• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­gai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai. Ar jau­ni­mo su­si­ga­din­ta kre­di­to is­to­ri­ja ne­pa­kenks jų pa­čių ir Lie­tu­vos atei­čiai, sko­li­nan­tis stu­di­joms ar vers­lui kur­ti?

REKLAMA
REKLAMA

Di­džiau­si pra­dels­ti mo­kė­ji­mai – ban­kams

Per praė­ju­sius me­tus Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pra­dels­ti mo­kė­ji­mai išau­go be­veik 890 mln. Lt ir sie­kė 2,76 mlrd. Lt. Spar­čiau­siai už­dels­ti mo­kė­ji­mai di­dė­jo ban­kų sek­to­riui, lė­čiau įsi­sko­li­ni­mai au­go te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų, ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų, var­to­ji­mo kre­di­tų sek­to­rių įmo­nėms. Šiuo me­tu pra­dels­tų sko­lų tu­ri 231 tūkst. fi­zi­nių as­me­nų. Pas­ta­rų­jų per me­tus pa­dau­gė­jo net 8 pro­c.

REKLAMA

Šiuo me­tu vy­rams ten­ka 72 pro­c. vi­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pra­dels­tų sko­lų, mo­te­rims – 28 pro­c. Vi­du­ti­nė vy­ro pra­dels­ta sko­la sie­kia 7553 Lt, mo­ters – 4717 Lt.

Anot Ma­riaus Zai­kaus­ko, as­me­ni­nės kre­di­to is­to­ri­jos sis­te­mos „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“ pro­jek­to va­do­vo, per ket­ve­rius me­tus gy­ven­to­jų, ku­rie tu­rė­jo ar­ba tu­ri nei­gia­mą įra­šą kre­di­to is­to­ri­jo­je, pa­dau­gė­jo pu­sant­ro kar­to – nuo 457 iki 694 tūkst. „Ki­taip ta­riant, per praė­ju­sius ke­le­rius me­tus neat­sa­kin­gai sa­vo fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus vyk­dan­čių gy­ven­to­jų ša­ly­je pa­dau­gė­jo be­veik to­kia da­li­mi, kiek jų gy­ve­na Šiau­liuo­se, – tei­gia M. Zai­kaus­kas. – Per šį lai­ko­tar­pį bend­ra šiau­lie­čių pra­dels­tų mo­kė­ji­mų su­ma pa­sie­kė be­veik 36 mln. Lt., t. y. pa­di­dė­jo 14 pro­c.“

Anot M. Zai­kaus­ko, itin pra­sta 18-24 m. am­žiaus gy­ven­to­jų gru­pės si­tua­ci­ja. Jų pra­dels­tų mo­kė­ji­mų su­ma per praė­ju­sius me­tus pa­di­dė­jo net 71 pro­c. ir sie­kia 1,2 mln. Lt.

REKLAMA
REKLAMA

Pras­ta kre­di­to is­to­ri­ja – su­ga­din­ta atei­tis?

„Jau­ni­mas ne­sup­ran­ta, ko­kią nei­gia­mą įta­ką da­ro blo­ga kre­di­to is­to­ri­ja, to­dėl daž­nai pro pirš­tus žiū­ri į su­si­da­riu­sius pra­dels­tus mo­kė­ji­mus, – tei­gia „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

pro­jek­to va­do­vas. – Daž­nai jau­nuo­liai neį­ver­ti­na fak­to, kad blo­ga kre­di­to is­to­ri­ja ga­li atim­ti ga­li­my­bę atei­ty­je gau­ti fi­nan­sa­vi­mą nau­jam vers­lui, tei­kiant pra­šy­mą stu­di­joms fi­nan­suo­ti ir t. t. Jau­ni­mas – mū­sų ša­lies atei­tis, bet tu­rint blo­gą kre­di­to is­to­ri­ją per­spek­ty­va at­ro­do liūd­nai. Vy­res­ni žmo­nės yra lin­kę ne tik at­sa­kin­giau tvar­ky­ti fi­nan­sus, bet ir tu­rė­ti ma­žiau fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų.“

REKLAMA

Blo­gos kre­di­to is­to­ri­jos prie­žas­tys yra pir­miau­sia neat­sa­kin­gi jau­nuo­lių spren­di­mai pri­sii­mant fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus. Įsi­dar­bi­nus lai­ki­nai ar jau­no­je įmo­nė­je, iš pra­džių rei­kė­tų su­si­kon­cent­ruo­ti į sta­bi­lu­mą, pa­tir­ties kau­pi­mą, o ne pirk­ti daik­tus, ku­rie gal net nė­ra priei­na­mi įver­ti­nus pa­pras­tą pa­ja­mų ir iš­lai­dų ba­lan­są – atė­mus vi­sas bū­ti­niau­sias iš­lai­das pra­gy­ve­ni­mui tu­ri lik­ti tiek, kad ne­rei­kė­tų sko­lin­tis.

REKLAMA

Ypač svar­bu pa­brėž­ti tai, kad įra­šai as­mens kre­di­to is­to­ri­jo­je nie­kur ne­dings­ta. In­for­ma­ci­ja apie ne­pa­deng­tą pra­dels­tą sko­lą kre­di­tų biu­re sau­go­ma vi­są as­mens gy­ve­ni­mą, kol jis už­dels­to mo­kė­ji­mo ne­pa­den­gia, ir dar de­šimt me­tų po to, kai sko­la yra pa­deng­ta. Ki­taip ta­riant, lai­ku ne­su­mo­kė­ta sko­la ar įmo­kos ga­li il­gam atim­ti iš gy­ven­to­jo ga­li­my­bę sko­lin­tis bei įsi­gy­ti pre­kių ir pa­slau­gų iš­si­mo­kė­ti­nai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar pra­dels­tas mo­kė­ji­mas ne­pa­kiš ko­jos?

Ne­re­tai ten­ka su­si­dur­ti su nuo­mo­ne, kad ne­di­de­lė su­ma „rim­ta“ sko­la ne­ga­li bū­ti, to­dėl nė­ra ko sku­bė­ti ją pa­deng­ti. Iš tik­rų­jų už­dels­tas net ir ke­lių de­šim­čių li­tų įsi­sko­li­ni­mas ga­li su­kel­ti kliū­čių imant kre­di­tą, įsi­gy­jant pre­kių ar pa­slau­gų iš­si­mo­kė­ti­nai. To­kiais at­ve­jais, no­rė­da­mas ap­si­draus­ti, kre­di­to­rius ga­li pa­blo­gin­ti kre­di­to su­tei­ki­mo są­ly­gas, pvz., 50 Lt sko­la gy­ven­to­jui gal ir ne­sut­ruk­dys gau­ti di­de­lės pa­sko­los iš ban­ko, ta­čiau ji ga­li lem­ti di­des­nes pa­lū­ka­nas ar­ba trum­pes­nę kre­di­ta­vi­mo su­tar­tį, o tai reiš­kia di­des­nes įmo­kas kas mė­ne­sį.

REKLAMA

Net ir ga­vus kre­di­tą, pvz., kre­di­ti­nę kor­te­lę, ne­de­rė­tų pa­mirš­ti lai­ku mo­kė­ti įmo­kų už ki­tas pa­slau­gas. Tar­kim, gy­ven­to­jas del­sia at­si­skai­ty­ti už ko­mu­na­li­nes ar ki­tas pa­slau­gas, bet ban­kai pa­gal jiems nu­sta­ty­tas tai­syk­les do­mi­si, koks yra jų klien­tų mo­ku­mas, to­dėl, at­si­ra­dus nei­gia­mų įra­šų kre­di­to is­to­ri­jo­je, ga­li bū­ti pri­vers­ti ma­žin­ti kre­di­to li­mi­tą.

REKLAMA

Pir­miau­sia žmo­gus gau­na iš ban­ko ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos pra­ne­ši­mą apie su­si­da­riu­sią sko­lą. Jei jis ją pa­den­gia iki pra­ne­ši­me nu­ro­dy­to ter­mi­no, ins­ti­tu­ci­ja duo­me­nų apie as­mens įsi­sko­li­ni­mą ne­per­duo­da kre­di­tų biu­rui. Nei­gia­ma kre­di­to is­to­ri­ja su­si­for­muo­ja ta­da, kai as­muo del­sia pa­deng­ti įsi­sko­li­ni­mą nuo 30 die­nų. Žmo­gus, pa­den­gęs sa­vo sko­lą per 30 die­nų nuo pra­ne­ši­mo apie ją iš­siun­ti­mo, ga­li bū­ti tik­ras, kad nei­gia­mo įra­šo apie ją kre­di­tų biu­re neat­si­ras. Ki­ta ver­tus, šiuo at­ve­ju vi­sa­da ge­riau­sia lai­ky­tis prin­ci­po „kuo grei­čiau, tuo ge­riau“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sko­los ko­mu­na­li­nin­kams – dau­giau­sia šil­dy­mo se­zo­nu

Lė­tai au­gant ar net ap­skri­tai ma­žė­jant at­ly­gi­ni­mams, dau­ge­liui gy­ven­to­jų ne tik pa­sko­los ban­kams, bet ir ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų kai­nos ta­po itin jaut­ria te­ma. Perž­vel­gus cent­ra­li­zuo­tą ši­lu­mos ener­gi­ją šil­dy­mui ir karš­tam van­de­niui ruoš­ti tie­kian­čios AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ pa­teik­tus duo­me­nis, į akį krin­ta tai, kad šiau­lie­čių sko­la bend­ro­vei per šį šil­dy­mo se­zo­ną išau­go be­veik 400 tūkst. Lt – 2011 m. spa­lio 1 d. ji bu­vo 5,19 mln. Lt, o 2012 m. va­sa­rio 10 d. jau sie­kė 5,57 mln. Gy­ven­to­jų įsi­sko­li­ni­mą lė­mė itin išau­gu­si šil­dy­mo kai­na. Tie­sa, pa­ly­gin­ti su per­nai me­tų va­sa­riu, sko­la ne­la­bai pa­si­kei­tė – 2011 m. va­sa­rio 10 d. ji bu­vo ne­tgi šiek tiek di­des­nė (5,65 mln.). Ma­tyt, šie­met gy­ven­to­jai „pa­si­spau­dė“ – ša­ly­je dar prieš šil­dy­mo se­zo­ną daug dis­ku­tuo­jant apie itin pa­brang­sian­tį šil­dy­mą, pa­si­tau­pė „juo­dai die­nai“ ar­ba ap­ri­bo­jo sa­vo po­rei­kius.

Sko­lin­gi mies­tie­čiai ir už šal­tą van­de­nį. 2011 m. sau­sio 1 d. jų sko­los (be ei­na­mo­jo mė­ne­sio pri­skai­ty­mų) su­da­rė 776 tūkst. Lt, t. y. 74 pro­c. bend­ro­vės sko­lų, o šių me­tų sau­sio 1-ąją jau sie­kė 804 tūkst. Lt, t. y. su­da­rė 73 pro­c. bend­ro­vės sko­lų. Anot Džiul­je­tos Mar­ti­nai­tie­nės, UAB „Šiau­lių van­de­nys“ ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vės, nors per­nai gy­ven­to­jų sko­los pa­di­dė­jo 3,6 pro­c., pa­čių sko­li­nin­kų su­ma­žė­jo 76-iais.

REKLAMA

Jei šil­dy­mo, karš­to ar šal­to van­dens pra­si­sko­li­nu­siems gy­ven­to­jams taip grei­tai „neuž­suk­si“, tai te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės sa­vo pa­slau­gas ga­li nu­trauk­ti aki­mirks­niu, kur rei­kia kom­piu­te­ry­je pa­dė­ju­sios var­ne­lę. Gal­būt dėl šios prie­žas­ties, anot te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų įmo­nės TEO at­sto­vo An­ta­no Bub­ne­lio, pa­sta­rai­siais me­tais už TEO pa­slau­gas įsi­sko­li­nu­sių klien­tų skai­čius ki­to itin ne­daug. „Ne­di­de­li svy­ra­vi­mai vyks­ta tik žie­mą, šil­dy­mo se­zo­no me­tu, ir va­sa­rą, kai klien­tai už pa­slau­gas pa­vė­luo­ja su­mo­kė­ti dėl ato­sto­gų“, – tei­gia jis. Ki­ta ver­tus, klien­tai yra lin­kę pir­miau­sia su­mo­kė­ti bū­tent už te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų pa­slau­gas to­dėl, kad dau­ge­liui įmo­nių jos yra gy­vy­biš­kai bū­ti­nos veik­lai už­tik­rin­ti, juk esant įsi­sko­li­ni­mui ga­li­ma pa­pras­čiau­siai ap­ri­bo­ti pa­slau­gos tei­ki­mą.

REKLAMA

Ne­su­dė­tin­ga pra­si­sko­li­nu­siems gy­ven­to­jams ir „nu­kirp­ti“ elekt­ros lai­dus. Lie­tu­vos elekt­ros skirs­to­mų­jų tink­lų ope­ra­to­riaus AB LES­TO klien­tų sko­los 2011 m. pa­bai­go­je su­da­rė apie 60 mln. Lt, t. y. 15 pro­c. ma­žiau nei 2010 m. pa­bai­go­je. Pri­va­čių klien­tų sko­los bend­ro­vei 2011-ųjų pa­bai­go­je su­da­rė šiek tiek ma­žiau nei 22 mln. Lt. Vi­du­ti­nė gy­ven­to­jo sko­la me­tų pa­bai­go­je su­da­rė 91 Lt. Šiau­liuo­se bend­ra pri­va­čių ir vers­lo klien­tų sko­la 2011 m. pa­bai­go­je su­da­rė 1,4 mln. Lt ir bu­vo 23 pro­c. di­des­nė nei prieš me­tus. Šių me­tų sau­sio pa­bai­go­je šiau­lie­čių sko­los su­da­rė 1,33 mln. Lt – per mė­ne­sį su­ma­žė­jo 6 pro­c. Šiau­lių pri­va­čių gy­ven­to­jų sko­la šie­met ko­vo 1 d. su­da­rė 0,59 mln. Lt ir bu­vo pa­na­ši kaip ir tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu prieš me­tus (2011 m. ko­vo 1 d. – 0,58 mln. Lt). Anot Er­nes­to Nap­rio, AB LES­TO at­sto­vo ry­šiams su vi­suo­me­ne, žie­mą, ypač sau­sio-va­sa­rio mė­ne­siais, pri­va­čių klien­tų sko­los dėl se­zo­niš­ku­mo išau­ga vi­du­ti­niš­kai nuo 5 iki 10 pro­c.

REKLAMA
REKLAMA

AB „Lie­tu­vos du­jos“ Tie­ki­mo de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus ap­tar­nau­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je (Ak­me­nė, Kur­šė­nai, Plun­gė, Pak­ruo­jis, Rad­vi­liš­kis, Tel­šiai, Šiau­liai) yra per 76 tūkst. bui­ti­nių var­to­to­jų. Kai ku­rie taip pat yra įsi­sko­li­nę. Tie­sa, per me­tus sko­lin­gų var­to­to­jų su­ma­žė­jo – per­nai ko­vo 1 d. sko­lin­gų var­to­to­jų (sko­la už gam­ti­nes du­jas nuo 5 Lt) bu­vo 10,7 tūkst. (sko­la su­da­rė dau­giau nei 801 tūkst. Lt), o šie­met ko­vo 1 d. jų be­bu­vo 9,6 tūkst. (sko­la su­da­rė 710 tūkst. Lt). Tie­sa, yra net 90 var­to­to­jų, sko­lin­gų dau­giau nei 1000 Lt (bend­ra sko­la su­da­ro dau­giau nei 325 tūkst. Lt). Anot Si­gi­tos Pet­ri­ko­ny­tės-Jur­kū­nie­nės, AB „Lie­tu­vos du­jos“ at­sto­vės spau­dai, gam­ti­nių du­jų tie­ki­mo už sko­las nu­trau­ki­mas – kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė. Per 2011 m. net 138 var­to­to­jams bu­vo nu­trauk­tas gam­ti­nių du­jų tie­ki­mas. Per tą pa­tį lai­ko­tar­pį 95 var­to­to­jams bu­vo at­nau­jin­tas gam­ti­nių du­jų tie­ki­mas, su­mo­kė­jus įsi­sko­li­ni­mą už du­jas ir at­jun­gi­mo bei pri­jun­gi­mo iš­lai­das. Per 2012 m. sau­sį-va­sa­rį gam­ti­nių du­jų tie­ki­mas už sko­las bu­vo nu­trauk­tas 13 var­to­to­jų, at­nau­jin­tas – sep­ty­niems. „Ti­ki­mės, kad pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui gam­ti­nių du­jų var­to­to­jai su­skubs su­mo­kė­ti sko­las ir tai pa­da­rys dar ne­pra­si­dė­jus nau­ja­jam šil­dy­mo se­zo­nui“, – vy­lė­si at­sto­vė spau­dai.

REKLAMA

Su­si­da­ro įspū­dis, kad dau­gu­mos įsi­sko­li­ni­mų bend­ro­vėms prie­žas­tis – tas ne­lem­tas šil­dy­mo se­zo­nas, ge­ro­kai pa­tuš­ti­nan­tis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pi­ni­gi­nes. Tie­sa, gy­ven­to­jai – bui­ti­nių pa­slau­gų var­to­to­jai, tu­rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad ga­lu­ti­nę są­skai­tą už įvai­rių bend­ro­vių su­teik­tas pa­slau­gas le­mia ne vie­nos ar ki­tos tei­kia­mos pa­slau­gos ta­ri­fai, o su­var­to­ji­mas, tie­sa, jei tau­pant ga­li­ma ma­žiau pra­pliurp­ti te­le­fo­nu ar iš­leis­ti van­dens, tai su­var­to­to šil­dy­mo kie­kį ga­li­ma pa­ko­re­guo­ti tik mi­ni­ma­liai ar­ba grie­bu­sis di­de­lių in­ves­ti­ci­jų – ap­šil­ti­nus na­mą, pa­kei­tus lan­gus ir kt.

Povilas LUNGĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų