Koordinuotas atakas prieš Izraelio pozicijas vykdė ir Irano parankiniai bei sąjungininkai.
Iranas ne kartą grasino suduoti Izraeliui smūgį, keršydamas už kruviną balandžio 1 d. išpuolį prieš konsulatą Damaske, o Vašingtonas pastarosiomis dienomis vis kartojo, kad atsakomieji veiksmai yra neišvengiami.
„Iranas iš savo teritorijos į Izraelio valstybės teritoriją paleido bepiločių orlaivių“, – per televiziją pranešė kariuomenės atstovas Danielis Hagari.
„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis ir mūsų partneriais regione, kad imtumėmės veiksmų prieš šias atakas ir jas atremtume“, – paaiškino kontradmirolas D. Hagari.
JAV prezidentas Joe Bidenas po skubaus susitikimo su aukščiausio rango šalies saugumo pareigūnais šiai vis didėjančiai krizei aptarti pažadėjo „tvirtą“ paramą Izraeliui.
Iranas Izraelį atakavo dronais ir raketomis
Irano revoliucinė gvardija patvirtino, kad, atsakant į išpuolį Damaske, per kurį žuvo septyni gvardiečiai, du iš jų – generolai, prieš Izraelį buvo pradėta dronų ir raketų ataka.
Gvardijos teigimu, pirma buvo paleisti lėčiau skriejantys dronai, o po valandos – balistinių raketų salvė.
Teherano Palestinos aikštėje susirinko šimtai iraniečių, mojuodami Irano ir Palestinos vėliavomis ir džiaugdamiesi precedento neturinčia karine operacija prieš Izraelį.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad Iranas „paleido milžinišką daugiau nei 200 dronų žudikų, balistinių ir sparnuotųjų raketų spiečių“.
„Ligi šiol daugumą atskrendančių raketų mums pavyko numušti“, – nurodė D. Hagari.
Kariuomenė pranešė, kad neutralizuoti „visas grėsmes iš oro“ į dangų buvo pakelta dešimtys naikintuvų.
Prie atakos prisijungė ir Irano sąjungininkai regione – saugumo agentūra „Ambrey“ pranešė, kad bepiločių orlaivių į Izraelį paleido ir hučių sukilėliai iš Jemeno, o Libano grupuotė „Hezbollah“ paskelbė raketomis apšaudžiusi Izraelio pozicijas aneksuotose Golano Aukštumose.
Oficiali naujienų agentūra IRNA pranešė, kad oro pajėgų bazei Negevo dykumoje buvo suduota „stiprių smūgių“, tačiau, Izraelio kariuomenės teigimu, bazei padaryta žala yra nedidelė.
„Besirutuliojanti“ ataka
Baltieji rūmai pranešė, jog jau pusę metų trunkančio Izraelio karo su „Hamas“ metu įvykdyta ataka turėtų „rutuliotis dar keletą valandų“.
Irano misija Jungtinėse Tautose perspėjo Vašingtoną, kad nesikištų į Irano konfliktą su Izraeliu, pridurdama, jog ši ataka, kuria keršijama už išpuolį prieš diplomatinę misiją, tolesnės eskalacijos nesukels, o „reikalą galima laikyti užbaigtu“.
Tačiau vienas oficialus Pentagono asmuo nurodė, kad JAV pajėgos numušinėja į Izraelį nutaikytus dronus.
Sekmadienį ryte Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pranešė kalbėjęs su J. Bidenu.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas pasmerkė „neapgalvotus“ Irano veiksmus ir pažadėjo, kad jo vyriausybė „toliau rems Izraelio saugumą“.
Gynybos ministerija pranešė regione dislokavusi dar keletą naikintuvų, kurie buvo pasirengę „savo veikimo zonoje neutralizuoti bet kokias atakas iš oro“.
Savo pažadą padėti Izraeliui užtikrinti jo saugumą pakartojo ir Prancūzija. „Nuspręsdamas imtis šių beprecedenčių veiksmų, Iranas pasiekė naują destabilizacijos lygį“, – pasakė užsienio reikalų ministras Stephane Sejourne.
Derybose tarp Izraelio ir palestiniečių nuolat tarpininkaujantis Egiptas pranešė palaikąs „tiesioginį ryšį su visomis šio konflikto šalimis, mėgindamas suvaldyti šią situaciją“.
JT Saugumo taryba 20.00 val. Grinvičo laiku Izraelio prašymu turėjo surengti posėdį krizei aptarti, nurodė šiuo metu jai pirmininkaujanti Malta.
Izraelis „buvo pasirengęs“
Prieš pat prasidedant antpuoliui, B. Netanyahu nurodė, kad Izraelis yra pasirengęs „tiesioginei atakai iš Irano“.
„Mūsų gynybos sistemos veikia, esame pasirengę bet kokiam scenarijui, tiek gindamiesi, tiek puldami“, – kalbėjo Izraelio premjeras.
Izraelis pranešė, kad visoje šalyje uždaromos mokyklos, o Jordanija, Irakas ir Libanas pranešė laikinai uždarantys savo oro erdvę.
Izraelis nurodė, kad jo paties oro erdvė bus uždaryta nuo 21.30 val. Grinvičo laiku.
Izraelio kariuomenė perspėjo Iraną dėl „pasekmių pasirinkus toliau eskaluoti šią situaciją“.
Daugelis šalių dėl balandžio 1 d. Damaske įvykdytą antpuolį, per kurį žuvo 16 asmenų, įskaitant du Irano generolus, kaltino Izraelį. Iranas ne kartą žadėjo keršyti, tačiau ligi šiol nebuvo nurodęs, kaip.
Irano revoliucinė gvardija šeštadienį Hormuco sąsiauryje sulaikė su Izraeliu „susijusį“ konteinerinį laivą, plaukusį link Irano vandenų, pranešė valstybinė Irano žiniasklaida.
Laivo operatorė, Italijos ir Šveicarijos įmonių grupė MSC pranešė kartu su atitinkamomis valdžios institucijomis dedanti pastangas užtikrinti, kad visiems 25 įgulos nariams nieko neatsitiktų.
Tiek Izraelis, tiek Jungtinės Valstijos šį įvykį pasmerkė kaip piratavimo atvejį, o Izraelis pareikalavo, kad Europos Sąjunga pripažintų gvardiją „teroristine organizacija“.
Derybos dėl paliaubų Gazoje – aklavietėje
Karas Gazoje prasidėjo po to, kai spalio 7 d. Palestinos smogikų grupuotė „Hamas“ Izraelyje įvykdė precedento neturintį išpuolį, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis grindžiamu naujienų agentūros AFP skaičiavimu, žuvo 1 170 žmonių, pagrinde civilių.
Per atsakomuosius Izraelio smūgius Gazoje, „Hamas“ kontroliuojamos šios teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo mažiausiai 33 686 žmonių, dauguma jų – moterys ir vaikai.
Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė Gazoje atakavusi daugiau nei 30 „Hamas“ objektų.
„Hamas“ pranešė pateikusi atsakymą į paliaubų Gazoje planą, kurį Kaire vykstančiose derybose šią savaitę pristatė JAV ir derybose tarpininkaujantys Kataras ir Egiptas.
Palestinos smogikų grupuotė pareiškė, kad laikosi savo pirmesnių reikalavimų, jog būtų paskelbtos „nuolatinės paliaubos“ ir „iš viso Gazos Ruožo būtų išvesti okupantų kariai“.
