Paryžiuje įsikūrusi organizacija, kuri jau 23 metus stebi spaudos laisvę, teigė, kad jos pagrindinis pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas pasiekė žemiausią lygį per visą stebėjimų istoriją.
Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukrito viena pozicija žemiau – iš 13 į 14 vietą.
„Pirmą kartą per visą indekso istoriją žurnalistinės veiklos sąlygos yra prastos pusėje pasaulio šalių ir patenkinamos mažiau nei kas ketvirtoje“, – teigiama kasmetinėje ataskaitoje.
RSF redakcijos direktorė Anne Bocande pabrėžė, kad ekonominis spaudimas kenkia faktais pagrįstai žurnalistikai, o daugelis nepriklausomų leidinių turi užsidaryti dėl finansavimo sunkumų.
Nors išlaidos interneto reklamai vis dar augo, vis didesnę jos dalį perima interneto milžinės „Facebook“, „Google“ ir „Amazon“.
„Kai žurnalistai skursta, jie nebeturi priemonių pasipriešinti spaudos priešams – dezinformacijos ir propagandos stovyklai“, – pareiškime sakė A. Bocande.
„Autoritarinės valdžios tendencijos“
RSF pabrėžė, kad D. Trumpas pablogino ir taip sunkias sąlygas, nutraukdamas JAV finansinę paramą valstybės remiamiems transliuotojams, tokiems kaip „Amerikos balsas“ (Voice of America, VOA), ir „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), taip pat JAV paramą užsienio vystymosi programoms, kuriomis remtos žiniasklaidos priemonės užsienyje.
2024-aisiais nukritusi 11 vietų, 2025-ųjų pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse JAV nukrito dar dviem vietomis – į 57 vietą ir dabar viena vieta atsilieka nuo anksčiau karo niokotos Siera Leonės Vakarų Afrikoje.
Indekse, apskaičiuojamame pagal smurtinių incidentų, kuriuose nukentėjo žurnalistai, skaičių ir kitus ekspertų surinktus duomenis, jau devintus metus iš eilės pirmauja naftos turtinga Norvegija.
Estija, kuri pernai buvo šeštoje sąrašo vietoje, šiemet pakilo į antrą. Nyderlandai – treti.
Latvija pernai užėmė 12 vietą , o šiemet yra 15-oje.
„Jungtinėse Valstijose antroji Donaldo Trumpo prezidentavimo kadencija sukėlė nerimą keliantį spaudos laisvės nuosmukį, o tai rodo autoritarines valdžios tendencijas, – teigė RSF. – Jo administracija institucijas pavertė ginklu, sumažino paramą nepriklausomai žiniasklaidai ir nustūmė žurnalistus į šalį.“
RSF teigė, kad didelėje Jungtinių Valstijų dalyje susidarė „naujienų dykumos“.
Trečiadienį D. Trumpas paskelbė, kad svarsto galimybę imtis teisinių veiksmų prieš laikraštį „The New York Times“; tai naujausias jo išpuolis prieš žiniasklaidos priemones.
Jis taip pat padavė į teismą medijų grupę „Paramount“ dėl pernai kanale CBS parodyto interviu su jo varžove demokrate Kamala Harris.
D. Trumpas tvirtina, kad šis interviu buvo paredaguotas, kad neparodytų nenusisekusio K. Harris atsakymo į vieną klausimą, nors daugelis teisės analitikų mano, kad byla yra nepagrįsta ir greičiausiai bus atmesta arba pralaimėta dėl konstitucinės spaudos laisvės apsaugos.
Žiniasklaidos priežiūros organizacija „The Committee to Protect Journalists“ (CPJ) trečiadienį taip pat įspėjo, kad spaudos laisvė Jungtinėse Valstijose mažėja, ir paragino naujienų redakcijas vieningai kovoti su „augančia grasinimų banga“.
Kitos šalys, kuriose per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo žiniasklaidos laisvė, yra Argentina (indekse nukrito 21 vieta į 87-ąją), valdoma dešiniųjų pažiūrų D. Trumpo sąjungininko Javiero Milei, ir Tunisas (nukrito 11 vietų į 129-ąją).
RSF taip pat pabrėžė palestiniečių žurnalistų, siekiančių nušviesti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, sunkią padėtį.
„Izraelio kariuomenė Gazos (Ruože) sunaikino redakcijas, nužudė beveik 200 žurnalistų ir daugiau kaip 18 mėnesių vykdo visišką Ruožo blokadą“, – sakoma pranešime.
Pats Izraelis tuo tarpu nukrito dar 11 pozicijų į 112 vietą ir, anot RSF, „toliau vykdo represijas prieš savo naujienų žiniasklaidą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
