reinoldijus šarkinas

Ketvirtadienį į posėdį rinksis laikinoji Seimo tyrimo komisija, tirianti banko „Snoras“ žlugimą. Komisijos posėdyje turėtų liudyti Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, „Snoro“ banko buvusi valdybos narė ir vyriausioji finansininkė Jurgita Bliumin, nuo pareigų nušalintas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius. Tai bus ketvirtasis komisijos posėdis.

„Snoro“ problemas tirianti Seimo laikinoji komisija antradienį posėdyje apklausė dabartinį ir buvusį Lietuvos banko vadovus – Reinoldijų Šarkiną ir Vitą Vasiliauską. „Tikimės sužinoti kuo daugiau medžiagos, kad galėtume atsakyti į klausimus, kuriuos mums suformulavo Seimas“, – prieš apklausą sakė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Komisijos nariai nutarė išsiųsti apie 30 paklausimų į įvairias institucijas, prašydami pateikti dokumentus ir atsakyti į klausimus.

Seimo pirmininkės  Irenos  Degutienės  teigimu,  R. Šarkinas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, kas ir leido susiklostyti dabartinei situacijai. Buvęs ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nevertina ir nekomentuoja Vyriausybės sprendimo nacionalizuoti „Snoro“ banką, rašo delfi.lt. „Niekaip nevertinu, nežinau detalių. Aš tik parvažiavau, nieko nežinau ir nieko nevertinu“, – tepasakė jis. (papildyta 15:20) ,,Balsas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako, kad buvęs Lietuvos banko pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, kas ir leido susiklostyti dabartinei situacijai. Banko vairą perėmus Vitui Vasiliauskui Lietuvos bankas dirba kur kas veiksmingiau ir iniciatyviau. „Dabar yra ženkliai daugiau aktyvumo, iniciatyvos. Aš manau, kad prieš tai dirbęs banko vadovas buvo minkštesnis, liberalesnis.

Lietuva ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose skolinasi sklandžiai ir greitai. Vos kovo 2-ąją Lietuvos Vyriausybė, pasitelkusi organizatorius Prancūzijos banką „BNP Paribas“ ir JAV banką „JP Morgan Chase & Co.“, paskelbė platinanti dešimt metų trukmės 750 mln. JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) vertės obligacijų, pirkėjai jas išgraibstė dar iki darbo dienos pabaigos.

Praėjusi savaitė sužibo šalyje veikiančių finansinių institucijų ataskaitomis. Kaip jau įprasta pastaruosius dvejus sunkmečio metus, dėl sunkios didžiųjų bankų padėties graudžius žodžius kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdytojas Reinoldijus Šarkinas. Užtat nustebino kredito unijų ataskaitos - jos aiškiai parodė, kad finansinės institucijos ir per krizę gali dirbti pelningai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų. Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pinigus, žinoma, reikės grąžinti mokant didžiules palūkanas.

Seimas pratęsė Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino įgaliojimus iki balandžio 15 dienos. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 8, o 28 susilaikė. Dekretą, kuriuo paveda R. Šarkinui ir toliau dirbti, kol bus paskirtas naujas banko valdybos pirmininkas, yra pasirašiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma neigia pasigirdusias kalbas, jog į Lietuvos banko vadovo postą jo partija „stumia“ šios institucijos departamento direktorių Raimondą Kuodį. „Tai visiškai nepagrįstos kalbos. Pirmiausia, tai nėra mūsų funkcija – teirautis reiktų prezidentūroje. Antra, manau, kad toks nepriklausomas žmogus, kaip R. Kuodis, vargu ar norėtų ir siektų tokio paskyrimo“, – sakė J. Razma.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas mano, kad Graikija turėtų vengti tarptautinės pagalbos siekiant išspręsti savo finansines problemas ir pasekti Lietuvos pavyzdžiu, kuri patyrė antrą giliausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES) ir susitvarkė „be jokios pagalbos“. Graikija esą turi parodyti ryžtą ir norą išspręsti savo problemas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ruošiasi atlikti parlamentinį tyrimą, per kurį vertins Lietuvos banko veiklą 2004-2009 metais. Siekiama išsiaiškinti, kokių veiksmų ši institucija ėmėsi ekonomikos perkaitimo akivaizdoje, kaip reguliavo komercinių bankų veiklą, rašo "Lietuvos žinios". Ištirti Lietuvos banko veiklą pasiūlė Seimo BFK pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Jo iniciatyvai jau pritarė Seimo vadovybė ir komiteto nariai, tad parlamentinį tyrimą žadama pradėti netrukus.

Bankai ir užsienio finansinių institucijų padaliniai Lietuvoje verkia didelėmis it pupos ašaromis - girdi, vargšai, pernai mūsų šalyje prarado net beveik tris milijardus litų. Suprask, prasidėjus finansinei krizei skurdo visa šalis, o kartu su ja be kelnių liko ir patys bankininkai. Tačiau jų virkavimas “Respublikos” kalbintiems finansų analitikams atrodo, švelniai tariant, juokingas.

Lietuvoje dirbantys komerciniai bankai kasdien iš butų iškrausto mažiausiai po dvi šeimas. Tačiau realiai gatvėje atsiduria daugiau žmonių, mat ne visi bankai viešai giriasi, kiek klientų (ypač – su mažais vaikais ant rankų) paliko be pastogės. Ką apie tai mano Seimas ir Lietuvos bankas? Nieko, nes jų atstovai patys sėdi bankų kišenėse. Skola – milijardas Naujausiais duomenimis, Lietuvos gyventojų, neskaitant įmonių, pradelstos skolos jau pasiekė beveik milijardą litų.

Vos kvėpuojantiems verslininkams tenka patirti vis didesnių išbandymų – valdančiųjų partijų programose parama verslui, žadėti milijardai litų kreditų pasirodė tik tuščios kalbos.Pagal konkurencingumo indeksus, verslo sąlygas, užsienio investicijų rodiklius Lietuvos reitingai pasaulyje smunka žemyn.

Pinigai nuvertėję 5 kartus labiau, nei rodo oficialioji statistika. Tai konstatuoja nepriklausomas analitikas, Lietuvos banko statistikos padalinio ilgametis vadovas Vladas Trukšinas. Anot jo, procesas visu tempu vystosi blogyn. Kodėl? Litas varomas iš Lietuvos, o bankų klientai verčiami skolintis ir paskolas atidavinėti eurais, nors logiška yra skolintis tais pinigais, kuriais uždirbi. Tačiau bankams taip parankiau.

Lietuvos bankas ir Vyriausybė ir toliau teigia, kad litas devalvuotas nebus. Tačiau dėl visa ko šios dvi institucijos nusprendė pasilikti galimybę litą devalvuoti be Seimo žinios: kad visuomenė apie tai nesužinotų pernelyg anksti. Seimas nori dalyvauti Vyriausybė rytoj ketina nepritarti Lito patikimumo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma į nacionalinės valiutos devalvavimo procesą įtraukti ir Seimą.

Seimo Darbo partijos frakcija siūlo, kad Lietuvos banko (LB) vadovo alga sumažėtų iki 13 tūkst. litų, o reprezentacijai būtų skirta iki 2 300 litų. Be to, LB vadovas privalėtų ir atsiskaityti, kaip panaudoti reprezentacijai skirti pinigai. Tai numatyta frakcijos įregistruotose Lietuvos banko įstatymo pataisose, kuriose siūloma, kad LB vadovo alga siektų šešis vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius, o reprezentacinės lėšos sudarytų 18 proc. jo darbo užmokesčio.

Prieš mėnesį pas prezidentę apsilankęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pažadėjo susimažinti atlyginimą, tačiau iki šiol to nepadarė, praneša LNK „Žinios“. Paklaustas, ar neplanuoja atsisakyti dalies atlyginimo, R. Šarkinas teigė, kad tai padarė vasario mėnesį ir klausė, kiek kartų reikia tai kartoti. Pasak banko vadovo, 16 000 litų į rankas atlyginimas yra vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje.

Lito kurso keitimas euro atžvilgiu dabartinėje situacijoje prilygtų operacijai – greitam gydymo metodui, rašo valstietis.lt. Mažinami atlyginimai verslo įmonėse ir valstybinėse įstaigose, vis aiškiau šnekama, kad reikės mažinti ir socialines išmokas – visa tai jau galima vadinti perkamosios galios devalvacija. Ar to užteks, kad vieną rytą nebūtų devalvuotas litas? Lietuvos ekonomikos „sveikata“ jau seniai nebuvo tokia prasta. Dauguma pirmo šių metų ketvirčio rodiklių įgijo minuso ženklą.

T.Janeliūno teigimu, D.Grybauskaitės įvaizdis gali sukurti precedentą, kad prezidento žodis svarbesnis nei asmeninės ambicijos. Atostogų ritmu kol kas dirbančias svarbiausias valdžios institucijas - Vyriausybę ir Seimą - jau po mėnesio užgrius rūpesčių lavina. Valdančiajai koalicijai reikės rasti sutarimą svarbiausiais klausimais ir prašyti gyventojų supratingumo dėl socialiai skausmingų sprendimų.

Mėgstantiems vandens procedūras – nedidelis baseinas ir pirtis, pramogautojams – biliardo stalas, sportiškiems – dviračiai ir treniruoklių salė. Tai – žinybiniai Lietuvos banko poilsio namai Palangos centre. Dar vieni panašias paslaugas teikiantys poilsio namai yra Druskininkuose. Lietuvos bankas taip pat turi ir sodybą Molėtų rajone. Visuose šiuose namuose apsistoti gali tik banko darbuotojai.

Lėšos reprezentacinėms išlaidoms - ne tik Seimo ar Vyriausybės narių privilegija. Tūkstančius litų tam skiria ir valstybės įmonės bei įstaigos, tačiau atsiskaityti, kaip tuos pinigus leidžia, jos neprivalo. Seimo nariai parlamentinei veiklai vykdyti kas mėnesį gauna po daugiau kaip 3 tūkst. litų, ministrų reprezentacinėms išlaidoms skiriama po 2,3 tūkst. litų. Tautos išrinktieji ir Vyriausybės nariai privalo nurodyti, kam išleido jiems skirtas sumas.

Lietuvos banko vadovas teigia, kad daugiau taupyti nei dabar jau nebegali. Esą visiems penkiems banko valdybos nariams alga jau sumažinta 15 procentų. Vidutinis kiekvieno valdybos nario mėnesinis atlyginimas šiuo metu siekia apie 21 tūkstantį litų. Valdybos pirmininkas teigia savo atlyginimą susimažinęs net 20 procentų. Nepaisant to, jo alga išlieka didesnė nei Lietuvos Prezidentės. Loreta Graužinienė teigia, kad valdybos pirmininko alga yra virš 26 tūkstančių litų per mėnesį.

Viešumas yra kaip narkotikai. Kai tik duoda vieną dozę, po kiek laiko norisi kitos. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau nežinai. Šiandien Lietuvos bankas pradėjo skelbti VILIBORą ir darys tai kiekvieną darbo dieną. VZ.lt palygino pirmąsias paskelbtas palūkanų normas ir pranešė, kad brangiausiai skolina “Nordea”. Tačiau kažkaip pamiršo, kad 2009 m. sausio pradžioje būtent šis bankas buvo išmestas iš barščių: „Pirmą kartą sumažėjo (palūkanos – aut. past.

Seimo opozicinė frakcija Tvarka ir teisingumas ketina reikalauti asmeninės Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino atsakomybės už padėtį bankininkystės sektoriuje. Tai po trečiadienį vykusio susitikimo su Lietuvos banko vadovu Eltai sakė opozicijos lyderis, Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis. "Iš pokalbio mes supratome, kad, Lietuvos banko valdybos pirmininko nuomone, nėra taip viskas ir blogai.

Dėl to, kad Lietuvoje yra didžiausios paskolų palūkanos Europos Sąjungoje, kaltas Lietuvos valiutos mechanizmas, pareiškė Vyriausybėje trečiadienį apsilankęs naujasis SEB banko vadovas Baltijos šalims Martinas Johansonas (Martin Johansson). Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas teigia, kad dėl didelių palūkanų kalti patys bankai.

Padėtį Lietuvoje įdėmiai stebi visa Europa. Savą įspūdį susidarė ir mūsų šalyje apsilankę Šveicarijos žurnalistai. Supažindiname LŽ skaitytojus su jų nuomone, išdėstyta savo šalies spaudoje. Taupymas - vienintelė galimybė įveikti krizę Lietuva mėgina palengvinti pasaulinės krizės, dėl kurios šalies ekonomikos pajėgumas 2009 metais gali sumažėti 15 proc., padarinius tik mažindama išlaidas. Devalvacija kategoriškai atmetama.

Lietuvos Respublikos Seimui pristatytas Lietuvos banko pranešimas apie banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę (2009 m. gegužės mėn.) (toliau - pranešimas). Pristatydamas pranešimą Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas komentavo pasaulio ir Lietuvos ekonomikos aktualijas, apžvelgė šalies komercinių bankų raidą ir jų stabilumą.

Šiandien asociacijos „Netylėk“ atstovai sostinės Gedimino prospekte, priešais Lietuvos banko pastatą surengtame mitinge ragino praeivius nebūti abejingus, prisijungti prie protestuojančiųjų ir pasirašyti peticiją prieš aukštas palūkanų normas. Netiki žodžiu „rizika“ Asociacija ,,Netylėk“ surengė protesto akciją prieš Lietuvos banko neveiklumą ir komercinių bankų plėšikavimą nepagrįstai didinat paskolų nacionaline valiuta palūkanas.

Vilniuje kilusi panika dėl tariamos lito devalvacijos iki Tauragės neatsirito. Kai sostinės gyventojai šeštadienį masiškai užplūdo bankus, kuriuose keitėsi litus į eurus, tauragiškiai į šią žinią sureagavo santūriai ir eurų nupirko lygiai tiek pat, kaip ir kitais savaitgaliais. Taip teigia Tauragės bankininkai. Įtemptą padėtį įaudrino gandas „Žmonės per daug įsitempę, per daug jautriai reaguoja į bet kokią žinią apie pinigus.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas vakar džiaugsmingai pareiškė: po gandų dėl galimo lito kurso smukimo savaitgalį kilęs litų į eurus keitimo bumas nuostolių šalies komerciniams bankams nepadarė. R.Šarkinas tik užsiminė, kad gyventojai, patikėję gandais, turės nuostolių, nes užsienio valiutą vėl turės keisti į litus. Lietuvos banko vadovas taip pat tikino, kad gandų skleidėjai didelės naudos komerciniams bankams nedavė.

Lietuvos banko vadovas dar kartą pareiškė, kad valdžia nesiruošia devalvuoti lito, o žmonės, kurie pasidavė panikai ir praėjusį savaitgalį masiškai keitė litus į kitas valiutas, turės nusivilti ir vėl keisti jas į litus. „Svarbiausia, kad nėra jokio pagrindo tokiam žingsniu ir tokiu žingsniu Lietuva jokių problemų neišspręstų.

Vis giliau į bankų krizės Vakarų Europoje sukeltą recesiją klimpstančiai Rytų Europai reikalinga koordinuota Europos Sąjungos (ES) pagalba, teigia Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. „Būtų gerai, kad ES valdžios institucijos taikytų labiau koordinuotą požiūrį“, - pareiškė Stokholme viešintis A.Kubilius interviu britų verslo dienraščiui „The Financial Times“. „Mes taip pat panašiai nukentėjome nuo krizės paskolų rinkose ir recesijos.

Šiandien Lietuvos banke lankėsi Švedijos finansų priežiūros įstaigos vadovai ir Švedijos centrinio banko atstovas. Svečiai susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Reinoldijumi Šarkinu, Valdybos nariu Audriumi Misevičiumi, Ekonomikos departamento direktoriumi Raimondu Kuodžiu, Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriumi Kazimieru Ramonu. „Lietuvos bankas ir Švedijos finansų priežiūros įstaiga yra pasirašę susitarimą bendradarbiauti prižiūrėdamos kredito įstaigas.

902,6 mln. litų. Tiek pelno pernai gavo Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, - tai vakar paskelbė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Tai kodėl verslininkai ir žmonės dantį ant tų bankų griežia, kad šie neskolina arba skolina už fantastines palūkanas? R.Šarkinas vakar nebuvo itin kalbus. Jis pripažino, kad dalis bankų patyrė nuostolių, tačiau neišdavė, kurie. Neslėpė, kad paskolų metų pabaigoje išduota mažiau, tačiau „neprisiminė“, kiek mažiau.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino vertinimu, pernai 10,9 proc. padidėjęs palyginti su 2007-aisiais bankų turtas ir 18,9 proc. daugiau klientams suteiktų paskolų yra visiškai priimtini augimo tempai dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis. Taip pat jis pastebėjo, kad tokius metų rezultatus lėmė praėjusių metų pirmieji trys ketvirčiai.

Savaitės pradžioje Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ paskelbė dvidešimt penkių pasaulio ekonomikoje žinomų veikėjų pavardes, kurie esą yra atsakingi už dabartinį pasaulį krečiantį ekonominį sunkmetį. Kita vertus, kyla abejonių, ar tai viso labo nėra „iešmininkai“, ant kurių galvų suverčiamos pasaulio bėdos. „The Guardian“ skelbiamo sąrašo pavardės paprastam lietuviui nedaug ką sako.

Pernai iš bankų buvo atsiimta indėlių, didėjo atidėjimai blogoms paskoloms, prastėjo skolinimosi sąlygos, bankai sunkiau pritraukia lėšų. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto politikus Lietuvos bankui pavyko įtikinti, kad pavojaus varpai bankuose neskamba. Vakar Lietuvos banke už uždarų durų vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvažiuojamajame posėdyje buvo kalbama apie šalyje veikiančių bankų padėtį.

Lietuva gali tapti kita Rytų Europos šalimi, kuriai dėl pasaulinės ekonominės krizės prireiks tarptautinės finansinės paramos - Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Centrinėje Europoje vadovą Christophą Rosenbergą cituoja agentūra „Bloomberg“. Agentūros pranešime teigiama, kad, pagal TVF prognozes, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais smuktelės „mažiausiai“ 2 proc. Lietuvos bankas spalį prognozavo, kad 2009 metais BVP smuktels 1,2 proc.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Centrinėje Europoje vadovas Christophas Rosenbergas (Kristofas Rozenbergas) paneigė pranešimus, neva jis sakęs, kad Lietuvai gali prireikti tarptautinės finansinės paramos. „Aš kalbėjau su Ch.Rosenbergu ir jis teigia to nesakęs - tai yra naujienų agentūros „Bloomberg“ jo pasakytų žodžių interpretacija.

Lietuvos premjeras pareiškė, kad Vyriausybė kol kas neplanuoja skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), tačiau ar finansinės paramos gali prireikti ateityje, jis neprognozuoja. Centrinio banko vadovas taip pat pareiškė, kad Lietuvai šiuo metu tikrai nereikia tarptautinės finansinės paramos. Tačiau jis neatmeta galimybės, kad ateityje, jei šalies ekonomikos augimas smarkiai smuktų ir biudžetas negautų pajamų, šaliai tektų skolintis.

Briuselyje ir Strasbūre dirbantys, Europos kontekste Lietuvos problemas matantys europarlamentarai Eugenijus Maldeikis, Ona Juknevičienė ir Justas Paleckis turi savo nuomonę apie mūsų šalį ištikusią ekonominę krizę, kuri neišvengiamai artėjo, neatsižvelgiant į pasaulinę finansų krizę.

Įsibėgėjant finansų krizei ir Lietuvoje daugėja įmonių bankrotų, o gyventojai su nerimu laukia padidėjusių sąskaitų už šildymą, baimindamiesi, kad greitai neįpirks būtiniausių maisto produktų. Naujai išrinkta valdžia finansų krizei pažaboti siūlo susiveržti diržus ir reformuoti mokesčius. Kaip tai palies mus visus, kalbamės su Europos Parlamento nare, ekonomikos mokslų daktare Danute BUDREIKAITE. - Finansų krizei Lietuvoje įveikti siūloma keisti mokesčius.

Turintieji ilgalaikių įsipareigojimų bankams litais artimiausiu metu, matyt, miegos itin neramiai. Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanos (VILIBOR), lemiančios su kintamomis palūkanomis paimtų paskolų įmokų dydį, vakar pasiekė 8 metų aukštumas ir gali kilti dar labiau. 3 mėnesių VILIBOR per dieną šoktelėjo 55 procentiniais punktais - iki 8,95 proc., o 6 mėnesių padidėjo net 67 - iki 9,21 proc. Tad skirtumas tarp skolinimosi išlaidų litais ir eurais šiuo metu siekia net iki 4,56 proc.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nustatė asmenį, siuntinėjusį melagingas mobilaus ryšio SMS žinutes, kuriomis bandyta kurstyti panika ir raginama atsiimti indėlius iš bankų. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino VSD direktorius Povilas Malakauskas, tačiau jis atsisakė nurodyti minėto asmens tapatybę. „Yra identifikuotas žmogus, kuris tai darė. Tačiau pagal dabartinius įstatymus, esant tokiam veiksmui, negalime rimtai bausti to žmogaus, galime jį tik perspėti.

Pasaulyje domino principu griūvant finansinėms institucijoms, Lietuvos komerciniai bankai tvirtina nejuntantys nė virpesių. Bankininkai demonstruoja ramybę ir pataria gyventojams užsikimšti ausis, kai apie galimus šalies bankų bankrotus sklando gandų. Bankų atstovai pripažįsta, kad dalis klientų jau nerimauja dėl bankuose laikomų savo pinigų, šiuo metu padaugėjo klausimų apie bankų sistemos patikimumą.

Specialiosios tarnybos aiškinasi, kas nuo praėjusio penktadienio šalyje pradėjo siuntinėti SMS žinutes, raginančias žmones iš kai kurių bankų atsiimti savo indėlius. Tačiau net jei šie asmenys bus nustatyti, gali nutikti taip, kad teisėsaugininkai neturės kuo juos apkaltinti, rašo „Respublika“. Tiria saugumiečiai Apie SMS vakar pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jo teigimu, būta ir žinučių, kuriose rašoma, esą iš vieno banko indėlį atsiėmė ir jis pats.

Neįvardijamiems asmenims raginant žmones atsiimti iš bankų indėlius, Valstybės saugumo departamentas (VSD) aiškinasi, kas yra SMS žinučių ir gandų autoriai. VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas BNS antradienį sakė, kad departamentas apie tai informuoja jį kontroliuojančias institucijas. „Savo konkrečių veiksmų viešai nekomentuojame“, - pridūrė V.Makauskas.

Neįvardijamiems asmenims raginant žmones atsiimti iš bankų indėlius, Valstybės saugumo departamentas (VSD) aiškinasi, kas yra SMS žinučių ir gandų autoriai. VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas BNS antradienį sakė, kad departamentas apie tai informuoja jį kontroliuojančias institucijas. "Savo konkrečių veiksmų viešai nekomentuojame", - pridūrė V.Makauskas.