Praėjusių metų statistika rodo, kad pirmą kartą po šešis ketvirčius trukusio kritimo darbo užmokestis šalyje šiek tiek išaugo. Manoma, jog jis didės ir šiemet, tačiau žmonės tai mažai tepajus.
Statistikos departamento duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį darbo užmokestis šalyje, palyginti su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc.
„Proginiai“ pinigai
SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, darbo užmokestis išaugo po šešis ketvirčius trukusio kritimo. Tokie ženklai rodo, kad vartotojai truputį atsipalaiduoja, susidaro teigiamesni lūkesčiai, o kartu ir pagrindas didesniam vartojimui.
Tiesa, pernai antrąjį ir trečiąjį ketvirčius atlyginimai augo privačiame sektoriuje, tačiau ketvirtąjį privatus sektorius stabtelėjo ir aktyvesnis buvo valstybinis. V. Tauraitės teigimu, taip nutiko dėl to, kad valstybės sektoriaus įmonės prieš šventes išsimokėjo premijas. Tad šis atlyginimų padidėjimas nėra susijęs su darbo sutarčių perrašymu ir geresnių sąlygų išsiderėjimu – tai „proginiai pinigai“. Nepaisant to, šių pinigų įtaka, analitikės teigimu, apčiuopiama. Tuo labiau kad 2009 metais valstybės sektorius apie premijas tegalėjo pasvajoti. „Antraip būtų sulaukę griežto premjero žodžio“, – įsitikinusi V. Tauraitė.
Suvalgys infliacija?
Ir dabartinę situaciją, analitikės V. Tauraitės manymu, galima vertinti dvejopai. Viena vertus, valstybės sektoriuje vis dar reikia taupyti, biudžeto deficitas dar didelis. Tačiau vertinant iš vartotojų pusės, tai yra gerai – žmonės gauna didesnes pajamas. Tiesa, žiemą šie papildomi gyventojų gauti pinigai didesnio poveikio ekonomikai neturėjo: žmonės taupė maistui, mokesčiams už šildymą ir tik tada galvojo apie kitų prekių įsigijimą.
Tuo labiau kad, palyginus 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį su prieš krizę buvusiais metais, akivaizdu, kad tokių atlyginimų šuolių, kokie buvo stebimi ekonomikos bumo metais, nėra. Be to, V. Tauraitės teigimu, atlyginimai valstybiniame sektoriuje šiemet nedidės – tokia valstybės politika, tad darbo užmokesčio srityje lyderiaus privatus sektorius.
„Atlyginimų kilimo era pamažu prasideda“, – įsitikinusi ji.
Pramonės rezultatai geri, yra nemažai eksportuojančių įmonių, galinčių kelti darbo užmokestį. Atlyginimą kels ir kai kurie neigiami veiksniai. Vienas jų – neslūgstanti emigracija ir netrukus atsiversianti lietuviams patraukli Vokietijos rinka. Kitas – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Nors nedarbo lygis didžiulis, kai kurių sričių kvalifikuotų darbuotojų rasti jau sunku. Tad dėl tokių veiksnių darbdaviai jaus nemažą spaudimą ir, manoma, bus priversti kelti atlyginimus.
Darbo užmokestis ketvirtąjį šių metų ketvirtį turėtų būti didesnis 3,5 proc. negu atitinkamu laikotarpiu 2010-aisiais.
Tačiau įmonėse, orientuotose į vidaus rinką, situacija sudėtingesnė. Pasak V. Tauraitės, statyboje, prekyboje didelių darbo užmokesčių tikėtis neverta. Kita vertus, žmonių atleidimų ir atlyginimų mažėjimo čia taip pat nebenumatoma.
„Didelių augimo galimybių negali būti, bet ir minuso nebeturėtų būti“, – prognozuoja analitikė.
Kartu ji priminė, kad infliacija auga. Brangsta maisto produktai, dėl kylančių naftos kainų šildymas greičiausiai taip pat brangs. Tad šiek tiek kilstelėjęs darbo užmokestis gali suvaldyti didesnės infliacijos pasekmes.
„Tai nebus gyvenimo kokybės prastėjimas. Brangimą neutralizuos tas efektas“, – mano V. Tauraitė.
Nepaisant visko, jos manymu, viskas krypsta į šviesesnę pusę, ekonomika po truputį atsigauna.
Remia tik vienus?
Pastaruoju metu daug diskutuojama dėl minimalios algos didinimo. Kiek tai gali paveikti darbo užmokesčio didėjimo procesą, sunku pasakyti. Minimalią algą padidinus vien 100 litų, augimas būtų 12,5 proc., ir tai daug. „Palyginti su kitomis atlyginimų grupėmis, tai gerokai daugiau“, – sako V. Tauraitė. Pasak jos, būtų remiamas išskirtinai vienas darbuotojų segmentas – gaunančiųjų minimalų atlyginimą. Tad, ar darbdavys, priverstas kelti minimalų atlyginimą daliai darbuotojų, neužšaldys uždirbančių daugiau darbuotojų atlyginimo, jau kitas klausimas.
Vyriausioji SEB banko analitikė neabejojo, kad darbdavių manevrų laisvė mažės, o mažoms įmonėms toks sprendimas gali būti itin skausmingas. Pasak V. Tauraitės, jei aštuoniems darbuotojams atlyginimą pakels, devintam gali ir nebelikti. „Manau, šiuo momentu tai nėra pats geriausias variantas“, – apie minimalios algos didinimą kalbėjo ji.
Pinigais dar nesišvaisto
Verslininkas Jonas Gvazdauskas, Panevėžio trišalės tarybos pirmininkas, dirbantis ir komisijoje prie Ūkio ministerijos, teigė gavęs nemažai įmonių siūlymų ir prašymų dėl minimalios algos didinimo. Daugiausia iš siuvyklų. Pasak jo, nemažai įmonių yra prasiskolinusios valstybei mokesčius – neįstengia sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“. Tad minimalios algos didinimas joms būtų pražūtis ir greičiausiai reikėtų galvoti apie bankrotą. Šiandien vyksiančiame Trišalės tarybos posėdyje bus svarstoma, ką šioje srityje galima padaryti.
J. Gvazdauskas aiškino, kad apie minimalios algos didinimą yra įvairių nuomonių, atsiranda įvairių pasiūlymų. Vienas tokių – įmonėms, nesugebančioms susimokėti mokesčių, siūloma minimalios algos didinimą kompensuoti iš Garantinio ar kito fondo, sukūrus tam tikrą mechanizmą. Kita vertus, tai padaryti šiemet jau nelabai realu. Beje, ir apie minimalios algos didinimą nuo liepos 1-osios, J. Gvazdausko teigimu, jau mažai bekalbama. Neapmokestinamo minimumo didinti valstybė nelabai nori.
Kalbant apie smulkųjį ir vidutinį verslą, J. Gvazdausko teigimu, darbo užmokesčio statistika nėra pagrindinis rodiklis, dėl kurio galima spręsti apie smulkiojo ir vidutinio verslo atsigavimą. Tuo labiau kad atlyginimai daugiausia didėjo valstybiniame sektoriuje, o ne versle. Verslininko teigimu, stambios, eksportuojančios įmonės gamybą didina, atlyginimai jose auga, o smulkiajame ir vidutiniame versle kol kas kitokia situacija.
J. Gvazdauskas tikino, kad jo vadovaujamame prekybos centre nejaučiama, kad pirkėjų atlyginimai didėjo – augo perkamoji galia. Gali būti, kad tuos papildomus pinigus šiuo metu suvalgo brangęs šildymas. Šiltuoju metų laiku prekybos pagyvėjimas buvo jaučiamas.
„Žmonės norėtų pirkti daugiau, bet neturi pinigų“, – apie dabartinę situaciją sakė jis.
D. Savickiene
