Tuo metu Kremliaus kritikai teigia, kad balsavimas buvo suklastotas.
Per trečiadienį pasibaigusį plebiscitą 77,92 proc. dalyvių išreiškė palaikymą konstitucijos reformai, o 21,27 proc. balsavo prieš pagrindinio įstatymo pakeitimus, sakoma Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pranešime. Pasak pareigūnų, balsavusiųjų aktyvumas buvo 64,99 procento.
Paskelbti rezultatai rodo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą V. Putinu per pastaruosius dešimt metų. Per 2018-aisiais vykusius prezidento rinkimus V. Putinas buvo perrinktas gavęs 76,7 proc. balsų, o 2012 metais jį palaikė 63,6 proc rinkėjų.
Tačiau Kremliaus kritikai sakė, kad patys skaičiai rodo, jog balsavimas buvo suklastotas, nes šalyje juntamas didelis nusivylimas vyriausybe dėl prastėjančios gyvenimo kokybės ir atsako į koronaviruso pandemiją.
„Rusijoje pasiektas balsų klastojimo rekordas“, – ketvirtadienį per feisbuką parašė iškilus opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas.
„Paskelbti rezultatai niekaip nesusiję su žmonių nuomone“, – pridūrė jis.
Nepriklausomo sociologinių tyrimų instituto „Levada Centr“ gegužę atlikta apklausa rodė, kad V. Putiną remia 59 proc. respondentų. Šis rodiklis buvo prasčiausias per du dešimtmečius.
Savaitę trukusį plebiscitą temdė pranešimai apie spaudimą rinkėjams ir kitus pažeidimus. Nepriklausomi stebėtojai kritikavo balsavimo procedūrą kaip itin neskaidrią ir pabrėžė, kad nėra užtikrinama nepriklausoma priežiūra.
Rusijoje pirmąkart balsavimas buvo rengiamas ištisas septynias dienas, siekiant užtikrinti didesnį aktyvumą ir išvengti gausaus balsuotojų susitelkimo tęsiantis koronaviruso pandemijai. Kremliaus kritikai teigia, kad tai sudarė papildomų galimybių manipuliuoti rezultatais, nes naktimis balsadėžės būdavo paliekamos be priežiūros.
Stebėtojai taip pat atkreipė dėmesį į valstybės įstaigų ir privačių darbdavių vadovybės spaudimą jų darbuotojams, kad šie eitų balsuoti. Be to, stebėtojai susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis dėl suvaržymų, įvestų dėl COVID-19 epodemijos, taip pat reiškė abejones dėl išankstinio balsavimo teisinio statuso.
Mažėjantis pritarimas
Pritarimas V. Putino darbui pastaraisiais mėnesiais mažėjo, iš dalies dėl ankstyvų klaidų vyriausybei sprendžiant koronaviruso krizę. Viena gegužės mėnesį atlikta apklausa parodė, kad pritarimas V. Putinui buvo 59 proc. – rekordiškai mažas.
Analitikai sako, kad V. Putinas norėjo balsavimą surengti prieš tai, kai rusai, kurių pajamos jau ir taip kelerius metus mažėjo, pajus visą ekonominį pandemijos poveikį.
Neseniai V. Putinas interviu sakė, kad dar neapsisprendė, ar vėl sieks prezidento posto, ir užsiminė, kad kadencijų prezidento poste „perkrovimo“ iš dalies reikia siekiant sudaryti sąlygas Rusijos politiniam elitui sutelkti dėmesį į valdymą, o ne į „galimų įpėdinių paiešką“.
Kitomis politinėmis reformomis nežymiai pakoreguojama Rusijos valdymo sistema.
Prezidentui suteikiami tam tikri nauji įgaliojimai, įskaitant teisę skirti svarbius teisėjus ir prokurorus, o parlamentas turės didesnę įtaką skiriant vyriausybės aukšto rango pareigūnus.
Rusijos įstatymams suteikiama pirmenybė prieš tarptautinę teisę, o aukšto rango pareigūnai negalės turėti užsienio valstybių pilietybės ar leidimo gyventi.
Minimalus atlyginimas negalės būti mažesnis už pragyvenimo minimumą, o valstybinės pensijos turės būti indeksuojamos pagal infliaciją.
Reformomis į konstituciją taip pat įrašomas „tikėjimas Dievą“ ir rusų kalba įtvirtinama kaip valstybinė šalies kalba; santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, uždraudžiama atiduoti Rusijos teritorijas ar abejoti šalies „istorine tiesa“.
Žurnalistui sulaužyta ranka
Sankt Peterburge vienas žurnalistas buvo antradienį buvo hospitalizuotas dėl rankos lūžio po konfrontacijos su policija vienoje balsavimo apylinkėje, kur jis atvyko tirti pranešimų apie įtariamą balsų klastojimą.
Šis incidentas atsidūrė Rusijos žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose trečiadienį – paskutinę dieną, kai buvo galima balsuoti referendume dėl konstitucijos pataisų, atveriančių galimybę prezidentui Vladimirui Putinui likti valdžioje iki 2036 metų.
Pareigūnai dėl šio incidento kaltino reporterį.
Naujienų portalo „Mediazona“ žurnalistas Davidas Frenkelis sakė atvykęs į vieną balsavietę Sankt Peterburge, gavęs pranešimų apie balsavimo tvarkos pažeidimus. Kilus konfliktui su pareigūnais įvyko susistumdymas, ir vienas policijos pareigūnas sulaužė reporteriui ranką, mėgindamas išvesti jį iš balsavimo apylinkės.
Šio incidento vaizdo įrašą savo „Twitter“ kanalu paskelbė nepriklausoma televizija „Dožd“. Jame matyti, kaip du policininkai parbloškė D. Frenkelį ant žemės, o šis pradėjo šaukti iš skausmo.
„Jie užlaužė man ranką ir vožė per ją kumščiu“, – „Mediazona“ citavo D. Frenkelį, kuriam dėl patirto sužalojimo buvo atlikta keturias valandas trukusi operacija.
Incidentas tapo dienos naujiena – trečiadienį keletas nepriklausomų žiniasklaidos priemonių paskelbė pareiškimus D. Frenkeliui palaikyti ir pareikalavo nuodugniai ištirti incidentą.
Policija atmetė kaltinimus, jog D. Frenkelis buvo užpultas, ir sakė, kad pareigūnai tik „padėjo išvesdinti pilietį“.
Sankt Peterburgo rinkimų pareigūnai sakė, kad žurnalistas balsavimo apylinkėje išprovokavo konfliktą. Balsavietės darbuotoja Valentina Ladyško teigė, kad žurnalistas elgėsi keistai ir kad „niekas jo nestumdė“.
„Labai liūdna, kad Davidas buvo sužeistas, – trečiadienį sakė Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas. – Tačiau norėčiau pabrėžti, kad daugelis (žmonių) pavargę... Kai kada gali būti per didelio įkarščio, apsėdimo, perteklinio entuziazmo.“
D. Frenkelio advokatas trečiadienį pateikė skundą Tyrimų komitetui ir pareikalavo dėl šio užpuolimo iškelti baudžiamąją bylą.
