdavo. Mes peržiūrėjom tą sąrašą ir iš jo išjungėm vieną banką, kuris skelbdavo pačias aukščiausias palūkanas, bet nedalyvaudavo toje rinkoje“, – teigė R.Šarkinas.
Sausio pradžioje VILIBOR (6 mėn.) sumažėjo apie 1,5 proc., kai Lietuvos bankas iš VILIBOR bankų „krepšelio“ pašalino paskolų neteikusį, tačiau aukštas palūkanas nustačiusį „Nordea“.
Po trijų mėnesių, 2009 m. balandį, “Nordea” į barščius grįžo. Buvo pakartotas ankstesnio išmetimo motyvas:
„Nordea praktiškai tik skolinosi. Formaliai mes žiūrime, ar užima 5% rinkos. Tačiau yra ir kitas filtras: žiūrime, ar skelbiamos kotiruotės atitinka rinkos sąlygas, ar bankas skolino“, - primena p. Kregždė.
Taigi skolinimas yra būtina sąlyga, jei nori būti žaidime.
Praeina dar pora mėnesių ir birželį mes visi skaitome:
VILIBOR penktadienį sumušė pusmečio rekordą. Komercinių bankų atstovai tvirtina, kad palūkanas litais didina kalbos apie galimą kaimyninės Latvijos valiutos lato devalvavimą (…).
„Čia gal atskirais momentais kai kurie bankai, siekdami kažkokių tikslų, padidina savo kotiruotes – ar metų, ar pusės metų ar panašiai, bet jis (VILIBOR) turėtų mažėti“, – teigia Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko pirmininkas (…).
Komercinių bankų atstovai neigia kalbas, kad dirbtinai kelia VILIBOR. Jų teigimu, paskolų litais pabrangimui įtakos daro spekuliacijos apie kaimyninės šalies Latvijos valiutos – lato – galimą devalvavimą.
Taigi įtaką daro spekuliacijos arba, kitaip tariant, spekuliantų nervinė būsena. Jeigu jie vartotų daugiau valerijono, tai didžioji Lietuvos gyventojų dalis už būsto kreditus mokėtų gerokai mažiau. Aš manau, paprasti žmonės netgi būtų linkę apmokėti tabletes, o kai kurie netgi kiekvieną rytą darytų atpalaiduojančius masažus tiems konkretiems spekuliantams, kurie nustato tuos tarpbankinio “pageidavimo skolinti” indeksus savo banke.
Tačiau visa ši nervinė atmosfera turi racionalių žodžių makalošės pagrindimą. Apie tai parašė tinklaraštininkas Mr-Script, dirbantis “Nordea”, o kadangi aš iš pirmo karto neįsikertu, tad ir vadinu tai makaloše (šiame žodyje daug savikritikos).
Kaip žinia, VILIBORas yra sudaromas pagal bankų indeksų vidurkį pagal tokią formulę:
Kiekvieno termino VILIBOR apskaičiuojamos taip: didžiausia ir mažiausia užfiksuotos atitinkamo termino palūkanų normos atmetamos, o iš likusių atitinkamo termino palūkanų normų apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis.
O Mr-Script netgi padarė lentelę:
Žiūriu į šios dienos vidurkius, kuriuos pateikia Lietuvos bankas (LB), ir nesuprantu, kodėl 6 mėn. vidurkis, LB skaičiavimais yra 9,14, o man (pagal formulę atmetus MAX ir MIN) gaunasi 9,25.
Pasirodo:
VILIBOR apskaičiavimui naudojamos minėtų terminų ne mažiau kaip 5 bankų skelbiamos palūkanų normos.
Taigi, jei du (ar daugiau) bankai padaro tą patį indeksą, jie abu nebeatminusuojami. Tik kažkaip tas labai neakcentuojama. Netgi Mr-Script šį momentą pamiršo. Tačiau turiu įtarimą, kad bankams patogu tai pamiršti. Ypač, kai ieškomi partneriai MAX lubose.
Bet, kaip sakant, ближе к делу:
- Kadangi LB pradėjo skelbti bankų taikomas tarpbankinių paskolų palūkanas, tai aš, kaip viešumo narkomanas, norėčiau žinoti ir realią sumą, kiek pagal tą indeksą buvo paskolinta. Juolab, kaip duoda suprasti LB vyrai, skolinimas yra būtina sąlyga, norint būti tarp VILIBOR išrinktųjų.
- Tuomet mes žinotume ne pageidajamą lito kainą spekuliacinėje tarpbankinėje rinkoje, bet REALIĄ kainą. Jei devalvacinis bailys paskolino kitam bankui vos vieną litą trims mėnesiams už 10,2 proc. palūkanas, tai gal kokia dvidešimtinė tą dieną buvo prasukta už 7,6 proc. Nes dabartinė VILIBOR formulė skaičiuoja ne paskolinto lito kainos vidurkį, bet tarpbankinėje rinkoje dirbančių spekuliantų nervinę būklę.
- Vieno banko “išjungimas”, sumažinęs VILIBORą pusantro procento, reiškė +1.500 Lt (piniginėje) per metus tam žmogeliui, kuris turi pasiėmęs 100.000 Lt paskolėlę litais. O kas pasakys, kiek tam žmogeliui atnešė minuso to ar kito banko “neišjungimas”? O kokia suma stovi prie to minuso, jei įvertinsime visus litais paimtus kreditus pastaruosius keletą metų?
- Puikiai suprantu, kad mūsų ‘BORas’ skaičiuojamas pagal kokį nors best practice modelį, kad kitose šalyse yra panašiai. Abejoju, kad šioje srityje mes taptume kitokie. Bet ir nesiūlau nieko keisti - net formulės. Aš tik staiga labai užsimaniau sužinoti, kaip koreliuojasi mano banko spekulianto nervai su realiai paskolinamais pinigais. Ar jis tik tuščiai myžčioja, o gal vis tik ir šį bei tą sugeba paskolinti.
