Apsipirkimas Lietuvos ir Latvijos gyventojams tapo kasdiene būtinybe – taip teigia net 60 proc. lietuvių ir 72 proc. latvių. Tokius rezultatus atskleidė Švedijos kompanijos „HL Display“, teikiančios parduotuvių įrangos bei sprendimų paslaugas, užsakymu atlikta apklausa.
Tyrimu buvo siekta sužinoti pirkėjų nuomonę apie jų apsipirkimo poreikius ir kas padarytų šį procesą malonesnį bei patogesnį.
Teigiamas emocijas apsipirkinėdami patiria tik 26 proc. Lietuvos pirkėjų. Dar liūdnesnė padėtis Latvijoje, kur apsipirkimu džiaugiasi tik 14 proc. gyventojų. Taigi, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje apsipirkimas žmonėms yra kasdienė būtinybė ar nemalonus darbas, o tai liudija, kad apsipirkimo aplinka nėra patraukli pirkėjams. Rezultatai taip pat rodo, kad apsipirkimą pramoga laiko daugiausia jaunimas. Kuo žmogus vyresnis, tuo apsipirkimas jam tampa nemalonesniu darbu.
Pasak „HL Display“ Baltijos regiono pardavimų direktorės Inesės Silės, apklausa parodo, jog prekybininkai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje per mažai dėmesio skiria apsipirkimo komforto gerinimui ir neieško sprendimų, kurie pirkėjams suteiktų kuo didesnį pasitenkinimą.
Tiek lietuviai, tiek latviai, vertindami apsipirkimo aplinką, nurodė, jog labiausiai apsiperkant netenkina tai, kad ne visada lengva surasti produktų kainas, jie taip pat sunkiai randa reikalingus produktus, dažnai parduotuvėse trūksta salės darbuotojų, kurie suteiktų informacijos. Tokie rezultatai liudija, kad Lietuvoje ir Latvijoje apsipirkimo aplinka nėra pakankamai draugiška pirkėjams.
„Gerai apgalvoti prekybos vietų įrangos sprendimai, prekių išdėstymo ypatumai, patogus apsipirkimas didina teigiamas pirkėjų emocijas, taip pat ir prekybos centrų pardavimus. Krizės baigiasi, o kokybiškos prekės bei tinkamai įrengta ir patraukli parduotuvės aplinka ir toliau skatins žmogų grįžti apsipirkti“, – sako „HL Display“ Baltijos regiono pardavimų direktorė Inesė Silė.
Abiejų šalių gyventojai vieningai teigė (lietuvių – 68 proc., latvių – 65 proc.), kad jų norą įsigyti neplanuotus pirkinius labiausiai veikia specialios prekių etiketės su užrašais „pigiausia“, „speciali kaina“, „nauja prekė“ ir kiti panašūs skelbimai, taip pat įtakos pirkti jiems turi ir susijusių prekių ir produktų išdėstymas su specialiomis etiketėmis ar ženklais, pavyzdžiui, sūris vyno skyriuje ar padažų bei marinatų išdėstymas prie mėsos, įvairios naudingos informacijos pateikimas šalia produktų (pvz.: receptai).
Lietuviams (68 proc.) ir latviams (71 proc.) malonesnį apsipirkimą lemtų sudaryta galimybė lengvai ir greitai rasti reikiamas prekes nuorodų pagalbą bei švari ir tvarkinga aplinka parduotuvėje. Papildomi dalykai, tokie kaip kavinė parduotuvėje ir galimybė užimti vaikus, vertinami kaip mažiau svarbūs, tačiau pastebėta tendencija, kad kuo didesnės pirkėjo pajamos, tuo papildomas komfortas jam tampa reikšmingesnis.
Lietuviams (44 proc.) labiau nei latviams (26 proc.) malonų apsipirkimą lemtų teminis prekių išdėstymas sekcijomis, pvz., „viskas pusryčiams“, „prekės šventėms“. Galimybė pasisverti reikiamą produkto kiekį yra svarbi 34 proc. lietuvių ir 17 proc. latvių.
Pasak Inesės Silės, pastaruoju metu žmonės vis dažniau gamina namuose ir perka tuos maisto produktus, kurie reikalingi maisto gaminimui. Todėl pirkėjui itin patraukli galimybė nusipirkti tiek, kiek jam reikia.
Daugelyje užsienio šalių prekybos centrų jau senokai naudojama įrangos sistema, vadinama „parduotuvė parduotuvėje“, kurioje prekės parduodamos pagal svorį, todėl klientas gali nusipirkti tiek, kiek jam reikia, ir nemokėti papildomai už pakuotę. Čia svarbus ir higienos klausimas, todėl įranga turi užtikrinti, kad produktai būtų laikomi saugiai. Tam yra sukurta speciali konstrukcija, veikiantis FIFO (first in – first out) principu, kuris užtikrina, kad produktai neužsistovėtų.
Šiuo metu Lietuvoje ir Latvijoje dažnas pirkėjas stengiasi mažiau laiko praleisti parduotuvėje, todėl prekybininkams pravartu ieškoti naujų sprendimų, kurie būtų orientuoti į vartotojų poreikių tenkinimą ir sudarytų galimybę renkantis bei perkant produktus patirti malonių įspūdžių.
Švedijos kompanijos „HL Display“ užsakymu atliktoje apklausoje dalyvavo 1015 respondentų iš Lietuvos ir 1107 respondentai, gyvenantys Latvijoje.
