Naujasis mokslininkų tyrimas rodo, kad nesiėmus itin griežtų oro užterštumo apribojimų, klimato kaita nulems karščio bangas, kurios pavers šią milijonų žmonių apgyvendintą zoną faktiškai netinkama gyvybei jau 2070-aisiais.
Nustatyta, kad Kinijos šiaurinė lyguma, įskaitant sostinę Pekiną, rizikuoja atsidurti sunkioje situacijoje. Maža to, grėsmė regionui kyla jau vien dėl 400 milijonų regione žemės ūkyje dirbančių žmonių, kuriems klimato kaita gali smogti itin skaudžiai.
CNN cituojamame tyrime teigiama, kad karštis ir drėgmė gali sukurti tokias sąlygas, kurios nužudytų net ir sveiką žmogų vos per šešias valandas.
„Ši vieta ateityje pasižymės savo mirtinomis karščio bangomis“, – pareiškė MIT hidrologijos ir klimato kaitos profesorius Elfatihas Eltahiras, kuris pažymėjo, kad šiuo metu būtent Kinija ir yra didžiausia taršalų, keliančių grėsmę jų pačių populiacijai, skleidėja.
Poveikis klimato kaitai
Mokslininkų projekcijos yra paremtos tyrimais, kuriais nustatyta, kad žmogus negali išgyventi pasiekus tam tikrą temperatūros ir drėgmės lygį.
MIT tyrimas parodė, kad mirtinų karščio bangų rizika ženkliai išaugo dėl intensyvios irigacijos šiame santykinai sausame, tačiau itin derlingame rajone. Naujasis tyrimas parodė, kad nesumažinus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mirtinas drėgmės ir karščio santykio efektas bus pasiektas jau 2070-2100 metais.
Šiame regione nuolat augančios vidutinės temperatūros grėsmę padidina ir plataus masto drėkinimų sistemų naudojimas, kurios didina drėgmės kiekį. „Irigacija sustiprina klimato kaitos poveikį“, – pareiškė E. Eltahiras, pridūręs, kad ekstremalių karščio bangų skaičius regione auga paskutinius 50 metų.
Tyrimo autoriai tikina, kad dabartinio verslo sąlygomis šio šimtmečio pabaigoje vietos ūkininkai lauke dirbti be kondicionavimo sistemos jau nebegalės.
