Šįkart norėtume pasidalinti iš Vilniaus į Suomijos sostinę Helsinkį emigravusios Agnės istorija. Mergina gyvenimą Lietuvos sostinėje iškeitė atsiradus karjeros galimybėms vienoje iš Skandinavijos šalių.
Nuomos kaina atitinka algą
Gyvenimu užsienyje nesiskundžianti 29-erių mergina atkreipė dėmesį į vieną Suomijoje imigrantams dažnai iškylančią problemą – būsto nuomą.
„Man pasisekė, nes išvykau į Helsinkį turėdama darbovietės rekomendacijas, tad nesunkiai išsinuomojau butą šiek tiek atokiau nuo Helsinkio centro. Už kurį, tiesa, moku 650 eurų. Bet tokia kaina pačiame Helsinkyje yra tikrai nedidelė. Teko girdėti, kad žmonės moka ir 900, ir 1300 eurų per mėnesį“, – pasakojo Agnė.
Prieš lygindami būsto nuomos kainas Vilniuje ir Helsinkyje, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į vidutinių atlyginimų dydžius. Lietuvoje vidutinis atlyginimas „popieriuje“ siekia 927 eurų (apie 722 eurų „į rankas“). Kai Suomijoje vidutinis atlyginimas „popieriuje“ siekia net 3392 eurus (2018 m. pirmojo pusmečio duomenimis – aut. past.). Vidutinis atlyginimas yra pateikiamas visos šalies mastu, o sostinėse jis įprastai būna didesnis nei vidurkis.
„Norint išsinuomoti būstą Suomijoje, turi turėti darbą. Priešingu atveju, labai abejoju, ar kas nors norės jums savo būstą nuomoti. Taip pat, įprastai imamas 2 mėnesių užstatas. Nuomos kainos Helsinkyje prasideda nuo 500-600 eurų už vidutinio dydžio, dviejų kambarių butą.
Kiek supratau, vidutiniškai žmonės už būstą moka apie 800 eurų. Bet jei tas būstas arčiau centro ar pačiame centre, tada nuomos kaina be problemų perkopia 1000 eurų ribą. Jei neklystu, kažkas iš kolegų nuomojasi būstą už 1400 eurų. Bet jis gyvena su šeima, tai jam buvo reikalingas didesnis butas“, – pridūrė tv3.lt pašnekovė.
Svarbus užstatas
„Norisi atkreipti dėmesį, kad Suomijoje butai įprastai yra nuomojami be baldų, net šviestuvų nebūna. Tik virtuvė, įprastai, būna visiškai įrengta. Tas mane labai nustebino, bet pas juos tokia tvarka. Maža to, nuomininkui nėra svarbu, jei jūs pamojuosite jam po nosimi pluoštu grynųjų. Jis pirmiausia paprašys socialinio draudimo numerio. Pasidomės, o kur jūs dirbate?
Taip pat patikrins, ar potencialus nuomininkas neturi pažeidimų? Taip siekiama įsitikinti žmogaus mokumu. Jiems reikia garantijų. Bet kuriuo atveju, jei neturi darbo, tai į tave visada žvelgs labai įtariai. Kiek žinau, jie net tikrina kredito istoriją, perskambina ankstesniems būstų savininkams, jei prieš tai kažkur nuomojaisi“, – pasakojo Agnė.
Ne ką mažiau yra aktuali užstato sistema. Anot Agnės, įprastai imamas dviejų mėnesių dydžio užstatas:
„Tas priklauso ir nuo buto dydžio. Už dviejų kažkam teko mokėti 750 eurų, už trijų – 1000 eurų užstatą. Tiesa, išsikrausčius tie pinigai sugrįžta su sąlyga, kad viskas būna paliekama tvarkingai.
Pažįstamas išsikraustydamas neišvalė už dujinės viryklės esančių nešvarumų ir atgavo tik dalį užstato. Kažkas išsikraustydamas pamiršo pasiimti mažą kaktusą nuo palangės, tai sulaukė augalo fotonuotraukos ir prierašo, kad už valymo paslaugas sumokėta 300 eurų.“
Kaip skiriasi kainos tarp Helsinkio ir Vilniaus
Palyginkime būsto nuomos kainas Vilniuje ir Helsinkyje. Suomijos sostinėje už vidutinį 2 kambarių butą netoli centro arba centre vidutiniškai mokama apie 800-1000 eurų. Tai sudaro nuo 23,6 proc. iki 29,5 proc. pajamų (skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo „popieriuje“).
Kokią situaciją šiuo metu turime Vilniuje? Peržvelgėme 2 kambarių (iki 55 kv. m. ploto) kainas Vilniaus Antakalnio ir kituose aplink centrinę miesto dalį esančiuose mikrorajonuose. Nuomos mokestis vidutiniškai svyruoja nuo 350 iki 500 eurų. Tai sudaro nuo 37,8 proc. iki 53,9 proc. pajamų (skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo „popieriuje“).
Tikėtina, kad Vilniuje gyvenančių žmonių pajamos yra didesnės nei vidutinės šalies gyventojų (sostinės ir regionų atlyginimų skirtumai), tačiau vien iš šio palyginimo tampa akivaizdu, kad Helsinkyje būsto nuomai išleidžiama ženkliai mažiau nei Vilniuje (vertinant pagal uždarbį „popieriuje“).
