apsipirkimas

Įprasta, kad atvykę į prekybos centrą automobilį paliekame nemokamoje stovėjimo aikštelėje, kol apsiperkame. Kai kuriose aikštelėse stovėjimas laikas yra ribotas, pavyzdžiui, apsipirkimui skiriamos 2 valandos. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad ne visuose prekybos centruose jie laukiami su automobiliais. O jeigu ir pageidaujami, stovėjimo laiko trukmė priklauso nuo prekybos centre išleistos sumos.

Nors vis labiau skubančiame pasaulyje dažnai kartojame frazę, kad laikas – pinigai ir stengiamės viską atlikti kuo greičiau, norint sutaupyti kartais labai pravartu stabtelti ir skirti laiko planavimui.

Dažnam kyla klausimas, ką rinktis pietums biure, kad netektų išleisti nemenkos sumos kavinėje ar restorane, o maistas būtų kokybiškas ir subalansuotas. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, siekiantiems taupiau ir greičiau pavalgyti siūloma itin plati kulinarijos produktų linija „Pagaminta IKI“. Joje gausu tradicinių, vegetariškų ar fleksitarinei mitybai pritaikytų patiekalų. Šiai linijai galioja ir speciali akcija: skubantieji į darbą iki 10 val.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) Ukrainos žmonėms, esantiems pažeidžiamose grupėse ir dėl karo savo šalyje atvykusiems į Lietuvą, vasaros pradžioje pradėjo dalinti 130 Eur vertės korteles apsipirkimui prekybos centruose. Iš viso pirmojo etapo metu LRK išdalino 7565 korteles. Gruodžio 5 dieną prasidėjo antrasis kortelių dalinimo etapas, kurio metu planuojama išdalinti dar 3675 korteles, rašoma pranešime spaudai.

„OnlyFans“ modelis iš Škotijos papasakojo, kad negali net nueiti į parduotuvę ir nupirkti žaislų savo vaikams, nes ją nuolat užkalbina jos dėmesio trokštantys vyrai. Bonnie Slayed iš Glazgo neseniai vaidino „Channel 4“ filme „My Massive C**k“, kuriame atskleidė, kad nemiega su vyrais, kurių varpos ilgis mažesnis nei 23 centimetrai, rašo thesun.co.uk.

Vieno vienintelio patarimo, kuris padėtų apsaugoti šeimos biudžetą nuo infliacijos, nėra, tačiau šiek tiek pakeitus savo įpročius laikui bėgant net ir iš pažiūros nedideli kasdieniai pokyčiai gali virsti gana reikšminga sutaupyta suma. Kokios taupymo taktikos veikia, o ko reiktų vengti, einant apsipirkti? Infliacija ir padidėjusios kasdienės išlaidos gyventojus skatina įdėmiau įvertinti savo finansines galimybes ir atrasti būdų apsipirkti pigiau.

Augant kainoms, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip sutaupyti, ieško didesnių nuolaidų ar geresnių pasiūlymų. „Instagram“ subūrusi 55 tūkstančių sekėjų auditoriją, vilnietė Renata, kurią drąsiai galima vadinti nuolaidų eksperte, kasdien dalinasi geriausiais prekybos centruose ar internetinėse parduotuvėse aptinkamais pasiūlymais. Beveik dviejų metų patirtį akcijų paieškose turinti vilnietė, paskyros @akcija.

Nors nuo rugsėjo 13 dienos daugiausia kalbama tik apie maisto prekių parduotuves, kurias paveikė Vyriausybės ribojimai ir kur reikia rodyti galimybių pasą, tačiau liko gerokai daugiau parduotuvių, kuriose šie ribojimai netaikomi. Iš 251 parduotuvių galimybių paso prireiks tik 75-iose. Tuo metu į 173 parduotuves pirkėjai ir toliau gali ateiti apsipirkti be galimybių paso ar kitų jam prilyginamų dokumentų.

Latvijoje siuntų pristatymo bendrovės „Venipak“ atliktas gyventojų apsipirkimo internetu įpročių tyrimas parodė, kad latviai internetu apsiperka kartą per mėnesį, o drabužiams, avalynei ir aksesuarams, įskaitant krepšius ir pinigines, išleidžia nuo 301 iki 500 eurų per metus. Paklausti, kaip dažnai per pastaruosius metus apsipirkdavo internetu, 52 proc. respondentų teigė, kad internetu apsipirkinėjo kartą per mėnesį arba rečiau.  32 proc. apsipirko kelis kartus per mėnesį, o 16 proc.

Apsipirkimas internetu iš abejonių keliančių svetainių – visuomet rizikingas. Tuo įsitikino ir Natalie Tyson, už 22 svarus (25 eurus) tikėjosi nusipirkti ilgą ir puošnią suknelę. Deja, gautas siuntinys sukėlė tik juoko bangą. Nuotraukoje pavaizduoto drabužio neatitinkanti suknelė, pasak moters, atrodė tragiškai. Sukritusi, apsmukusi, be jokio dailaus pasiuvimo ir dar iš neaiškios medžiagos. Suknelė neturėjo žadėto tvirto korseto ar dailiai glundančių pūstų rankovių, ji nebuvo įliemenuota.

Kasdieną tūkstančiams žmonių susergant koronavirusu vyriausybės žvilgsnis vis labiau krypsta į prekybos vietas ir ten besigrūdančius pirkėjus. Vyriausybė jau reikalauja prekybininkus naikinti dalį akcijų ir išpardavimų. Tad ar prieš Kalėdas dar galėsime įsigyti prekių pigiau? Iki Kalėdų liko 3 savaitės. Prekybininkai iš kailio neriasi puošdami parduotuves ir viliodami pabėgti nuo koronaviruso sukaustytos Lietuvos nykumos perkant.

Seimas imasi netikromis akcijomis ir nuolaidomis pirkėjus viliojančių verslininkų. Esą prekybininkai sukuria nuolaidų iliuziją, kai dienai kitai gerokai kilstelėję kainas, vėliau jas sumažina ir skelbia apie išpardavimus. Tokius triukus jau yra pastebėję tiek pirkėjai, tiek ir valstybinės institucijos, tad siūloma tvarką griežtinti. Patys prekybininkai sako, kad nereikia ieškoti sąmokslo teorijų. Kainų pakėlimai prieš nuolaidas – žmogiškos klaidos.

Kiekviena moteris savo vestuvių dieną nori atrodyti nepakartojamai. Todėl prieš šventę išsimatuoja dešimtis suknelių, o paieškos trunka ir kelis mėnesius. Tačiau dėvėtų drabužių parduotuvėse apsipirkinėjanti Gabrielė savo svajonių suknelę nusipirko net nesimatavusi. Ji teigia nematanti tikslo išleisti krūvos pinigų drabužiui, kurį vilkės tik kartą gyvenime. Mergina vestuvinę suknelę už 6 eurus rado apsipirkinėdama dėvėtų drabužių parduotuvėje.

Mama iš Australijos pasidalino sumaniu būdu matuoti vaikų pėdos dydį, kad nereikėtų jų kartu vestis pirkti batų. Planuojama, kad vaikai nuo rugsėjo grįš į mokyklas. Nors reikės turėti omenyje daugelį naujų apribojimų, išlieka viena sena problema. Batai mokyklai.

Stiklą parduotuvėje užsisakęs ir jo pasiimti atvykęs vilnietis negalėjo atsiimti prekės – parduotuvės kasininkė jo pareikalavo asmens dokumento. Vyras stebisi, kodėl apmokant prekę parduotuvei prireikė jo asmens dokumento. Vilnietis Paulius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) su portalu tv3.lt pasidalino savo istorija, kai Vilniuje esančioje parduotuvėje „Depo“ buvo paprašytas pateikti asmens dokumentą, norėdamas atsiimti jau apmokėtą prekę.

Globos namuose dirbanti Kimberly pasidalijo nemaloniu incidentu. Ši pasakoja, kad užsuko į parduotuvę po darbo. Ji vis dar buvo apsirengusi darbo uniforma. Deja, sulaukė akibrokšto. Pirkėja ją sekiojo ir liepė išeiti, nes anot moters, globos namų darbuotoja skleidžia virusą. Nuėjusi į automobilį moteris neatlaikė: pravirko ir paaiškino, kad jos darbas ir taip yra be galo sunkus, tačiau nei vienam iš jos slaugomų senjorų nėra nustatytas virusas ir ji laisvai gali vaikščioti ten, kur nori.

Parduotuvėje dirbantis vaikinas liko šiek tiek nustebęs, kai išvydo moterį su apsaugine kauke, kuri prie nosies ir burnos ertmės buvo prakirpta. Jis sumanė viską užfiksuoti vaizdo kamera ir paklausti tiesiai šviesiai, kodėl moteris taip pasielgė. Ir tikrai ne veltui – internete įrašas tapo sensacija. Joe Samaan kiekvieną dieną dirbdamas susiduria su įvairiais pirkėjais, tačiau to matęs dar nebuvo. Paklausęs moters, kodėl ši prasikirpo savo kaukę, sulaukė itin paprasto atsakymo.

Pirkti internetu yra išties lengva ir patogu. Nepakylant nuo sofos per pusvalandį galite aplankyti ne vieną elektroninę parduotuvę, palyginti kainas ir įsigyti išskirtinių daiktų pigiau. Bene vienintelis tokio apsipirkimo trūkumas yra glaudžiai susijęs su didžiausiu privalumu – kai pirkti paprasta, dažnai pirkinių krepšelyje atsiduria daugiau prekių nei planavote.

Technologijos mūsų kasdieniame apsipirkinėjime tiek parduotuvėse, tiek internetu daro revoliuciją. Parduotuvių tinklai siekia dar labiau patobulinti, palengvinti patį apsipirkinėjimo procesą tam, kad pritrauktų dar daugiau pirkėjų, rašoma portale businessinsider.com. Laikas, reikalingas užsakymui įvykdyti, tapo trumpesnis nei bet kada anksčiau, nes parduotuvėse ir sandėliuose atsiranda vis daugiau robotų.

Koronaviruso išplitimo akivaizdoje Vyriausybė svarsto laikinai apriboti dalies vaistų, kaukių, respiratorių ar medicininių pirštinių išvežimą iš šalies. Taip pat sveikatos apsaugos ministerija saugantis koronoviruso užkrato savivaldybėms nurodė skelbti gripo epidemiją. Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija gyventojams ir toliau rekomenduoja nevykti į Šiaurės Italijos regionus, Kiniją, Pietų Korėją, o štai vykstant į kaimyninę Baltarusiją imtis atsargos priemonių.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, šiemet sausį siekė 955 mln. eurų (be PVM) – 5,5 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei 2019-ųjų sausio mėnesį. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 65,1 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 7,6 proc. didesnė nei pernai sausį, pranešė Statistikos departamentas.

Mėgstantiems apsipirkti internete valdžia primena, kad nuo rugsėjo Lietuvoje pradeda veikti naujosios vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kurios leis tarnyboms blokuoti nepatikimas internetines parduotuves. Kol vartotojų teisių apsauga aiškina, kad ši interneto cenzūra bus naudojama tik kraštutiniais atvejais, rinkos ir informacinių technologijų ekspertai bijo, kad sergėtojų taikinyje gali atsidurti lietuvių pamėgtos internetinės parduotuvės.

Nuo Naujųjų metų Lenkijoje dar labiau apribojamas parduotuvių darbas savaitgaliais – prekiauti bus leidžiama tik paskutinį mėnesio sekmadienį, išskyrus balandį ir gruodį. Nuo šių metų kovo Lenkijoje prekybos tinklams uždrausta prekiauti sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, išskyrus pirmą ir paskutinį mėnesio sekmadienius, o šeštadieniais prieš Velykas ir Kūčių dieną parduotuvės užsidaro po 14 val. Nuo 2019 m. sausio 1 d. apribojimai prekybininkams griežtėja dar labiau.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos per devynis šių metų mėnesius ten išleido 782 mln. eurų – 11,7 proc. daugiau nei 2017 metų sausio-rugsėjo mėnesiais. Skaičiuojama, kad po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai šiemet išleido 157,2 mln. eurų, arba 6,6 proc. daugiau nei per devynis 2017-ųjų mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Tikriausiai ne vienas vengia šventinio apsipirkinėjimo ir jei tik įmanoma renkasi apsipirkti internetinėse parduotuvėse, kuriose nereikia grūstis per minią žmonių ar laukti eilėse. Tačiau šis daugelio pamėgtas būdas gali būti pavojingas, perspėja specialistai. „Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el.

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo lapkričio 22 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų, taip pat ir su Lietuva. Tokių papildomų saugumo priemonių, galiosiančių iki gruodžio 16 d., Lenkija imsis dėl Katovicuose rengiamos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos 24-osios sesijos. Kontrolė bus vykdoma buvusių sausumos valstybės sienos perėjimo punktų vietose prie sienos su Vokietija, Čekija, Slovakija ir Lietuva.

Didesnių pirkinių kaip baldų, buitinės technikos, elektronikos prietaisų įsigijimas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Tačiau dauguma šių daiktų yra neatsiejami nuo komfortiškos ir patogios kasdienybės namuose, paprasto maisto gaminimo proceso, o elektronikos priemonės kaip kompiuteriai, mobilūs telefonai, planšetės, jau seniai yra tapusios neatsiejamomis prekėmis kiekvienoje šeimoje.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai Lietuvoje galima įsigyti prekybos tinklų „Lidl“ ir „Maxima“ parduotuvėse, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Mažiausiai liepą jis kainuoja Klaipėdoje, o brangiausiai – Vilniuje.

Milijardą eurų. Tiek Baltijos šalių gyventojai išleidžia kasmet apsipirkdami užsienyje. Įspūdingas pinigų sumas svečiose šalyse palieka ir lietuviai – tautiečiai nė nebando gintis, kad važiuoja į užsienį specialiai, leisti ten savo Lietuvoje uždirbtų pinigų. Pigių maisto produktų į kaimyninę Lenkiją tautiečiai traukia, kaip patys sako, kartą ar net keliskart per mėnesį.

Tarp Baltijos šalių gyventojų itin paplitęs pirkimas užsienyje, o išleidžiamos sumos pirkiniams užsienyje viršija milijardą eurų. Tokius pasienio prekybos mastus parodė Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas. Ekspertai vardina, kad tokius pirkimo mastus kaimyninėse valstybėse labiausiai lemia mažos pajamos ir skirtingos produktų kainos.

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, apsipirksime greičiau, o sutaupysime daugiau. Ekonominiai veiksniai tikrai turi įtakos kainų pokyčiams, tačiau ne vien tai lemia, kiek išleisime parduotuvėje. „Taisyklę, kad apsipirkimas prasideda namuose, žinome, ko gero, kiekvienas.

Lenkijoje sekmadienį įsigaliojo draudimas dirbti beveik visoms parduotuvėms: pirmą kartą sekmadienį nedirbo dideli prekybos centrai ir kitos parduotuvės. Tokie pokyčiai sukėlė įvairių reakcijų šalyje, kur daugelis mano, kad darbuotojai yra išnaudojami pagal liberalias ne vienerius metus galiojusias taisykles, ir nori, kad darbuotojai turėtų poilsio dieną. Tačiau nemažai lenkų taip pat mano, kad vartotojų laisvė yra vienas iš neliečiamų laisvosios rinkos eros privalumų ir piktinasi nauja tvarka.

Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis brangsta. O tai reiškia, kad už tuos pačius eurus lietuviai gali įsigyti vis mažiau zlotų, kas gali priversti dar kartą pasiskaičiuoti, ar tikrai kelionė į kaimyninių šalių parduotuves atsipirks.

Kauno teritorinės muitinės pareigūnai netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos sulaikė lengvąjį automobilį „Volvo“, slėptuvėse vežusį nelegalių baltarusiškų rūkalų už daugiau kaip 7 tūkst. eurų. Pirmadienio rytą mobiliosios grupės pareigūnai, patruliuodami kelyje Lazdijai-Akmeniai, ties Lietuvos-Lenkijos siena sustabdė patikrinti lengvąjį automobilį „Volvo“. Juo važiavo Vilniaus rajono gyventojos.

 Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad jeigu norite sulieknėti, turėtumėte liautis atidėlioti šį troškimą. Jau dabar, klausydami šį įrašą, imkitės laikytis mitybos įpročių. Pradėkite sąmoningai valgyti, daugiau kramtykite ir būtinai pagalvokite, ar iš vakaro prisivalgę, gerai jausitės kitą rytą. Pradėkite jau dabar ir per Naujuosius tikrai tilpsite į svajonių suknelę.  Daugiau gudrybių - vaizdo reportaže.

Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto. Tai lemia vartojimą.

Šiais laikais pirkimas internetu tampa vis labiau priimtinas. Tai išties puikus būdas greitai ir sutaupant laiko apsipirkti. Ne tik drabužių, bet ir elektronikos parduotuvės vietoj tiesioginių renkasi elektroninius pardavimo būdus. Jie kur kas patogesni ir reikalauja mažiau resursų. O ir žmonėms apsipirkinėjimas internetu yra kur kas priimtinesnis būdas – nereikia stovėti eilėse, stumdytis tarp žmonių, ieškoti, kur pastatyti automobilį. Tai pastebėję žmonės pradėjo sukčiauti.

 „Po pastarosios finansų krizės bankų reputacija trumpam buvo sušlubavusi, tačiau tai buvo metas, kai intensyviai pradėjo steigtis startuoliai, kuriantys naujas, vartotojams patogesnes elektronines paslaugas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų studijų programų vadovė, profesorė Gerda Žigienė. Pasak G. Žigienės, taip į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos („FinTech“) sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius.

Apie uždarymą paskelbęs prekybos centras “Prisma” neapsiribojo tik tokia naujiena. Pranešta, kad Lietuvą paliekantis tinklas parduotuvėse taikys didžiules nuolaidas, kad išsiparduotų prekes. Ir tokia informacija tikrai pritraukė minias lietuvių. Norėdami pasidžiaugti net 60 procentų siekiančiomis nuolaidomis, “Prisma” pirkėjai nesibodi stovėti ilgiausiose eilėse. Juos priviliojo ne tiek maistas, kiek elektronikos ir buitinės technikos prekės.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

Reguliariai apsipirkti į kaimyninę Lenkiją važiuoja apie 9 proc. Lietuvos gyventojų, rodo antradienį paskelbti apklausos rezultatai. Naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliktos apklausos metu gyventojų teirautasi, ar jie važiuoja apsipirkti į Lenkiją. 58,1 proc. pasirinko atsakymą „ne ir neplanuoju“. 11,4 proc. nurodė, kad į Lenkiją prekių yra važiavę kelis kartus, 7 proc. pasirinko atsakymą „1-2 kartus“. 8,7 proc. nurodė, kad į Lenkiją apsipirkti važiuoja reguliariai. 13,1 proc.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklas pristato naujieną – „MasterCard“ kreditinę mokėjimo kortelę susietą su tinklo lojalumo programa. „Kesko Senukai“ su partneriu „Mokilizingu“ vienoje kortelėje sujungė prekybos tinklo lojalumo programą ir galimybę pirkti išsimokėtinai be pabrangimo.

Vilniuje Savanorių prospekte esančioje „Rimi“ dingus elektrai klientai kurį laiką toliau ramiai galėjo vaikščioti po parduotuvę, iki kol buvo išlydėti į lauką. Nutikimas daug kam išspaudė šypseną, tačiau pirkėjai pastebėjo, kad ne visi elgėsi sąžiningai ir sugebėjo pasinaudoti susidariusia situacija. „Mačiau kaip keli žmonės gėrė šviežiai spaustas sultis. Sąmyšio nebuvo, visiems buvo labai smagu. Keliskart kažkas dužo“, – tv3.lt portalui pasakoja Simonas.

Lietuviai kur kas mažiau nei latviai ar estai yra linkę siųstis prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių – tai atskleidžia Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Kai bendrai Europoje žmonės kasmet vis aktyviau naudojasi ne vietinėmis elektroninėmis parduotuvėmis, Lietuvoje šie skaičiai auga itin vangiai: lyginant su 2013 m., pernai vos viena procentine dalimi daugiau šalies gyventojų siuntėsi prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių.

Nors prekybos centrų boikoto atgarsiai jau nutilo, pirkėjai iki šiol pastebi, kad nei naujo žaidėjo atėjimas į rinką, nei pats boikotas, kainų prekybos centruose nepakeitė. Alytiškė Laura Radzevičiūtė ilgą laiką apsipirkinėjusi turgeliuose pasidalijo savo patirtimi apsiperkant dviejuose prekybos centruose. „Liepos 6-ąją, - Valstybės dieną išgyvenau šoką, kurį turbūt patiria kiekvienas apsiperkantis didžiuose prekybos centruose, kai gauna čekį.

Nuo naujo pigaus prekybos tinklo starto Lietuvoje praėjo beveik savaitė. Tačiau prie parduotuvių vis dar rikiuojasi žmonių eilės. Vien dėl to, kad kai kurių prekių kainos čia mažesnės. Toks ažiotažas dėl pigesnių prekių kaip reikiant įaudrino visuomenę. Ypač turtingesnius - Vilniuje. Vieni rėžia, kad kelias valandas tarsi sovietmečiu kepti saulėje dėl pigesnių bananų gali tik nieko neveikiantys ir užsidirbti nesistengiantys žmonės. Esą laukti tokioje eilėje paprasčiausiai neoru.

Atžalų nekontroliuojamas naršymas internete Lietuvos tėvams gresia dideliu finansų ir įrenginiuose saugumų svarbių duomenų praradimu. Kaip prisipažino apklausos respondentai, beveik kas dešimtas vaikas šalino svarbius duomenis iš tėvams priklausiančio įrenginio be jų žinios. Taip pat tėvai gali gauti sąskaitą už atžalos internete įsigytus pirkinius. Su tuo per pastaruosius metus susidūrė 10 proc. Lietuvos tėvų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ragina nedramatizuoti lietuvių išvykų apsipirkti į kaimyninę Lenkiją. Lina Antanavičienė mano, jog pasienio prekyba vyksta daugelyje pasaulio šalių, o mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) reikia atsargiai, nes jo pajamos yra svarbios šalies biudžetui. „Nereikia dramatizuoti to, kas iš tikrųjų turbūt nėra drama. Tas apsipirkimas Lenkijoje, taip vadinama pasienio prekyba, kas vyksta pas mus, vyksta ir daugelyje pasaulio valstybių.

 D.Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad per metus vidutiniškai 18 dienų žmonės praleidžia parduotuvėse. Per visą gyvenimą taip susidaro net aštuoneri metai. Ir beveik pusė ten praleidžiamo laiko skiriama ne maloniam rinkimosi procesui, bet priešingai – laiką suryja stovėjimas eilėse prie kasų ar matavimosi kabinų, ieškojimas daikto ar prekės, kurios tuo metu parduotuvėje tiesiog nėra, arba laukimas, kol konsultantas jums atneš reikiamo dydžio ar spalvos prekę.