Tuo metu Kremliaus kritikai teigia, kad balsavimas buvo suklastotas.
Per trečiadienį pasibaigusį plebiscitą 77,92 proc. dalyvių išreiškė palaikymą konstitucijos reformai, o 21,27 proc. balsavo prieš pagrindinio įstatymo pakeitimus, sakoma Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pranešime. Pasak pareigūnų, balsavusiųjų aktyvumas buvo 64,99 procento.
Paskelbti rezultatai rodo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą V. Putinu per pastaruosius dešimt metų. Per 2018-aisiais vykusius prezidento rinkimus V. Putinas buvo perrinktas gavęs 76,7 proc. balsų, o 2012 metais jį palaikė 63,6 proc rinkėjų.
Tačiau Kremliaus kritikai sakė, kad patys skaičiai rodo, jog balsavimas buvo suklastotas, nes šalyje juntamas didelis nusivylimas vyriausybe dėl prastėjančios gyvenimo kokybės ir atsako į koronaviruso pandemiją.
„Rusijoje pasiektas balsų klastojimo rekordas“, – ketvirtadienį per feisbuką parašė iškilus opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas.
„Paskelbti rezultatai niekaip nesusiję su žmonių nuomone“, – pridūrė jis.
Nepriklausomo sociologinių tyrimų instituto „Levada Centr“ gegužę atlikta apklausa rodė, kad V. Putiną remia 59 proc. respondentų. Šis rodiklis buvo prasčiausias per du dešimtmečius.
Savaitę trukusį plebiscitą temdė pranešimai apie spaudimą rinkėjams ir kitus pažeidimus. Nepriklausomi stebėtojai kritikavo balsavimo procedūrą kaip itin neskaidrią ir pabrėžė, kad nėra užtikrinama nepriklausoma priežiūra.
Rusijoje pirmąkart balsavimas buvo rengiamas ištisas septynias dienas, siekiant užtikrinti didesnį aktyvumą ir išvengti gausaus balsuotojų susitelkimo tęsiantis koronaviruso pandemijai. Kremliaus kritikai teigia, kad tai sudarė papildomų galimybių manipuliuoti rezultatais, nes naktimis balsadėžės būdavo paliekamos be priežiūros.
Stebėtojai taip pat atkreipė dėmesį į valstybės įstaigų ir privačių darbdavių vadovybės spaudimą jų darbuotojams, kad šie eitų balsuoti. Be to, stebėtojai susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis dėl suvaržymų, įvestų dėl COVID-19 epodemijos, taip pat reiškė abejones dėl išankstinio balsavimo teisinio statuso.
