Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų rinka toliau traukiasi – pirmą šių metų pusmetį ji sumažėjo dar beveik procentu. Nuo 2007 m. legalių spiritinių gėrimų suvartojimas nukrito net 41 proc., o bendras legalaus alkoholio suvartojimas sumažėjo 22 procentais.
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) direktoriaus Romo Apulskio teigimu, šiuo metu dauguma didžiųjų Lietuvos alkoholinių gėrimų gamyklų dirba nuostolingai, tuo tarpu šešėlinė rinka klesti.
Legali rinka toliau traukiasi
Asociacijos skaičiavimais, kurie yra paremti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, palyginti su 2011 metų pirmu pusmečiu, šių metų sausį-birželį bendras legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas krito apie 0,7 procento. Alaus suvartojimas krito 3,4 procento, tuo tarpu vynų ir spiritinių gėrimų rinka stabilizavosi.
Vis dėl to alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių nuotaikos pesimistinės – augančios žaliavų kainos mažina uždarbį, todėl prognozuojamas gėrimų kainų augimas, o tai vėl neigiamai atsilieps legaliam vartojimui.
2012 m. pirmąjį pusmetį legalių, akcizais apmokestintų vynų ir sidrų buvo suvartota apie 32,2 mln. litrų, spiritinių gėrimų ir kokteilių – apie 14,7 mln. litrų, alaus – apie 149 mln. litrų. Pasak asociacijos vadovo, palaipsniui keičiasi vartojimo kultūra – žmonės vis dažniau renkasi aiškiau išreikštą skonį turinčius, subtilesnius produktus – pavyzdžiui degtinės vartotojai vis dažniau pasirenka ir trauktinę, brendį, viskį.
Šešėlinė rinka artėja prie pusės
Nuo 2007 m. 41 proc. nukritęs spiritinių gėrimų suvartojimas galimai „perėjo” į šešėlinę rinką, mano ekspertai. Pasak R. Apulskio Lietuvoje visuose rajonuose nesunkiai galima įsigyti naminės degtinės, pilstuko, geriama spirituota kosmetika – aviečių, persikų, citrinų ir kitų skonių – laisvai prienama kioskuose. Lengvai denatūruotas etilo alkoholis, pervadintas į ploviklį ar kosmetinį spiritą, gali būti įvežamas didžiuliais kiekiais be apribojimų.
„Statistikos departamento duomenys rodo, kad tokių skysčių įvežimas į Lietuvą auga jau keleri metai iš eilės, o mastai yra milžiniški. Tuo tarpu legaliai alkoholinių gėrimų pramonei Lietuvoje taikomi vieni didžiausių apribojimų Europos Sąjungoje, gėrimų kainos lyginant su pajamomis Lietuvoje yra didžiausios,“ – teigia Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos direktorius.
Apmokestino geriamąją kosmetiką
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neseniai laimėjo bylą prieš geriamosios kosmetikos platintoją, Lietuvoje prekiavusiu pigiu odekolonu, kurio 60 proc. alkoholio koncentracijos buteliuką už 3 litus galima įsigyti dažname kioske.
VMI laimėjus šią bylą, tiek pigūs odekolonai, tiek burnos skalavimo skysčiai, tiek kosmetiniai spiritai galimai bus apmokestinti akcizu, taikomu alkoholiniams gėrimams.
Romo Apulskio teigimu, natūralu, kad legalaus alkoholio gamintojai džiaugiasi VMI darbu kovoje su šešėliu. „Jei ir toliau bus matomi tokie rezultatai ir dedamos tokios pastangos kovojant su geriama kosmetika ir kitais nelegaliais alkoholio produktais, galbūt šešėlį pavyks sumažinti“, – sakė jis.
AGPĮA vertinimu, spiritinių gėrimų nelegali rinka per pastaruosius kelis metus augo kartais. Nuo 2007 m., kuomet ji siekė apie 10 proc., ji padidėjo tris-keturis kartus ir dabar siekia apie 30-40 procentų.
