Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu periodu 2009-aisiais, bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 procento. Lyginant su praėjusių metų paskutiniais keturiais mėnesiais smukimas dar skaudesnis - 12,9 procento. Statistikos departamentas praneša, kad BVP 2010 metų pirmąjį ketvirtį siekė 20 648,6 mln. litų.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžia, jog, nepaisant pirmo ketvirčio BVP smukimo, nematantis priežasčių keisti prognozės, kad dar šiais metais ekonomika augs 1,6 procentais ir netrukus pamatysime pozityvius BVP rezultatus.
"Aiškiai matome sandėliavimo, transporto, pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos tam tikrą atsigavimą. Tai suteikia optimizmo prognozuojant ekonomikos augimą šiais metais“, – sakė Ministras Pirmininkas.
2010 m. pirmąjį ketvirtį bendroji pridėtinė vertė labiausiai krito statyboje, o kritimą amortizavo teigiami transporto ir sandėliavimo įmonių rodiklių pokyčiai. Žemės ūkyje sukurtos pridėtinės vertės pokytis artimas visame šalies ūkyje sukurtos pridėtinės vertės mažėjimui. Mažiausiai pridėtinė vertė pirmąjį šių metų ketvirtį krito pramonės sektoriuje.
2010 m. pirmąjį ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 6202,6 lito bendrojo vidaus produkto – 2,6 procento mažiau nei 2009 m. atitinkamą ketvirtį (pašalinus kainų pokyčių įtaką).
Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2010 m. pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2009 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 2,8 procento, o palyginti su ketvirtuoju – 4,1 procento (2 pav.).
Ūkio ministerija: nors BVP mažėja, lūkesčiai jau gerokai šviesesni (papildyta 13.17)
“Vienas labiausiai tikėtinų kritimo priežasties paaiškinimų būtų toks: nustojome gaminti elektrą. Statistiškai dar svarbus ir bazės efektas”, - teigia Ūkio ministerijos Analizės ir strategijų skyriaus vedėjas Mindaugas Žilionis.
Anot analitiko, rezultatus galėjo veikti ir tai, kad pirmasis metų ketvirtis paprastai būna „silpnesnis“. Sutrukdyti didinti pridėtinę vertę galėjo neįprastai šalta žiema, privertusi didesnę sąnaudų dalį paskirti energijos ištekliams.
Nedarbo lygis, sumažėjęs darbo užmokestis, akcizinių prekių papildomas apmokestinimas, tikėtina, buvo vieni iš pagrindinių veiksnių, lėmusių prastesnius negu pernai didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus rezultatus. „Nors situacija yra ženkliai šviesesnė nei praėjusiais metais, gyventojai vis dar neskuba išlaidauti ir pirkti brangesnių prekių, kaip buvo įpratę ekonomikos kilimo metais“, - sako M. Žilionis.
Kita vertus, analitikas teigia matantis aiškius sandėliavimo, transporto, pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos atsigavimo ženklus. “Tai leidžia optimistiškai žiūrėti į ekonomikos augimo perspektyvą”, - sako M. Žilionis.
Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis pirmojo ketvirčio BVP metiniam pokyčiui teigiamą įtaką darė pramonės ir transporto sektorių rodikliai. Pramonės produkcijos metiniai nuosmukio tempai sausio-kovo mėn. buvo ženkliai mažesni nei per 2009 m. tą patį laikotarpį: 2009 m., palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu pramonės sektorius pagamino 13,8 proc. mažiau produkcijos, o 2010 m. I ketvirčio nuosmukis siekė tik 4 proc.
Atsigaunančios užsienio prekių ir paslaugų eksporto rinkos davė pelningesnių užsakymų ir transporto sektoriui, kuris remiantis šių metų pirmo ketvirčio duomenimis, parodė gan gerus rezultatus: 2010 m., palyginti su 2009 m. pirmu ketvirčiu didėjo visų pagrindinių rūšių transportavimu užsiimančių įmonių pervežami kiekiai.
G.Nausėda: ne taip ir blogai
Anot SEB banko patarėjo Gitano Nausėdos, BVP pokytis šiek tiek nudžiugino, bet nenustebino. Šį kartą prognozuojančiųjų šalies ekonomikos plėtrą bendruomenė buvo kaip reta vieninga – absoliuti dauguma pranašavo BVP per metus sumažėsiant nuo 4 iki 6 proc. (SEB banko prognozė buvo minus 4,5 proc.).
G.Nausėda pabrėžia, kad paskelbta statistika – ne recesijos įsitvirtinimas. Metiniai BVP smukimo tempai nuolat „tirpo“ nuo trečiojo praėjusių metų ketvirčio. „Atsižvelgiant į sezoniškumo įtaką, pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju ketvirčiu, bendras ekonominis „pyragas“ sumažėjo 4,1 proc. Tai yra ne taip jau ir blogai, turint omenyje Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmes, vis dar snūduriavusį nekilnojamojo turto ir statybų sektorių, priverstinį arba savanorišką (rengiantis dar „juodesniam“ rytojui) namų ūkių diržų susiveržimą, apsiribojant elementarių poreikių tenkinimu“, - ramina SEB banko patarėjas.
Pasak G.Nausėdos, antrasis ketvirtis gali būti statybų verslo lūžio laikotarpis. Kol kas būtų naivu teigti apie ryškius kiekybinius pokyčius, tačiau bent jau klostosi palankios sąlygos statybininkams prisiminti savo amatą – plėtojama iš karto keletas nedidelių gyvenamųjų namų kvartalų projektų.
Optimistinės transporto (išskyrus avialinijų) sektoriaus tendencijos buvo pastebimos jau nuo šių metų pradžios ir vėlesniais ketvirčiais turėti dar labiau išryškėti. Net vidaus prekyba, ilgą laiką kartu su statyba tempusi BVP į dugną, teikia tam tikrų vilčių. Didžiausių šio sektoriaus bendrovių atstovai nebelaiko 2010 metų dar vienais prarastais metais, nors nedrįsta prognozuoti ir reikšmingos plėtros. Arši konkurencija toliau stums iš rinkos mažus žaidėjus, kurie nepajėgs pakelti besikryžiuojančių kainų ir sąnaudų „žirklių“, prognozuoja SEB bankas ir ramina, kad nors 2010 metai bus nelygūs, tačiau to nereikėtų bijoti – mat kuo toliau, tuo bus šviesiau.
SEB bankas nekeičia ir savo santūriai optimistinės prognozės – 2010 m. BVP išaugs 1 proc., o 2011 m. – 4 proc.
„Swedbank“: matyt, jau dugnas (papildyta 12.41)
Anot „Swedbank“ vyriausiosios analitikės Linos Vrubliauskienės, gera žinia - tai, matyt, jau ilgai lauktas dugnas, nuo kurio ūkis atsispirs ir pradės kilti. Bloga žinia yra tai, kad grįžome šešerius metus atgal – Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, atsižvelgus į kainų pokyčius, buvo toks pat kaip vidutiniškai per ketvirtį 2004 metais.
Didžiausias kritimas jau praeityje, teigia L.Vrubliauskienė. Tačiau eksporto atsigavimas, kurį stebime nuo 2009 m. pabaigos, neištempė ekonomikos, nes vis dar smunkanti vidaus paklausa turėjo neigiamą poveikį šio ketvirčio rezultatams. Neigiamos įtakos turėjo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas pernai metų pabaigoje.
"Dėl augančio nedarbo ir vis dar mažėjančių pajamų namų ūkių vartojimas smuko toliau. Nors jau keletą pastarųjų mėnesių vartotojų pasitikėjimas stiprėjo, jis išlieka silpnas, palyginti su istoriniais duomenis – pagerėjimas nėra pakankamai didelis, kad jį būtų galima laikyti reikšmingu arba tvariu, o tai rodo, kad namų ūkių vartojimas atsigaus labai iš lėto. Turimi pirmojo ketvirčio duomenys, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvarta, rodo, kad gyventojų išlaidos tebemažėja. Menkas namų ūkių vartojimas šiemet dar darys neigiamą poveikį vidaus paklausos sektoriams ir importuotojams", - kalba L.Vrubliauskienė.
Pasak jos, investicijų atsigavimo požymių kol kas nebuvo matyti. "Swedbank" prognozuoja, kad visus 2010 metus, ypač pirmąjį pusmetį, situacija išliks sudėtinga. Vienintelis reikšmingas investicijų finansavimo šaltinis bus ES struktūriniai fondai, nes Lietuvos įmonės dar neskuba investuoti. Lūkesčiai šiek tiek pagerėjo dėl sumažėjusių Lietuvos ekonomikos rizikos įvertinimų ir gerokai atlėgusios įtampos finansų sektoriuje po palankios rinkos reakcijos į griežtas fiskalinio konsolidavimo priemones. Tačiau pagerėjusių rizikos įvertinimų rezultatai – pigesnės ir didesnės kapitalo įplaukos bei didesnis kai kurių ekonominės veiklos rūšių kreditavimas – bus matomi tik šių metų pabaigoje arba 2011 m. pradžioje.
Dėl šviesesnių pasaulio ekonomikos perspektyvų eksportuotojai atsigavimą pajuto pirmieji ir šis procesas tęsis, o grynojo eksporto poveikis turės teigimą įtaką BVP pokyčiams.
Bankas mano, kad pirmąjį šių metų ketvirtį buvo pasiektas dugnas, nuo kurio ekonomika, tikėtina, atsispirs tolimesniam augimui. O jau antroje šių metų pusėje prasidės stabilesnis ūkio atsigavimas ir galėsime kalbėti apie recesijos pabaigą. Prognozuojame, kad 2010 m. BVP kritimas bus ne didesnis nei 2 proc., o 2011 m. jau išvysime apie 3 proc. augimą.
Ekonomikos atsigavimas priklausys nuo svarbiausių mūsų šalies prekybos partnerių – jeigu jų ekonomikų atsigavimas bus lėtas ir nestabilus, mūsų ekonomikos pakilimo kelias bus netolygus.