Kaip pranešė ministerija, planai padėti Moldovai užtikrinti šalies kibernetinės erdvės atsparumą buvo suderinti šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame ES Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto dalyvių susitikime.
„Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos gali būti panaudotos tiek ES viduje, tiek paremti ES partnerius. Matome, kad pastaruoju metu poreikis suteikti pagalbą partneriams auga, šiuo metu esame pasiruošę suteikti pagalbą Moldovai“, – sako krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
Pasak viceministro, nuo 2018 metų veikiantis Lietuvos vadovaujamas ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. PESCO) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas jau pasiekė išsikeltus tikslus ir yra pasiruošęs tapti nuolatiniu pajėgumu.
Susitikime Vilniuje taip pat aptartas pasiruošimas penktajai pajėgų rotacijai, jai 2023 metais vadovaus Kroatija. Šias pajėgas sudaro ekspertai iš visų projekte dalyvaujančių šešių valstybių narių: Estijos, Kroatijos, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos.
Šiais metais pajėgoms vadovauja Rumunija, o Belgija yra pradėjusi teisines procedūras, leisiančias jai tapti visateise šalimi nare. Prie Kibernetinių pajėgų šių metų lapkritį turėtų prisijungti Slovėnija, derybų procesas vyksta su dar dviem ES valstybėmis narėmis – Čekija ir Danija.
