Baltijos šalims atsigaunant po krizės kyla ir būsto kainos, daugėja sandorių. Bankininkai sako, kad būstai tampa labiau įperkami, o projektų plėtotojai džiaugiasi paklausos augimu. Tiesa, kol kas tik sostinėse.
Komercinio banko „Swedbank“ duomenimis, per metus būsto kainos daugiausia šoktelėjo Rygoje – net 12,7 proc. Taline po didžiulio šuolio I ketvirtį iki 14 proc., butų kainų metinis augimas II ketvirtį sudarė 6,9 proc. Vilnius augo lėčiau – 3,6 proc., palyginti šių metų II ketvirtį su 2011 metų atitinkamu laikotarpiu.
Vis dėlto brangiausi butai šiandien, nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, – Vilniuje. Lietuvos sostinėje būsto kvadratinio metro vidutinė kaina sudaro apie 1,2 tūkst. eurų (4,14 tūkst. litų), Taline – 1,1 tūkst. eurų (3,79 tūkst. litų), o Rygoje nesiekia ir 1 tūkst. eurų (3,45 tūkst. litų).
Vejasi Vilnių
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinamo „Ober-Haus“ Vertinimo departamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, šiandien rinka Lietuvos sostinėje – stabili, o kitos Baltijos šalys turi potencialo jos kainų lygį pasivyti.
„Kitos Baltijos šalių sostinės po truputį vejasi Vilnių, tačiau kainų skirtumas nėra labai didelis – sudaro vos 10–20 proc. – tvirtina jis. – Jei kainos dar labiau suvienodėtų, tai būtų pakankamai logiška, nes Baltijos šalių ekonomika, rinkos sąlygos panašios. Apskritai pati rinka yra gana bendra, nors šalys turi savo savitumų.“
Anot vertintojo, kainos Taline auga dėl objektyvių priežasčių, mat šalies ekonomika šiuo metu yra stipriausia iš Baltijos šalių. Latvija daugiau nukentėjo nuo krizės ir ekonomiškai, ir psichologiškai, todėl jai atsitiesti – sudėtingiau.
„Ryga iš brangiausios Baltijos šalių sostinių tapo pigiausia, jei kalbėsime apie kainų kritimą nuo aukščiausių pasiektų 2007-aisiais: Rygoje jis buvo didžiausias – 60 proc., Taline – apie 50 proc., o Vilniuje – apie 40 proc., – aiškina S. Vagonis. – Tačiau artimiausiu metu svarių priežasčių kainoms drastiškai kristi ar kilti bent jau Vilniuje nėra, nebent pasaulyje ir Europoje kiltų ta nuolat eskaluojama antrosios krizės banga. Tačiau tai nebūtų taip drastiška kaip išsipūtus nekilnojamojo turto burbului.“
S. Vagonis patvirtina, kad auga ne tik kainos, daugėja ir būsto sandorių. „Ober-Haus“ duomenimis, Rygoje per šių metų 9 mėnesius butų pirkimo ir pardavimo sandorių sudaryta 29,6 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais. Panaši situacija stebima ir Taline, čia minėtu laikotarpiu sandorių įvykdyta 30 proc. daugiau. O Vilniuje šis rodiklis kur kas kuklesnis – 5,3 proc.
Būstai įperkami
Analitikai pastebi, kad šių metų II ketvirtį Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti butą augo sparčiausiai per dvejus metus. Tai lėmė istorines žemumas pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir kiek smuktelėjusios butų kainos (II ketvirtį, palyginti tu I ketvirčiu, mažėjimas sudarė 1,2 proc.), taip pat būsto pasiūla. Šių metų I pusmetį Vilniaus apskrityje buvo pabaigta 500 butų, o atitinkamu laikotarpiu 2011-aisiais tokių buvo 100.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas šiuo laikotarpiu, palyginti su ankstesniuoju, ūgtelėjo iki 4,8 proc. punkto – iki 109,8 proc. Tai reiškia, kad standartinio namų ūkio pajamos Lietuvos sostinėje atitinkamai buvo tiek didesnės nei reikia 55 kvadratinių metrų būstui Vilniuje įpirkti.
„Nepaisant to, kad sostinėje atlyginimai augo vos 0,3 proc., būsto įperkamumo augimas buvo gana spartus, – sako banko vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. – Rygoje įperkamumas augo mažiausiai (1,8 proc. punkto) dėl kilusių kainų, o Taline – daugiausia (9,3 proc. punkto), nes labiausiai didėjo atlyginimai.“
Vis dėlto įperkamiausi būstai, anot indekso duomenų, šiuo metu yra Taline, kur rodiklis sudaro 164,5 proc. Rygoje jis gerokai mažesnis – 138,3 proc.
Paklausta, ar naujam būstui įsigyti lietuviai vis dar linkę skolintis, V. Šečkutė sako, kad Lietuvoje vis dar populiaru jį pirkti už nuosavas lėšas: tai linkę daryti 85,3 proc. namų ūkių. Šiuo rodikliu Lietuva lenkia Europos Sąjungos rodiklį, sudarantį 42,9 proc.
„Po privatizavimo daugelis turi nuosavus būstus ir juos paveldi, todėl mažiau žmonių skolinasi naujam būstui, – pasakoja ji. – Šiek tiek mažesni rodikliai yra Latvijoje (apie 75 proc.) ir Estijoje (apie 70 proc.). Būsto paskolų suma šiemet sausį–rugpjūtį mažėjo 4,5 proc. Ši tendencija trunka jau trečius metus. Tai daugiausia lemia prasti gyventojų lūkesčiai, taip pat atlyginimų dinamika.“
Parduoda daugiau
Vis dėlto net augančios nekilnojamojo turto kainos ir gausėjantys sandoriai kol kas gerų žinių turi tik sostinės gyventojams. Anot nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ rinkos analitiko Tomo Žiaugros, galima sakyti, kad per pastaruosius III ketvirčius rinka papildyta beveik 2 tūkst. naujų butų. Tačiau tik Vilniuje.
„Pastaruosius du tris ketvirčius gyvenamojo būsto pasiūla Vilniuje smarkiai išaugo: praėjusiais metais rinkoje buvo 1,4 tūkst. butų, o šių metų viduryje jų skaičius išaugo iki 2,5 tūkst., – pasakoja jis. – Įvertinti ir įvykę pardavimai, kurių per mėnesį būna 100 ir daugiau. Kituose miestuose padėtis kur kas prastesnė, nes nėra tokios paklausos. Vilniuje per ketvirtį parduodama apie 400 naujų butų, Klaipėdoje tokių sandorių būna 60–70, o Kaune dar mažiau.“
Anot T. Žiaugros, per pastarąjį ketvirtį nupirktų būstų kaina yra gerokai didesnė nei anksčiau: didžioji dalis nupirktų naujų būstų kainavo net iki 400 tūkst. litų.
„Taigi intervalas, buvęs ankstesniais ketvirčiais, tarp 200–300 tūkst. litų, gerokai išaugo. Būsto kvadratūra išliko tokia pati, tad galima teigti, kad gyventojai buvo linkę įsigyti brangesnius būstus“, – sako jis ir pastebi, kad pastaruoju metu nepinga ir statybos.
Registrų centras skaičiuoja, kad po vasaros pabaigos spurto rugsėjį nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas vėl atlėgo, tačiau bendras per pirmus devynis šių metų mėnesius pardavimo sandoriais perleistų objektų skaičius išlieka 11 proc. didesnis nei pernykštis trijų ketvirčių rezultatas.
Lyginant šių metų trijų ketvirčių rinkos aktyvumo rezultatus matyti, kad II ketvirtį geriausiai sekėsi individualių gyvenamųjų namų, negyvenamų pastatų ir patalpų bei žemės pardavėjams, o III ketvirtis pasižymėjo didesniu nei ankstesniais ketvirčiais butų pardavimu.
FAKTAI: Skolinimosi būstui tendencijos
Pastaruoju metu paskolas ima šiek tiek vyresni klientai: vidutinis jų amžius – 35 metai. Anksčiau šis vidurkis buvo 33 metai
Daugiau paskolų išduodama didžiuosiuose miestuose, nes čia daugiau darbo vietų, daugiau gyventojų
Naujai išduodamos būsto paskolos vidutiniškai sudaro apie 140 tūkst. litų
„Swedbank“ prognozėmis, įvertinus rinkos tendencijas, gyventojų lūkesčius ir skolinimosi galimybes būsto paskolų poreikis ateityje turėtų augti nuosekliai
Evelina POVILAITYTĖ
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 40(102) spalio 29 - lapkričio 4 d.)
