Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.
Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje „Ar kada nors galėsime pragyventi iš pensijos?“ kalbėdamas apie pensijas šalyje, ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras P. Gylys teigė, kad su dabartinėmis pensijų reformomis „griaunami solidarumo vežimai“. Jo vertinimu, solidarumas galėtų būti realizuojamas tik tuo atveju, kai dirbanti karta išlaikytų jau nebedirbančiąją. Pasak jo, jeigu nacionalinis produktas būtų didesnis, tai ir galimybės solidarumą materializuoti būtų didesnės, aukščiau išvystyta ekonomika leistų skirti daugiau finansų senjorų išlaikymui.
„Kas įvyko Lietuvoje? Mes „Sodrą“ pirmiausia pažeminome, paskelbėme finansų piramidę, kas yra visiška netiesa. Kaupimas per privačius pensijų fondus- antrosios ar trečiosios pakopos - yra rizikingas, ir tą bandau pasakyti kokį dešimt metų ir nepavyksta to pasakyti taip stipriai, kad būtų kokia nors reakcija, ta mintis slopinama“, - sakė jis.
„Privatus pensijų fondas paima iš „Sodros“ viešuosius pinigus, kurie skirti viešam reikalui - pensininkų išlaikymui - ir privatizuoja be jokios viešosios naudos. Viešieji pinigai turi būti viešiesiems reikalams. Viešas reikalas yra leisti seniems žmonėms oriai gyventi, aišku, pagal mūsų bendrąsias galimybes“, - dėstė P. Gylys.
Jo skaičiavimais, iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus pereina apie penktadalis pinigų. P. Gylio vertinimu, šis „Sodros“ pinigų privatizavimas yra antikonstitucinis ir neracionalus, pažeidžia žmogaus teises, 4 mlrd. litų paimti iš viešųjų finansų turi būti grąžinti į „Sodrą“.
„Kadangi kai jau iš „Sodros“ išeini į antrosios pakopos pensijų fondus, tu iš jų išeiti negali. Tu gali tiktai pakeisti feodalą, bet iš feodalinės sistemos išeiti negali. Bet tai prieštarauja demokratijos, beje, ir kapitalizmo, principams. Kapitalizmas paremtas laisva iniciatyva, žmogaus veikimo laisve ekonominėje sferoje“, - neabejojo profesorius.
VU socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis, kalbėdamas apie pensijų reformą, sakė, kad reforma, įsteigusi kaupiamuosius fondus, buvo reforma, kurioje bandyta padalinti atsakomybę už apsaugą senatvei tarp valstybinio ir privataus sektoriaus ir tarp einamojo finansavimo ir kaupiamosios sistemos. Anot jo, niekas negali tiksliai pasakyti, ar einamojo finansavimo sistema kaip „Sodra“ gali užtikrinti didesnes pensijas senatvei ar kaupiamoji sistema.
„Manau, kad ir dabar šitie klausimai yra, iki galo niekas negali būti pranašas, kuris pasakytų, kaip ten yra geriau. Neaišku, kokios bus investicijų pasekmės ir kiek tie fondai uždirbs. Su pačia “Sodra„ irgi neaišku, ką politikai su ja pridirba, jeigu pridaro 7 mlrd. skolos. Tai vėl nelabai aišku, ką galės “Sodra„ užtikrinti, jeigu toliau taip bus elgiamasi. Šiuo požiūriu, jeigu nėra absoliučiai aiškių argumentų, kodėl ten arba ten bus daugiau, tai lyg ir leista žmonėms padalinti per pusę tą nuo buvusių pajamų priklausančią pensijos dalį tarp einamojo finansavimo ir kaupiamosios sistemos“, - kalbėjo sociologas.
Pašnekovo vertinimu, šiuo metu projektuojamoje pensijų reformoje siūloma grįžti prie didesnės įmokos į kaupiamąją sistemą, bet jau nedabartinių pensininkų sąskaita.
Ekonomistas, finansų analitikas, statistikas Vladimiras Trukšinas prognozavo, kad ateityje privačių pensijų fondų gali ir nelikti. Pensijų reformą jis vadino finansine avantiūra. Tiesa, sutiko su nuostata, kad būtų įvesti apskaitos vienetai ir turėtume gyventi pagal išgales.
Pagal naująjį pensijų kaupimo modelį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, primena ELTA.
Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad nuo 2016 metų tai kasmet iš valstybės biudžeto pareikalautų maždaug pusės milijardo litų.
Nuo 2020 metų 3,5 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Tačiau nuostatai, kad 2 proc. būtų susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepritaria liberalai, kurių manymu, tai būtų nesąžininga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu.
Liberalai taip pat prieštarauja, kad įstatyme būtų palikta galimybė žmogui pasitraukti per vienus metus iš antros pakopos ir grįžti į „Sodros“ sistemą.
Planuojama, kad 2012-ieji būtų pereinamasis laikotarpis. Jei Seimas tam pritars, per laikotarpį nuo kitų metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turės galimybę apsispręsti ir pasirinkti, ar jie toliau kaupia pensiją savanoriškai antrojoje pakopoje, ar grįžta į „Sodrą“, ir ar dalyvauja papildomame kaupime, ar atsisako tokios galimybės.
Įstatymų projektus planuojama svarstyti rudens Seimo sesijoje.
