Paklaustas, kokią Baltarusijos ateitį mato Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje transporto ir tranzito klausimais, jis pasiskundė Lietuvos ir Lenkijos sprendimu neleisti Baltarusijos krovinių į savo teritoriją ir džiaugėsi „augančiais prekybos per Rusijos uostus skaičiais“.
„Kai 2020-aisiais Lietuva ir Lenkija vienašališkai ir neteisėtai užkirto Baltarusijai prieigą prie Baltijos jūros uostų, mes operatyviai perkėlėme savo krovinius į Rusijos uostus, vystome transporto ryšius, įskaitant infrastruktūros modernizaciją, su mūsų Eurazijos partnerėmis, Kinija. Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Šiandien mes didiname pervežimų kiekį, o lietuvių ir lenkų vadovybė kasmet skaičiuoja šimtų milijonų dolerių nuostolius“, – aiškino pats save diktatoriumi dažnai vadinantis Baltarusijos vadovas.
Jis taip pat džiaugėsi, kad per Rusijos uostus pernai buvo pervežta apie 12 mln. tonų krovinių. Tai yra panašus skaičius į tą, kurį išgabendavo Baltarusija vien per Klaipėdos uostą.
Pamiršo paminėti, kad per Rusiją vežti krovinius Baltarusijai kainuoja daug brangiau
Tačiau, skaičiuodamas Lietuvos nuostolius A. Lukašenka pamiršo paminėti, kiek režimas netenka pinigų ir kiek nuostolių patiria transportuodamas prekes per Rusijos uostus.
„Klaipėda – artimiausias uostas, greičiausias ir pigiausias perkėlimas, savi sandėliai, laivų ekspedijavimas. Pagal šiuos rodiklius Rusija pralaimi. Taip pat yra abejonių, kad Rusijos turimos galimybės leistų perkelti visą Baltarusijos krovinių srautą. Net jeigu ir leistų, tai Rusijoje yra „Uralkalij“ – vienas iš pagrindinių „Belaruskalij“ konkurentų. Dirbti jiems kartu – ne pati geriausia perspektyva, atsiranda naujos rizikos“, – 2020-aisiais Baltarusijos portalui „tut.by“ pasakojo šaltinis krovinių gabenimo rinkoje.
„Infoline-Analitiki“ duomenimis, dabar Ust Lugos naftos produktų pervežimas tuomet kainavo 1,15 tūkst. rusiškų rublių (apie 12,3 euro, pagal tuometinį kursą) už toną, o Klaipėdoje – 5,7 euro.
Rinkos dalyvių teigimu, baltarusiškų naftos produktų eksportas per Rusijos teritoriją yra įmanomas tik esant politiniam šių šalių susitarimui. Tokiu atveju finansiniai nuostoliai Rusijai ir Baltarusijai tampa ne tokie reikšmingi, kaip galimybė parodyti Vakarams, kad prekyba įmanoma ir be kaimyninių šalių pagalbos.
Maža to, A. Lukašenka pastaruoju metu pavertė visiškai priklausoma nuo Rusijos pinigų ir malonės – šalis gyvena iš Kremliaus suteikiamų finansinių kreditų, mainais į politinį lojalumą ir pagalbą kare su Ukraina.
