Tačiau dabar, praėjus mažiau nei dviem mėnesiams, gamintoja išgyvena vieną rimčiausių savo istorijoje krizių, kuri kilo sudužus dviem populiariojo modelio orlaiviams.
Po sekmadienį įvykusios Etiopijos oro linijų bendrovės „ Ethiopian Airlines“ lėktuvo „ Boeing 737 MAX 8“ katastrofos, per kurią žuvo visi 157 orlaiviu skridę žmonės, vis daugėja oro bendrovių ir šalių, kurios uždraudžia šio modelio lėktuvų skrydžius savo oro erdvėje ar stabdo jų skrydžius.
Beje, „Ethiopian Airlines“ orlaivio katastrofa buvo jau antroji: pernai spalį nukrito bendrovei „Lion Air“ priklausęs „Boeing 737 MAX“ orlaivis ir ta nelaimė pareikalavo 189 gyvybių.
Kas yra „Boeing 737 MAX“?
2017 metų gegužę debiutavęs modelis „Boeing 737 MAX“ vadinamas „Boeing“ atsaku į „Airbus A320 NEO“, kuris Europos gamintojai leido pralenkti „Boeing“ vidutinio nuotolio skrydžiams skirtų orlaivių rinkoje.
Yra keturi šio modelio variantai – MAX 7, 8, 9 ir 10, kurie skiriasi pagal didžiausią skraidinamų keleivių skaičių.
MAX 8 katalogo kaina sudaro 121,6 mln. JAV dolerių ir 2018 metais šiam modeliui teko trečdalis „Boeing“ pelno.
Iki sausio pabaigos bendrovei buvo užsakyta pagaminti 4,661 tūkst. šio modelio lėktuvų ir tai sudarė maždaug 80 proc. viso „Boeing“ užsakymų portfelio.
Gamintoja kas mėnesį pagamina po 52 šiuos lėktuvus. Šiais metais jų gamybą planuojama padidinti iki 57 vienetų per mėnesį, kad būtų galima pasiekti tikslą per šiuos metus užsakovams pristatyti rekordiškai daug – nuo 895 iki 905 – orlaivių.
Šis modelis „yra turbūt svarbiausia „Boeing“ ir jos tiekėjų programa“, pareiškė banko „Canaccord“ analitikas Kenas Herbertas.
Kas pasikeitė po nelaimės?
Po bendrovės „Ethiopian Airlines“ lėktuvo katastrofos dauguma iš 350-ies „Boeing 737 MAX 8“ nutraukė skrydžius, o kai kurios šalys net uždraudė šio modelio lėktuvams kirsti jų oro erdves, neatsižvelgiant į tai, iš kur jie skristų.
Jungtinės Valstijos ir toliau leidžia šio modelio lėktuvams skraidyti, tačiau reguliavimo institucijos bendrovės paprašė modifikuoti skrydžio valdymo priemones, įskaitant apsaugos nuo smukos sistemą, vadinamą MCAS.
Kas bus su užsakymais?
„Boeing 737 MAX“ užsakymų kol kas oficialiai neatšaukė nė viena oro bendrovė, tačiau žiniasklaidoje pranešama, jog „Lion Air“ turimus MAX 8 modelio lėktuvus nori pakeisti „Airbus“ orlaiviais.
„Boeing“ dabar tegali visus savo išteklius skirti bendradarbiavimui su tyrėjais ir <...> kartu su užsakovais toliau spręsti dėl MAX veikimo jiems kylančius klausimus“, – kalbėjo aviacijos rinkos analizės įmonės „Teal Group“ ekspertas Richardas Aboulafia (Ričardas Abulafija).
Koks yra finansinis poveikis?
„Boeing“ akcijų kursas nuo katastrofos dienos krito daugiau nei dešimtadaliu ir bendrovės rinkos kapitalizacija sumažėjo beveik 27 mlrd. JAV dolerių. Nors įvertinti finansinį poveikį yra nelengva, analitikai vertina įvairius scenarijus.
Jeigu bus nustatyta, kad „Ethiopian Airlines“ ir „Lion Air“ lėktuvų katastrofos įvyko dėl tos pačios priežasties, ekonominės pasekmės būtų minimalios, nes „Boeing“ tiesiog tektų atnaujinti skrydžių valdymo programinę įrangą ir skrydžių vadove pateiktą informaciją.
K. Herberto skaičiavimais, tai atsieitų mažiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, nes pakeitimų kaina sudarytų apie 2 mln. JAV dolerių vienam orlaiviui.
„Boeing“ yra užsibrėžusi tikslą šiemet pasiekti maždaug 15 mlrd. JAV dolerių grynųjų pinigų srautą.
O jeigu tyrėjai nustatys, kad paskutinės katastrofos priežastis yra kitokia, kaina, pasak R. Aboulafia, bus kur kas didesnė, nes orlaiviams greičiausiai bus ilgiau uždrausta vykdyti skrydžius, o dar teks apmokėti remontą ir išmokėti kompensacijas. Tuo tarpu oro bendrovės bus priverstos ieškoti alternatyvių orlaivių savo maršrutams.
Pagal tą scenarijų „Boeing“ taip pat liktų mažiau šansų pasiekti užsibrėžtą tikslą iki birželio pradėti gaminti po 57 orlaivius per mėnesį.
O kaip dėl „Boeing“ reputacijos?
Ši krizė suteršė savo šimtąjį jubiliejų 2016 metais atšventusios „Boeing“ įvaizdį, nes katastrofos visuomenėje pasėjo abejonių dėl bendrovės lėktuvų saugumo, pareiškė K. Herbertas.
Bendrovė, kuri taip pat gamina naikintuvus, degalų lėktuvus, kosminę įrangą ir orlaivius „ Air Force One“, kuriais skraido Jungtinių Valstijų prezidentas, yra Amerikos pramonės flagmanas.
Kas bus su tiekėjais?
Krizė pakenks ne tik pačiai „Boeing“ ir jos 150 tūkst. darbuotojų, bet greičiausiai ir daugeliui tiesioginių bei netiesioginių modelio „Boeing 737 MAX“ dalių tiekėjų, ypač jei bus atšaukti užsakymai.
Tai, be kita ko, būtų „General Electric“ ir „Safran“, kurių bendroji įmonė CFM gamina orlaivių variklius LEAP, taip pat JAV bendroves „United Technologies“, kuri gamina jutiklius, ir „Spirit AeroSystems“, kuri gamina fiuzeliažus ir pilotų kabinas.
