Vengrija šiuo metu derasi su kitomis Europos Sąjungos narėmis, siekiančiomis prastumti rusiškos naftos draudimą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
V. Orbanas, kuris pastaraisiais metais siekė glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, yra sakęs, kad neparems siūlomo draudimo, ir priežastimi nurodė savo šalies priklausomybę nuo rusiškos naftos.
Ragindamas ES gerbti šalių narių suverenitetą, V. Orbanas sakė, kad „auga kultūrinis susvetimėjimas tarp vakarinės Europos dalies ir Vengrijos“.
„Taip yra todėl, kad tikime Europos krikščioniškosios civilizacijos pamatais ir valstybe, kurių atsisako Briuselis“, – sakė jis 199 narių parlamentui, 133 balsais oficialiai perrinktas premjeru.
Prieš jo kandidatūrą balsavo 27 parlamentarai. Viena opozicinė partija išėjo iš salės protestuodama dėl to, ką laiko nevienodomis veikimo sąlygomis, ir pareiškusi, kad naujoji vyriausybė yra neteisėta.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį per tviterį pasveikino V. Orbaną su perrinkimu.
„ES susiduria su beprecedenčiais iššūkiais. Nekantrauju dirbti drauge, kad... galėtume kartu sėkmingai juos spręsti“, – parašė U. von der Leyen.
Savo kalboje V. Orbanas naujai išrinktiems deputatams pasakė, kad „ateinantis dešimtmetis bus pavojų, nežinios ir karo era“.
Be gresiančios ekonomikos recesijos, energijos krizės ir pandemijų grėsmės Europa taip pat turi kovoti su „atgimstančia savižudiška banga Vakarų pasaulyje“, sakė jis.
58 metų V. Orbano teigimu, „lyčių beprotybė“ ir „didžioji Europos populiacijos pakeitimo programa“ yra „savižudiški eksperimentai“. Tai priminė kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teoriją, esą baltieji europiečiai sąmoningai pakeičiami ne baltaisiais imigrantais.
Balandžio 3 dieną V. Orbano dešiniojo sparno partija „Fidesz“ ketvirtą kartą iš eilės nuo 2010-ųjų laimėjo dviejų trečdalių daugumą, vėl įgydama galimybę keisti konstituciją ir greitai priiminėti naujus įstatymus.
Vengrija, kuri jau tapo, pasak V. Orbano, „neliberalia valstybe“, nuolat konfliktuoja su Briuseliu dėl įstatymo viršenybės, migracijos, LGBTQ teisių ir daugybės kitų klausimų.
Kai kurie V. Orbano oponentai įtaria, kad jis nori išvesti Vengriją iš ES, ir kritikuoja jo santykius su V. Putinu.
„Mes suinteresuoti, kad ji ateinantį dešimtmetį liktų [nare]", – pirmadienį sakė V. Orbanas.