Tinklapis Time.com sudarė dešimties istorinių įdomybių apie pinigus sąrašą.
Didžiausias banknotas
Matuojant pagal popierinės kupiūros dydį, didžiausias banknotas yra Filipinų vyriausybės 1998-aisiais sukurta 100 tūkst. pesų kupiūra. Ji išleista nepriklausomybės nuo Ispanijos šimtmečiui paminėti, ir pasiūlyta tik kolekcionieriams, kurie galėjo įsigyti tik po vieną kupiūrą už 180 tūkst. pesų (maždaug 3,7 tūkst. JAV dolerių).
Didžiausia svarų kupiūra
Didžiausias Anglijos banko išleistas banknotas – 1 mln. svarų sterlingų. Jis išleistas 1948 metais kaip laikina priemonė per pokario pertvarkymus. Banknotas buvo skirtas naudoti tik JAV vyriausybei, jo leidyba ir naudojimas nutrauktas po kelių mėnesių. Į privačias rankas pateko tik kelios kupiūros. 2008-aisiais paskelbtame aukcione vienas iš dviejų žinomų egzistuojant banknotų buvo parduotas už 120 tūkst. JAV dolerių.
Pirmasis bankomatas
1968 metai, AP nuotr.
Prietaisą, kuris laikomas pirmuoju bankomatu, sukūrė išradėjas Johnas Shepherdas-Barronas. Prietaisą jis pasiūlė Britanijos bankui „Barclays“, ir, šiam iš karto sutikus, pirmasis modelis buvo pastatytas Londone 1967-aisiais.
$ reikšmė
FSTOP/GETTY nuotr.
Niekas nežino tikros JAV dolerio ženklo $ kilmės, bet JAV Graviravimo ir spausdinimo biuras turi įtikimą spėjimą. Vyriausybės agentūra, atsakinga už dolerių kūrimą ir spausdinimą, teigia, jog dizainas, pradžioje naudotas žymėti Ispanijos ir Meksikos pesus, „P S“, pradėtas rašyti taip, kad S būdavo virš P. Simbolis plačiai naudotas iki 1875, kai pasirodė pirmieji popieriniai doleriai. Beje, ant JAV valiutos simbolis $ nenaudojamas.
Skirtingas „gyvenimo“ laikas
Alan Schein Photography / CORBIS nuotr.
Visi banknotai susidėvi. Kuo smulkesnė kupiūra, tuo dažniau ji yra naudojama, dėl to juo greičiau susidėvi. Vieno dolerio kupiūra „gyvuoja“ apie 21 mėnesį, o šimto gali tarnauti daugiau nei septynerius metus. Su laiku, atsižvelgiant į infliaciją, kupiūrų vertė gali mažėti, o tai yra pretekstas ją išleisti greičiau.
Kovotojai su pinigų padirbinėjimu
Po Pilietinio karo pinigų padirbinėjimas JAV tapo labai opi problema. Vyriausybė turėjo imtis veiksmų, kuomet maždaug trečdalis apyvartoje cirkuliuojančių banknotų buvo padirbti. 1865 metais tam kelią užkirsti buvo sukurtas specialus Iždo departamento padalinys. Ši agentūra gyvuoja iki šiol, ir yra gerai žinoma savo agentais su tamsiais kostiumais ir bauginančiais džipais – tai JAV slaptoji tarnyba, taip pat sauganti Prezidentą ir kitus svarbiausius politikus. Prezidentas Abraomas Linkolnas patvirtino slaptąją tarnybą 1865 metų balandžio 14 dieną (ironiška, kad tą dieną jis buvo nužudytas prie „Ford“ teatro); tarnybos misija saugoti prezidentą išplėsta iki visos dienos darbo po prezidento Williamo McKinley'io nužudymo 1901 metais. Agentūra, kurioje dirba 6500 asmenų, buvo perkelta į naujai įsteigtą Vidaus saugumo departamentą 2002 metais.
Karalienė Elizabeth – populiariausia
Andrew Brookes / CORBIS nuotr.
Nuo Australijos iki Trinidado ir Tobago, karalienės Elizabeth II portretas puošė 33 skirtingų šalių valiutas – daugiau, nei bet kokio kito asmens. Kanada britų monarchės įvaizdį panaudojo pirmoji 1935 metais, atspausdami 9 metų princesės portretą ant 20 dolerių kupiūros. Bėgant metant, 26 skirtingi Elizabeth portretai buvo panaudoti Jungtinėje Karalystėje, jos kolonijose ir kitose teritorijose – dauguma jų buvo sukurti būtent tuo tikslu, kad būtų naudojami ant banknotų. Vis dėlto, kelios šalys, pavyzdžiui Rodezija (dabartinė Zimbabvė), Malta ir Fidžis naudojo jau egzistuojančius portretus. Karalienė paprastai vaizduojama su karūna ir skeptru, tik Kanadoje ir Australijoje – su lygia suknele, ir perlais. Be to, daugelis šalių atnaujina savo valiutų dizainą, kad portretas labiau atitiktų realų karalienės amžių, o kitos palieka jį jaunos. Pavyzdžiui, kai 1980-aisiais Belizas atnaujino savo valiutą, buvo pasirinktas karalienės portretas, kuris vaizdavo Elizabeth tokią, kokia ji buvo dar prieš dvidešimtį metų.
Purvini pinigai
Moodboard / CORBIS nuotr.
Tyrimai rodo, jog ant didžiosios daugumos JAV dolerių kupiūrų yra kokaino pėdsakų. Taip pat ant maždaug 94 proc. popierinių pinigų randama įvairaus purvo ir ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, stafilokoką. Mikrobams ir bakterijoms popieriniai pinigai – tikras rojus: jos gali čia išgyventi iki 48 valandų, o gripo virusas – net iki 17 dienų.
Kai skaičius su 14 nulių – vis tiek mažas
Tam, kad susidorotų su hiperinfliacija, kuri pasiekė absurdišką 231 milijono procentų lygį, o duonos kepaliuko kainą išaugino iki 300 mlrd. Zimbabvės dolerių, šalies vyriausybė išleido 100 trilijonų banknotą. Tai daugiausiai – 14 – nulių turintis banknotas pasaulyje.
Pirmieji popieriniai pinigai
Keren Su / CORBIS nuotr.
Pirmuosius popierinius pinigus pradėta naudoti Kinijoje, Tangų dinastijos valdymo laikais (618 – 907 m. po Kr.). Šiuos pinigus naudojo apie 500 metų, kol šią praktiką XVII amžiuje perėmė ir Europa.
Šaltinis: Time.com
