Bazelio bankų priežiūros komitetas, kurį sudaro grupė didžiausių pasaulio kontrolierių ir centrinių bankų valdytojų, prieš savaitę nutarė sušvelninti reikalavimus, skirtus užtikrinti, kad didieji pasaulio bankai galėtų atsilaikyti prieš finansines krizes neprarasdami visų savo pinigų.
Atsižvelgdami į dvejus metus trukusias diskusijas ir bankų sektoriaus atstovų spaudimą, kontrolieriai nuleido kartelę. Svarbiausi pasikeitimai – sumažinti bankų likvidumo reikalavimai ir iki 2019 metų atidėtas taisyklių įgyvendinimas.
Švelnesnės, bet griežtesnės
Siekdami išvengti naujos finansų krizės ir padaryti bankus atsparesnius sunkmečiui, kontrolieriai 2010 metais pristatė vadinamuosius „Bazelis III“ kriterijus, kuriais reikalaujama iš bankų sutvirtinti kapitalo pozicijas ir pasiekti trilijonų dolerių likvidumo ribas. Nuo tada bankų atstovai tvirtino, kad reikalavimai per griežti ir priverstų juos ženkliai sumažinti savo kreditavimo galimybes.
Galiausiai kontrolieriai sutiko nusileisti ir sušvelnino reikalavimus bei atidėjo jų įgyvendinimo laikotarpį, taip suteikdami bankams daugiau manevravimo laisvės.
Šiandien niekas negali pasakyti, ar naujoms taisyklėms pavyks atrasti pusiausvyrą tarp to, kad neleistų bankams tapti pernelyg pažeidžiamiems ir kartu suteiktų pakankamai laisvės finansuoti pasaulio ekonomikas. Ankstesnėms Bazelio kontrolės priemonėms nepavyko užkirsti kelio bankų krizei todėl, kad nebuvo manyta, jog nežymios finansų sistemos dalys sukels tokių didelių sisteminių problemų.
Patys kontrolieriai tvirtina, kad nauji reikalavimai, net ir būdami švelnesni nei planuota, yra griežtesnis nei prieš finansų krizę, prasidėjusią 2008 metais. „Niekas nemėgino nustatyti [taisyklių] griežtesnių ar švelnesnių, norėjome jas sukurti labiau realistiškas“, – pristačius naujus reikalavimus spaudos konferencijoje kalbėjo Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas Mervynas Kingas.
Išplėtė apibrėžimą
2011 metų pabaigoje Bazelio komitetas paskaičiavo, kad mažiau nei pusė didžiausių pasaulio bankų atitinka šiuos reikalavimus. Likusiems bankams, norint atitikti reikalavimus iki 2015 metų, reikėtų sukaupti lengvai parduodamų aktyvų už beveik 1,8 trln. eurų, teigė komitetas.
Nauji likvidumo reikalavimai reikalauja, kad bankai turėtų lengvai parduodamo turto. Pradiniuose pasiūlymuose į likvidžiojo turto apibrėžimą buvo siūloma įtraukti tik grynuosius pinigus ir valstybių obligacijas, bet naujausiose taisyklėse įtrauktos ir pelningos, lengvai parduodamos akcijos bei gyventojų būsto paskolų vertybiniai popieriai. Šio turto turėtų pakakti atremti 30 dienų finansų krizę, o bendra jų vertė turėtų būti ne mažesnė nei ta, kurią bankas teoriškai prarastų ištikus šiai krizei.
Iš pradžių kontrolieriai tik pasijuokė iš bankų pasiūlymų išplėsti likvidaus turto apibrėžimą ir laikė jį bandymu sugrįžti prie neatsargios bankų veiklos. Vis dėlto Europos skolų krizė, kurios metu kai kurių valstybių obligacijos buvo nuvertintos iki žemiausio lygio ir tapo sunkiai parduodamos, padėjo pakeisti kontrolierių požiūrį.
Deryboms vadovavęs M. Kingas spaudos konferencijoje teigė, kad didžioji dauguma iš 200 didžiųjų pasaulio bankų jau atitinka švelnesnius reikalavimus.
Bazelio bankų priežiūros komiteto pirmininkas, Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas naujas likvidumo taisykles apibūdino kaip „reikšmingą pasiekimą, kuris bus labai naudingas užtikrinant pasaulinį finansinį stabilumą“.
Pakeitė prielaidas
Bazelio derybininkai taip pat pakoregavo savo prielaidas dėl to, kokią žalą bankai realiai galėtų patirti. Iš pradžių buvo teigiama, kad bankai turėtų manyti, jog teoriškai per 30 dienų trunkančią krizę jie netektų 5 proc. visų turimų indėlių. Bankų atstovai tvirtino, kad tokie duomenys nerealūs ir per griežti. Naujuose reikalavimuose prarastų indėlių dalis sumažinta iki 3 proc.
Be to, anksčiau buvo daroma prielaida, kad prasidėjus naujai krizei verslo atstovai atsiimtų 100 proc. savo indėlių. Tačiau dabar manoma, jog įmonės sumažintų savo indėlių kiekį 30 proc., o tai leis bankams sumažinti likvidžiojo turto rezervus.
„Jei nori staigiai atsiimti pinigus, o iki banko – kilometrinė eilė, bankas turėtų tokią paklausą patenkinti, – BBC aiškino žurnalo „The Banker“ redaktorius Brianas Caplenas. – Tai turėtų atkurti pasitikėjimą banku, o tada jis galėtų restruktūrizuotis ir išbristi iš bėdos, tačiau dėl to bankai netampa visiškai saugūs. Jei bankas suteikė daug blogų paskolų netinkamiems žmonėms ir nesugebėjo surinkti pinigų, jis vis tiek pateks į bėdą.“ Iš pradžių buvo siūloma, kad taisyklės įsigaliotų nuo 2015 metų sausio 1 dienos, bet dabar teigiama, kad tuomet bankai privalės tik iš dalies atitikti reikalavimus. Galutinis reikalavimų įsigaliojimo terminas buvo atidėtas iki 2019 metų pradžios.
Nuomonių skirtumas
Naujų reikalavimų šalininkai linkę manyti, kad bankai galės kaupti kapitalą mažesnėmis sąnaudomis, nes bus laikomi mažiau pažeidžiami. Jie pažymi, kad JAV bankai greičiau atsigavo po finansų krizės nei Europos bankai, nes JAV kontrolieriai privertė šalies finansų institucijas padidinti savo kapitalo atsargas.
Savo ruožtu bankų sektoriaus atstovai perspėja, kad griežtesni kapitalo ir likvidumo reikalavimai padidins bankų finansavimo išlaidas, kurias jie bus priversti perkelti ant klientų pečių. Vienas iš didžiausių naujų taisyklių kritikų – Vašingtone įsikūręs Tarptautinių finansų institutas, tarp kurio narių yra bankai „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“ bei „Deutsche Bank“.
Praėjusių metų spalį instituto pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad naujos taisyklės sumažins bankų norą suteikti ilgalaikes paskolas ar laikyti mažesnių kompanijų skolas, kurių vertybiniai popieriai paprastai yra žemesnių skolinimosi reitingų. Instituto teigimu, taisyklės taip pat sudarytų papildomų sunkumų besivystančių šalių bankams, kurie paprastai turi mažiau galimybių sukaupti mažesnės rizikos turto.
Kai kuriose valstybėse kyla abejonių, ar pasiūlytas taisyklių paketas apskritai galės būti įgyvendinamas. Taip yra todėl, kad šių reikalavimų taikymas finansinėms institucijoms priklausys nuo kiekvienos šalies nacionalinių kontrolierių.
Aišku tik viena, kad pagaliau pasaulio kontrolieriams bendru sutarimu pavyko nubrėžti vienodas bankų priežiūros gaires. Nukeltas taisyklių įsigaliojimo laikotarpis, viena vertus, suteiks bankams daugiau laiko pasiruošti, kita vertus – švelnesni, bet labiau realūs reikalavimai gali tapti ne problemos sprendimu, o tik jos atidėjimu.
FAKTAI: Naujos bankų priežiūros taisyklės
Bazelio komitetas praėjusią savaitę pristatė taisykles dėl naujų likvidumo reikalavimų
Bankų reikalaujama išlaikyti tam tikrą kiekį grynųjų pinigų ir likvidžiojo turto
Likvidžiuoju turtu gali būti laikomos pelningos ir lengvai parduodamos akcijos bei gyventojų būsto paskolų vertybiniai popieriai. Anksčiau buvo siūloma apsiriboti vyriausybių obligacijomis ir grynaisiais pinigais centriniuose bankuose
Bankai turės pradėti laikytis šių taisyklių nuo 2019-ųjų sausio. Anksčiau buvo siūloma taisykles taikyti nuo 2015 m.
Bankai turėtų manyti, kad teoriškai per 30 dienų krizę jie netektų 3 proc. indėlių. Anksčiau ši riba siekė 5 proc.
Mindaugas SAMKUS
