vengrija

Tik trečdalis Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų penktadienį dalyvaus strateginiame susitikime Budapešte. Kiti dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano bičiuliavimosi su Rusija boikotuoja Budapešto rengiamus susitikimus arba ieško kitų priežasčių nedalyvauti. Remiantis dpa atlikta ES valstybių narių apklausa, į dviejų dienų derybas Vengrijos sostinėje atvyks tik devyni finansų ministrai. Drauge su Vengrijos finansų ministru Mihály Varga susitikime dalyvaus dešimt ministrų.

Vengrija priešinasi Vakarų šalių tendencijai pasitraukti iš Sahelio regiono Afrikoje, kuriame Rusija stiprina savo pajėgas, ir planuoja siųsti karius į Čadą, kurio lyderis Mahamatas Idrissas Deby Itno atvyko į Budapeštą derybų. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savaitgalį susitiko su Deby Itno, o pirmadienį derybos tęsėsi, tačiau jokių detalių apie jas nebuvo paskelbta.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad Budapeštas yra už sparčią Europos Sąjungos plėtrą, ir apkaltino veidmainiavimu kai kuriuos Europos lyderius, kurie esą to nenori. Jis tai sakė penktadienį Kišiniove, praneša portalas „eurointegration“, remdamasis naujienų agentūra IPN.

Vengrijos kanceliarijos ministras Gergely‘is Gulyásas pagrasino Europos Sąjungai, sakydamas, kad į Briuselį atveš pabėgėlių ir migrantų. „Jei Briuselis nori tų migrantų, lai juos ir turi“, – ketvirtadienį kalbėdamas spaudos konferencijos Budapešte pasakė G. Gulyásas, kuris yra artimas dešiniojo populisto ministro pirmininko Viktoro Orbáno sąjungininkas.

Vengrijoje įsigaliojo naujas vyriausybės nutarimas, sugriežtinantis reikalavimus pabėgėliams iš Ukrainos. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė BBC. Pagal naująją tvarką, teisę į valstybės paramą, kuri apima nemokamą būstą ir bazinę mėnesinę išmoką, turės tik tie ukrainiečiai, kurių paskutinis oficialus adresas Ukrainoje buvo tiesiogiai karo veiksmų paveiktoje teritorijoje. „Naujasis reglamentas apriboja valstybės paramą ukrainiečiams.

Pirmadienį baigėsi Europos Komisijos nustatytas terminas, per kurį Vengrija turėjo atsakyti į klausimus apie priežastis, dėl kurių buvo sušvelnintos atvykimo sąlygos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Apie tai pranešė „Euractiv“. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson savo kolegai Vengrijoje Sandorui Pinteriui buvo išsiuntusi laišką, kuriame prašė paaiškinti šalies imigracijos politikos pokyčius.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó sekmadienį pareiškė, kad specialiosios darbininkų iš Rusijos ir Baltarusijos atvykimui Budapešto taikomos taisyklės jokios rizikos Europos Sąjungai nekelia.

Europos Parlamente siūloma stabdyti Vengrijos narystę Šengeno zonoje po to, kai Budapeštas nusprendė įsileisti Rusijos ir Baltarusijos piliečius į savo teritoriją. Laišką su reikalavimu pasirašė 70 europarlamentarų grupė, rašoma „Politico“. „Mes siūlome Europos Komisijai priimti skubius sprendimus dėl sankcijų Vengrijai, nes ji gali įgalinti spragą ir potencialiai sukurti grėsmę bendrai veikiančiai Šengeno zonai ir jos vaidmeniui, kaip saugiai erdvei piliečiams“, – rašoma dokumente.

Europos Sąjunga (ES) pareikalavo, kad Vengrija atsakytų į būgštavimus, jog Budapešto sprendimas sušvelninti vizų režimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams didina šnipinėjimo pavojų bloke. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – vienintelis ES lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po Rusijos 2022 m. pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, – anksčiau šį mėnesį pasirašė įsaką dėl supaprastinto vizų išdavimo piliečiams iš aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją.

Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto šmeižto kampanija pavadino Baltijos šalių kritiką dėl Vengrijos sprendimo palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

 Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pirmadienį apkaltino savo Lenkijos kolegą meluojant dėl Vengrijos izoliacijos ir taip dar labiau padidino įtampą tarp Varšuvos ir Budapešto.  Tarp Lenkijos ir Vengrijos pastaruoju metu kilo diplomatinis konfliktas, kuris atskleidė didelę įtampą Europoje dėl to, kaip elgtis su Rusija, tęsiančia plataus masto karą Ukrainoje.

Vengrijai supaprastinus sąlygas į šalį atvykti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašant įvertinti Budapešto žingsnį dėl grėsmių Šengeno erdvei. Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pažymi – Vengrijos sprendimas palengvina priešiškų valstybių veikimą Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu, todėl tai reikalauja atsako Bendrijos lygiu.

Tarp Lenkijos ir Vengrijos kilo diplomatinis konfliktas, kuris atskleidė didelę įtampą Europoje dėl to, kaip elgtis su Rusija, tęsiančiai plataus masto karą Ukrainoje. Lenkija, kaip ir Vokietija, Prancūzija bei dauguma kitų Europos valstybių, yra tvirta Ukrainos sąjungininkė, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tebepalaiko šiltus santykius su Kremliumi. Lenkijos vyriausybė atvirai kritikavo Vengriją dėl jos pozicijos.

Anksčiau šiais metais Vengrija pasiskolino iš Kinijos bankų milijardą eurų, ketvirtadienį pranešė šalies skolų valdymo agentūra. Europos Sąjungos (ES) narė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto antradienį pareiškė, kad Budapeštas ir toliau blokuos 6,5 mlrd. eurų išmokėjimą iš Europos taikos priemonės (EPF) karinei pagalbai Ukrainai, kol Kyjivas neleis tranzitu gabenti Rusijos energetikos milžinės „Lukoil“ naftos.  „Kol Ukraina neišspręs šio klausimo, visi gali pamiršti apie 6,5 mlrd. eurų kompensaciją už ginklų perdavimą pagal Europos taikos priemonę“, – naujienų kanalui ATV sakė P. Szijjarto.

Europos Komisijos vertinime, paskelbtame ketvirtadienį, teigiama, kad Vengrija gerokai prasilenkia su Europos Sąjungos demokratijos standartais, ypač kovos su korupcija, kyšininkavimu, politinio finansavimo, interesų konfliktų ir žiniasklaidos nepriklausomumo srityse. Budapeštas dažnai konfliktuoja su Briuseliu dėl teisinės valstybės ir žmogaus teisių klausimų, o ši ataskaita dar labiau pagilins nesutarimus.

Vengrijos centrinis bankas antradienį bazinę palūkanų normą sumažino dar ketvirčiu procentinio punkto iki 6,75 procento. Sprendimas atitiko lūkesčius rinkoje, ir tai buvo dešimtas jų mažinimas nuo pinigų politikos švelninimo pradžios pernai spalį ir septintas šiais metais, atliekamas kas mėnesį, nurodo „Trading Economics“. Tiek pat apkarpytos ir paskolų su užstatu palūkanų bei vienos nakties depozitų palūkanų normos – iki atitinkamai 7,75 proc. ir 5,75 procento.

Lenkija pasiūlė rugpjūčio pabaigoje Lvive surengti Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdį, tačiau šį pusmetį ES pirmininkaujanti Vengrija pasiūlymą atmetė. Tai po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Radoslawas Sikorskis, pranešė Wnp.pl.

Pasipriešinus Vengrijai, ES šalims nepavyko priimti bendro pareiškimo dėl Izraelio parlamento rezoliucijos, kurioje atmetamas Palestinos valstybės sukūrimas. Aukštas ES pareigūnas Briuselyje sakė, kad dėl to buvo paskelbtas tik ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio pareiškimas. Jame teigiama, kad ES apgailestauja dėl ketvirtadienį Kneseto priimtos rezoliucijos.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Baltijos šalys demonstruoja blogą skonį atsisakydamos aukštu lygiu dalyvauti artėjančiuose susitikimuose jo šalyje, susijusiuose su Budapešto pirmininkavimu Europos Sąjungai. „Manau, kad jie turi blogą skonį, nes būti Vengrijoje yra smagu ir džiugu, – trečiadienį interviu valstybinei rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė P. Szijjarto.

Rusijos nafta nustojo tekėti „Družba“ naftotiekiu per Ukrainą į Vengriją, Kyjivui sugriežtinus sankcijos Rusijos kompanijoms, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Ukrainoje susiklostė tokia teisinė padėtis, kad „Lukoil“ nebetiekia naftos Vengrijai“, – pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto po susitikimo su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu Niujorke Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio kuluaruose.

Vis labiau susierzinęs dėl Vengrijos trukdymo vykdyti ES užsienio politiką, Briuselis svarsto galimybę žengti beprecedentį žingsnį ir boikotuoti kitą mėnesį Vengrijoje rengiamą užsienio reikalų ministrų susitikimą. „Politico“ pirmadienį pranešė, kad ES užsienio reikalų ministrai ketina ignoruoti Vengriją ir rugpjūčio mėnesį surengti atskirą susitikimą, užuot vykę į Budapeštą, kur numatytas ministro pirmininko Viktoro Orbano organizuojamas renginys.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Vengrija per 12 pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienų pridarė „daug žalos“. Atstovas Berlyne pavadino Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vizitus Maskvoje ir Pekine „individualiomis vengrų pastangomis, kurias stebime su didele nuostaba ir skepsiu“. Jis sakė, kad V. Orbánas neatstovavo ES.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano asmeninė diplomatinė iniciatyva Ukrainos atžvilgiu kelia susierzinimą partnerėms iš ES, o Briuselis tokius jo veiksmus vadina „kenkėjišku tvarkos drumstimu“. Šalių pyktį dar labiau kursto tai, kad Vengrija ką tik rotacijos tvarka perėmė ES pirmininkavimą, o praėjusią savaitę įvykęs dvišalis V. Orbano vizitas Rusijoje buvo jo paties ir prezidento Vladimiro Putino klaidingai nušviestas kaip surengtas po Europos Sąjungos vėliava.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį  pareiškė, kad po neseniai įvykusių vizitų Maskvoje ir Kyjive atvyko į Pekiną su „Taikos misija 3.0“. V. Orbaną oro uoste pasitiko Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying, kaip matyti iš nuotraukos, kurią vengrų lyderis paskelbė socialiniame tinkle „X“.  Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį Pekine susitiko su V. Orbanu, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Vengrija atšaukė suplanuotą užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto  ir Vokietijos diplomatijos vadovės Annalenos Baerbock susitikimą, penktadienio vakarą pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija (URM). Anksčiau buvo planuota, kad A. Baerbock pirmadienį vyks į Budapeštą. Vokietijos URM informavo, kad vizitas buvo nukeltas, ir pridūrė, jog dėl to apgailestauja.

Pirmadienį Vengrija pradeda pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) ir žada būti „sąžininga brokerė“, nepaisant tvyrančio susirūpinimo dėl šios šalies autoritarinės ir Rusijai palankios vyriausybės. Nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, nuo 2010 m.vadovaujantis Vidurio Europos šaliai ir siekiantis paversti ją „neliberalia demokratija“, dažnai konfliktuoja su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių.

Šių metų pradžioje Vengrija pateikė Ukrainai reikalavimus, kad Kyjivas, be kitų dalykų, pripažintų visą Užkarpatės teritoriją „tradiciškai vengriška“, ketvirtadienį pranešė naujienų svetainė „Ukrainska Pravda“.  Skelbiama, kad sausio pabaigoje šiuos reikalavimus Ukrainai perdavė Užkarpatėje apsilankęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Europos futbolo čempionate užfiksuota kraupi situacija. Škotijos ir Vengrijos mače viename iš epizodų susidūrė futbolininkai. Incidentas įvyko 69-ąją mačo minutę, kai Škotijos rinktinės vartininkas Angusas Gunnas susidūrė su vengru Barnabu Varga. Į aikštę iš karto buvo iškviesti medikai ir vengrui buvo teikiama skubi medicininė pagalba. Atrodė, kad jis yra praradęs sąmonę ir nereaguoja į aplinką.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte antradienį po derybų su kolega iš Vengrijos Viktoru Orbanu pareiškė, kad atsargiai, bet optimistiškai tikisi, jog jam pavyks įveikti Budapešto pasipriešinimą ir tapti naujuoju NATO vadovu.  Užsitikrinęs pagrindinių valstybių paramą, M. Rutte šiuo metu yra pagrindinis favoritas užimti NATO generalinio sekretoriaus postą.  Tačiau jam sunkiai sekasi įtikinti V. Orbaną dėl savo kandidatūros.

Europos Teisingumo Teismas nurodė Vengrijai sumokėti 200 mln. eurų baudą ir dar po 1 mln. eurų per dieną už tai, kad ji nevykdo ankstesnių sprendimų pakeisti savo prieglobsčio politiką. Nurodymas priimtas po ankstesnio 2020 metų gruodžio mėnesio teismo sprendimo dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procedūrų.

Vengrija sulaikė 32 Ukrainos piliečius, sunkvežimiu pabėgusius per sieną, pirmadienį pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba. Pirmadienį Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka naujienų svetainei „Ukrainska Pravda“ sakė, kad kaimyninė šalis pranešė aptikusi transporto priemonę ir sulaikiusi 32 Ukrainos piliečius.

Sankt Peterburge viešintis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį patvirtino, kad dalyvaus šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. P. Szijjarto anksčiau išreiškė abejonių dėl dalyvavimo pasauliniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį nepakviesta Rusija.

Vengrijos sostinėje šeštadienį susirinko dešimčių tūkstančių žmonių minia, kad pademonstruotų, jog palaiko ministrą pirmininką Viktorą Orbaną likus savaitei iki Europos Parlamento rinkimų, kuriuos jis yra pavadinęs egzistenciniu lūžiu tarp taikos Europoje ir pasaulinio karo.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį apkaltino NATO, kad jo šalis „įtraukiama“ į karą Ukrainoje, ir tai palygino su Adolfo Hitlerio spaudimu, privertusiu Vengriją įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą. V. Orbanas užsitraukė griežtą Vakarų šalių kritiką, atsisakęs siųsti ginklus Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ir vietoj to pasisakantis už taikos derybas su Maskva.

 Europos Sąjungos šalių pareigūnai pirmadienį išsakė priekaištų Vengrijai, Budapeštui pagrasinus sustabdyti kelių milijardų eurų skyrimą Ukrainai apginkluoti.  Vengrija, vienintelė ES valstybė, kuri po Rusijos invazijos į Ukrainą palaiko ryšius su Kremliumi, nuo plataus masto karo pradžios ne kartą blokavo Bendrijos iniciatyvas dėl pagalbos Kyjivui ar sankcijų Maskvai.

Briuselio pareigūnai primygtinai reikalauja, kad oficialios derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą būtų pradėtos jau šį birželį, skelbia „Politico“, remdamasis pokalbiais su penkiais diplomatais. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję diplomatai pranešė, kad šiuo metu intensyviai dirbama siekiant įtikinti Vengrijos vyriausybę sutikti pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES.

Vengrija skatina kitas Europos Sąjungos nares priimti įstatymus, panašius į itin ginčijamą Sakartvelo teisės aktą dėl „užsienio įtakos“, penktadienį pareiškė aukšto rango vengrų pareigūnas. Minėtojo įstatymo priėmimas Sakartvele sukėlė precedento neturinčius protestus ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo, taip pat ir iš ES. Tačiau Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano politikos direktorius pranešime socialiniame tinkle „X“ išreiškė pritarimą šiam teisės aktui.

Beprecedentės Europos Sąjungos (ES) pastangos nubausti pelningą Rusijos gamtinių dujų sektorių jau susiduria su Vengrijos pasipriešinimu, praneša leidinys „Politico“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais. Per pirmuosius ES ambasadorių pokalbius Budapeštas išreiškė abejones dėl naujojo pasiūlymo, nesiimdamas tiesiogiai prieštarauti priemonei, tačiau aiškiai išreikšdamas savo atsargumą.

Vengrijos sostinėje Budapešte buvo užpultas 48 metų Ukrainos pilietis. Jis patyrė durtinių žaizdų, kurios buvo nesuderinamos su gyvybe. Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Budapešto vyriausiosios policijos valdybos spaudos tarnyba. Pasak Vengrijos pareigūnų, tarp 44 metų „kazacho išvaizdos“ vyro ir 48 metų ukrainiečio kilo kivirčas ir muštynės. Vėliau pirmasis griebėsi peilio. Ukrainos pilietis nuo žaizdų mirė vietoje. Policija jau iškėlė baudžiamąją bylą dėl nužudymo.

Vengrija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 1,1 proc. didesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu gruodžiu) BVP, įvertinus sezoniškumą, padidėjo 0,8 procento. Augimas užfiksuotas po per paskutinius tris metų mėnesius užfiksuoto nulinio BVP pokyčio tiek per metų ketvirtį, tiek ir per metus.

Vengrijos sostinėje – didžiausias protestas prieš Orbano valdžią per kelerius metus. Dešimtys tūkstančių vengrų sureagavo į Orbanui iššūkį metančio jauno opozicionieriaus kvietimą išeiti į gatves. Jis žada ne tik kurti partiją, bet ir išstumti Orbaną iš valdžios. Budapešto gatvėmis žygiuoja dešimtys tūkstančių dabartine premjero Viktoro Orbano valdžia nepatenkintų vengrų. Nešini šalies vėliavomis, vengrai skanduoja šūkius „Mes nebijome!“ ir ragina V. Orbaną atsistatydinti.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį dalyvavo mitinge Budapešte, reikšdami paramą premjero Viktoro Orbano kritikui, išdėsčiusiam planus mesti iššūkį nacionalistų lyderiui. Protestą prieš V. Orbano vyriausybę sušaukė teisininkas ir buvęs vyriausybės „saviškis“ Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras), Vengrijos politiką purtantis po skandalo dėl malonės asmeniui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla. Jis yra buvusios teisingumo ministrės Judit Vargos buvęs vyras.

Antradienį Vengrijos vyriausybė atmetė JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas „siekia diktatūros“, ir dėl šio pasisakymo iškvietė JAV ambasadorių. Dviejų NATO sąjungininkių santykiai pastaraisiais metais šalti, Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą kritikavo Vengriją už glaudžius santykius su Rusija, už sprendimo priimti Švediją į NATO vilkinimą ir dėl demokratijos trūkumo.

Vengrijos vyriausybė patvirtino anksčiau pasirodžiusius neoficialius pranešimus, kad šalies Vidaus reikalų ministerija sudarė su Kinijos policija bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomas ir bendras patruliavimas Vengrijos miestuose.

Vengrijos prezidentas antradienį pasirašė įstatymą dėl Švedijos paraiškos įstoti į NATO  ir tai yra paskutinis techninis Budapešto žingsnis prieš šiai Šiaurės Europos šaliai tampant 32-ąja aljanso nare. Vengrijos parlamentas vasario 26 ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, panaikindamas paskutinę kliūtį Stokholmo kelyje į Aljansą.

Naujasis Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas antradienį pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Švedijos narystę NATO. Vengrijos parlamento vasario 26 d. priimto įstatymo projekto pasirašymas užbaigė Švedijos narystės ratifikavimo procesą, nes Vengrija yra paskutinė ratifikavusi šalis. NATO taisyklės reikalauja, kad visos NATO narės oficialiai praneštų Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad ratifikavo Švedijos priėmimo protokolus.

Slovakijos ir Vengrijos ministrų susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Lietuvos premjerė vadina apgailėtinu pasirinkimu. „Dėl susitikimo su ponu Lavrovu... Sakyčiau, kad tai apgailėtinas pasirinkimas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė Ingrida Šimonytė.

Dauguma švedų mano, kad jų šalis „per daug paaukojo“, kad taptų NATO nare, tačiau sutinka, kad Švedijos saugumas bus sustiprintas, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai. Švedija artimiausiomis dienomis taps 32-ąja karinio aljanso nare po to, kai pirmadienį jos paraišką ratifikavo ilgiausiai priėmimo procesą vilkinusi Vengrija.