„Palikite šią rinką, užtvindytą mūsų krauju, – kovo 16 d. kalboje JAV Kongrese pareikalavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Visos Amerikos kompanijos turi palikti Rusiją“. Tą patį jis pabrėžė ir Vokietijos bei Prancūzijos įstatymų leidėjams, primena politico.eu.
Tačiau daug Europos ir Amerikos įmonių vis dar veikia Rusijoje. Kol vieni jaučia tarptautinį pasmerkimą, kiti tvirtina, kad yra teisūs pasilikdami. Ar šios bendrovės kenkia ekonominio karo pastangoms ir silpnina sankcijas, skirtas spausti Maskvą nutraukti invaziją? Ar jie nusprendė sugriebti rublius, kad padidintų pelną, kad ir kiek tai kainuotų Ukrainos žmonėms? O gal yra moraliai pagrįstų ir finansiškai patogių priežasčių, kodėl Putino Rusijos boikotavimas būtų neteisingas?
Tai, kaip įmonės ir politiniai lyderiai atsakys į šiuos klausimus, greičiausiai nulems ilgalaikį ekonominį karo poveikį – Rusijai, Ukrainai ir visam pasauliui.
Jeilio universiteto duomenimis, nuo konflikto pradžios daugiau nei 400 Vakarų kompanijų nutraukė arba sustabdė savo veiklą Rusijoje. Kai kurios didžiausios pasaulio tarptautinės bendrovės buvo priverstos labai viešai, o kartais ir gėdingai, išeiti po to, kai iš pradžių nusprendė išlaikyti verslus Rusijoje.
Nyderlandų energetikos milžinė „Shell“ iš Rusijos įsigijo naftos su nuolaida ir sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Galiausiai bendrovė pripažino, kad klydo, atsiprašė ir paskelbė nutrauksianti naftos ir dujų pirkimą iš Rusijos. Panašiai, Prancūzijos naftos bendrovė „TotalEnergies“ neseniai paskelbė, kad palaipsniui uždaro parduotuvę Rusijoje, po to, kai jos ryšiai su Rusijos bendrovėmis sukėlė viešas diskusijas Prancūzijoje.
Pasak Billo Browderio, „Global Magnitsky Justice Campaign“ vadovo, Rusijoje vis dar veikiančios įmonės „turi kuo greičiau pasitraukti. Jei ne, jos turėtų būti boikotuojamos Vakaruose. Nepriimtina pelną laikyti svarbesniu už nacionalinį saugumą.“
Tačiau įmonėms, kurios daug investuoja Rusijoje, tai ne visada taip paprasta.
Kai kuriais atvejais įmonės teigia, kad turi likti, nes pasitraukimas padarytų didelę žalą nekaltiems Rusijos žmonėms. Pasak Philo Bloomerio, vadovaujančio NVO Verslo ir žmogaus teisių išteklių centrui, tai yra teisėta. „Verslo įmonės turėtų vengti Rusijos gyventojams padaryti didelės žalos, tokios kaip badas ar bet kas panašaus pobūdžio“, – sakė jis.
Kai kurios Vakarų žemės ūkio maisto pramonės įmonės naudojasi šiuo argumentu tam, kad kol kas liktų atviros Rusijoje. Vokietijos žemės ūkio chemijos įmonė BASF pareiškė, kad atnaujins prekių, „būtinų norint išvengti bado“, tiekimą. Tai apima sėklas, pesticidus ir trąšas.
Vokietijos chemijos pramonės milžinė „Bayer“ taip pat teigė, kad palaiko gyvybiškai svarbų verslą Rusijoje ir Baltarusijoje. Ji neleis „iš civilių gyventojų atimti būtiniausių sveikatos ir žemės ūkio produktų“, nes tai „tik padidins vykstančio karo žalą žmonėms“.
Pasak Anita Ramasastry, JT verslo ir žmogaus teisių darbo grupės narės, įmonės, kurios nutraukia veiklą Rusijoje, vis dar turi rūpintis savo darbuotojais ir gerbti jų teises. „Bendrovės dažnai priima tokius sprendimus greitai, – sakė ji. – Nepamąsčiusios apie žalą, kurią gali sukelti išeidamos“.
Danijos alaus milžinas „Carlsberg“ yra tarp tų, kurie bando pasielgti teisingai. Jis nusprendė nustoti prekiauti savo vardiniu alumi Rusijoje, tačiau Rusijos alaus daryklą „Baltika“ paliks „kaip atskirą verslą, kurio tikslas yra išlaikyti mūsų darbuotojus ir jų šeimas“. Prancūzų prekybos centrų tinklas „Auchan“ ir kosmetikos grupė „Yves Rocher“ teigia, kad jie turi likti Rusijoje dėl savo darbuotojų, tiekėjų ir klientų, nepaisant visuomenės paniekos.
Tačiau, pasak Antoine'o Madelino iš Tarptautinės žmogaus teisių federacijos nevyriausybinės organizacijos, teiginys, kad rūpinasi, neturi tapti dingstimi užsidirbti pinigų. „Šiuo metu nepakanka teigti, jog pasiliekate tam, kad apsaugotumėte savo darbuotojus ar vietinius gyventojus, – sakė A. Madelinas. – Turite pateikti viešų įrodymų, kad taikote tvirtas deramo patikrinimo priemones ir įrodyti, kad pasitraukimas padarytų daugiau žalos nei naudos.“
Iki šiol tik 9 procentai iš 208 apklaustųjų Rusijoje ir Ukrainoje veikiančių įmonių yra pateikę tokius viešus atsakymus apie deramus patikrinimus, susijusius su karu.
Karo nusikaltimai
Konfliktui užsitęsus, situacija sudėtingėja. Įmonės, pasiliksiančios Rusijoje ilgesniam laikui, turės atremti kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų ir visuomenės pasmerkimą.
Pavyzdžiui, ES naftos sektoriuje vis dar beveik netaikomos sankcijos, tačiau ši rinka lengvai gali būti kaltinama karo palaikymu. Rusija buvo perspėta, kad jai gali grėsti baudžiamasis persekiojimas už įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, o teisinė bendrininkavimo rizika gali apimti ir verslą.
Pasiliekama Rusijoje dar ir dėl praktinių sumetimų. Viena konkreti problema yra tai, kaip įmonės gali finansuoti savo veiklą Rusijoje dabar, kai šalies finansų sistema beveik atsieta nuo Vakarų. Užsienio verslui reikalingas Rusijos leidimas perleisti turtą į užsienį.
Transporto logistika taip pat tampa vis keblesnė – sumažinamas krovinių vežimas oro transportu ir kalbama apie Europos uostų uždarymą Rusijos laivams. Rusijos teisinė sistema dabar taip pat priešinasi užsienio verslui ir investuotojams.
„Teismai nėra nepriklausomi“, – sakė ES valdybos narių asociacijos „ecoDa“ pirmininkė Leena Linnainmaa. Užsienio įmonių, turinčių filialus Rusijoje, direktoriams gresia „net 10 metų laisvės atėmimo bausmė“, jei jie pažeis vietinius įstatymus.
Galų gale, kad ir kokios būtų moralinės dilemos, daugeliui įmonių verslo Rusijoje realybė gali pasirodyti per sunki.
