Bendrovės pranešime sakoma, kad ilgiau kaip dešimtmetį naudojami A380 nuo 2021 metų nebebus tiekiami, nes Dubajuje įsikūrusi oro bendrovė „Emirates“ beveik ketvirtadaliu sumažino šio modelio lėktuvų užsakymą.
„Iš naujo įvertinusi savo veiklą ir atsižvelgusi į laimėjimus lėktuvų ir variklių technologijų srityje, „Emirates“ pateiktą A380 užsakymą sumažino nuo 162 iki 123 lėktuvų... Dėl šios priežasties ir nesant kitų oro bendrovių užsakymų „Airbus“ 2021 metais nutrauks A380 tiekimą“, – pridūrė įmonė.
Erdvūs laineriai, galintys skraidinti 500–850 keleivių, buvo sukurti pasikliovus drąsiomis, bet nepasiteisinusiomis prognozėmis, kad oro bendrovių keleivių srautai ateityje didės milijonais.
Sprendimas nutraukti A380 gamybą gali būti naudingas „Airbus“ amerikietiškajai varžovei „Boeing“. Europos įmonė tikėjosi, kad A380 išstums „Boeing 747“ ir sukels revoliuciją oro susisiekimo srityje.
Oro bendrovės neskubėjo pirkti šių brangių lėktuvų, kurie yra tokie dideli, kad oro uostams teko įsirengti naujus kilimo ir tūpimo takus bei pertvarkyti savo terminalus.
„Airbus" jau kelerius pastaruosius metus buvo priversta lėtinti A380 gamybą, o pernai sausį perspėjo, kad programa gali būti uždaryta, jeigu nebus gauta naujų užsakymų.
Praėjus kelioms dienoms po šio pareiškimo, laineriams milžinams, regis, buvo mestas gelbėjimosi ratas, nes buvo sudaryta nauja sutartis su "Emirates", bet praeitą mėnesį "Airbus" pripažino, kad oro bendrovė galbūt iš naujo svarsto savo užsakymą.
Ketvirtadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad per ateinančius dvejus metus "Emirates" gaus savo paskutiniuosius 14 lainerių A380. Vis dėlto "Airbus" pridūrė, kad šios avialinijos užsakė 70 mažesnių lėktuvų.
"Emirates" sprendimas reiškia, kad "Airbus" nebeturi "jokių reikšmingų A380 užsakymų, taigi, ir pagrindo tęsti gamybą, nepaisant pastaraisiais metais dėtų visų mūsų pardavimų skyriaus pastangų su kitomis oro bendrovėmis", "Airbus" pranešime cituojamas įmonės generalinis direktorius Tomas Endersas.
"Airbus" ketvirtadienį taip pat paskelbė 2018 metų veiklos rezultatus, kurie parodė, kad įmonės grynasis pelnas padidėjo 29 proc. iki 3 mlrd. eurų.
Bendrovė nurodė šiemet užsakovams perduosianti 880–890 naujų komercinių lėktuvų ir pridūrė investuosianti 436 mln. eurų į karinio transporto lėktuvo A400M programą.
Permaininga istorija
Liūdnoka "Airbus" superlainerių programos pabaiga gaivina prisiminimus apie viršgarsinių keleivinių lėktuvų "Concorde", gamintų "Airbus" pirmtakų Britanijoje ir Prancūzijoje, likimą. Šie technologinį proveržį 8-ame dešimtmetyje žadėję orlaiviai taip ir nesugebėjo įrodyti savo atsiperkamumo.
Abejonės dėl A380 ateities buvo reiškiamos nuo 10-o dešimtmečio, vos tik įmonė pradėjo kurti varžovo populiariajam "Boeing 747" viziją.
Konglomeratui, ilgą laiką laikytam tviskančiu europinės pramonės bendradarbiavimo pavyzdžiu, teko įveikti virtinę brangiai atsiėjusių kliūčių, kol 2007 metais įvyko pirmasis komercinis A380 skrydis bendrovės "Singapore Airlines" maršrutu.
Šį projektą temdė gamybos problemos ir lėšų pereikvojimas milijardais eurų, todėl 2006-aisiais finansiniais metais "Airbus" buvo priversta paskelbti, jog pirmąkart savo istorijoje patyrė nuostolių.
A380 projektą "Airbus" tęsė net ir paveikta 2007-ųjų pasaulinės finansų krizės, kai oro bendrovės iš naujo susimąstė, ar joms verta turėti didžiulių lėktuvų, nešančių pelną tik tuo atveju, jeigu laineriai skraido pilni keleivių.
"Boeing" laikėsi visiškai kitokios strategijos ir atmetė "Airbus" prielaidą, kad avialinijos pageidauja didžiulių lainerių, aptarnaujančių maršrutus tarp keleto tarptautinių susisiekimo centrų. JAV bendrovė susitelkė į vidutinio dydžio lėktuvą "Boeing 787 Dreamliner".
Šis spėjimas atsipirko: nuo 2011 metų, kai 787-ieji buvo pradėti naudoti, jų buvo užsakyta daugiau kaip 1,1 tūkst., o A380 – tik kiek daugiau nei 320.
Buvo kilę įtarimų, kad "Airbus" aukšto rango vadovai ir svarbūs akcininkai prieš pat viešą paskelbimą apie superlainerio gamybos problemas pardavė vienos konglomerato patronuojamosios įmonės akcijų, bet nė vienas iš jų nebuvo nuteistas.
Nors A380 programą buvo žadama iš naujo išjudinti, nebuvo išvengta naujų atidėliojimų, o virtinė saugumo incidentų sukėlė abejonių galimiems užsakovams, įskaitant tolimuosius skrydžius vykdančias Kinijos oro bendroves.
